Sprendimas planuoti antrą vaiką šeimoje yra reikšmingas žingsnis, reikalaujantis ne tik emocinio, bet ir praktinio pasiruošimo. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius aspektus, kuriuos verta apsvarstyti planuojant šeimos pagausėjimą, remiantis psichologų patarimais ir praktiniais įžvalgomis.
Fizinis ir emocinis pasiruošimas motinystei
Prieš pradedant planuoti antrąjį vaiką, svarbu įvertinti moters fizinę būklę. Psichologė Karolina Tarnauskienė tinklalaidėje „Pagarbi tėvystė“ pabrėžia, kad po pirmojo gimdymo moters organizmui reikia laiko atsigauti. Fiziologiškai optimalus skirtumas tarp vaikų yra 3-4 metai, nes per šį laikotarpį moters kūnas atsigauna, bet kartu nepamiršta gimdymo patirties, todėl antrasis gimdymas gali būti lengvesnis.
Be fizinio aspekto, svarbu atsižvelgti ir į emocinę būklę. Reikėtų sau atsakyti į klausimą, ar tikrai norite antro vaiko, ar tai nėra tik poreikis pokyčiams ar bandymas užpildyti vidinę tuštumą. Auginant vaiką, gyvenime dažnai atsiranda rutina ir vienodumas, todėl mintis apie antrą vaiką gali atrodyti kaip sprendimas. Tačiau svarbu suvokti, kad pokytis su vaiku gali būti visai ne tai, ko tikimasi.
Aplinkos poveikis ir vidiniai resursai
Dažnai įtaką daro ir aplinkinių klausimai, kada gi tas antras vaikelis. Psichologė Karolina skatina atsisukti į save ir atsakyti sau į klausimus, kas iš tikrųjų vyksta su mumis, ar tikrai turime erdvės pakviesti antrąjį vaikelį į šeimą, ar esame pakankamai pailsėję, turintys jėgų. Kartais paaiškėja, kad moteriai tiesiog reikia kalbėtis apie santykius su vyru ir jų trūkumą.
Antrasis nėštumas: sulėtėjimas ir pasiruošimas
Su pirmuoju vaiku mes tarsi sulėtėjame, daug skaitome apie vaikelio atėjimą, gimdymą, kūdikių priežiūrą ir panašiai, na, o su antru mes dažnai nebeturime tokios prabangos sulėtėti, išjausti to nėštumo, tiek daug ruoštis. Daug ką jau ir taip žinome iš pirmojo vaiko auginimo, dėl to labai dažnai moterys pameta save tarp rutinos ir antro vaikelio laukimo. Dėl ko vėliau gali ištikti gedėjimo jausmas, kad va, nėštumas jau į pabaigą arba baigėsi, o mes net nespėjome legaliai pailsėti. Todėl psichologė pataria sąmoningai planuoti laiką sau, daryti tai, kas malonu, nepamiršti, kad tai ir vėl yra nėštumas, atsigręžti į save, leisti sau pailsėti taip pat, kaip su pirmuoju, kiek tik tai yra įmanoma.
Taip pat skaitykite: Kada pastoti po priešlaikinio gimdymo?
Jei gąsdina pirmojo gimdymo patirtis
Antrojo nėštumo metu mes grįžtame į pirmojo nėštumo patirtis. Grįžtame į tas skaudžias patirtis, jei kažkas nutiko negerai, jaučiamės apvogtos, įskaudintos, jei kažkas vyko ne pagal planą. Ir tada, kai nutinka antras nėštumas, sugrįžta ta įtampa, baimė patirti tai, ką patyriau pirmojo metu. Kas įsirašo į mūsų kūnišką patirtį, antrojo gimdymo metu tie dalykai gali iškilti į paviršių, todėl reikėtų tą emocinį krūvį išnešti į paviršių dar iki antrojo gimdymo. Taip pat svarbu apsvarstyti aplinkybes, kurias sukontroliuoti gimdymo metu yra mūsų valioje - galbūt pasirinkti kitą įstaigą ar personalą, kuris bus palankesnis, galbūt išmokti, kaip paruošti kūną gimdymui, ko nepadarėme pirmojo metu.
Gimdymo patirtis yra beprotiškai jautri - mes apsinuoginame ne tik fiziškai, bet absoliučiai visaip. Mes neprislopiname savo emocijų, turime atsipalaiduoti, visiškai viskuo atsiduoti gimdymui. Ir jeigu pirmoji patirtis traumavo - antrojo metu galime pasigydyti gaunant tai, ko negavome anksčiau. Ką mes gydytume dvejus metus terapijoje - tą galima pagydyti antrojo gimdymo metu.
Pirmagimio paruošimas: švelnus perėjimas
Pastojusios antrą kartą mamos labai suskumba viską keisti arba pabaigti - nutraukti žindymą, pirmagimį perkelti į kitą kambarį, išleisti į darželį, kažko išmokyti… O po to jaučiasi blogos mamos, kad tiek visko atima iš vyresnėlio. Knygose rašoma, kad mes turime vyresnėlį paruošti. Ir gerai, kad mes apie tai galvojame. Nes, jei gimus antrajam, mes imsime pirmagimį atskyrinėti staiga, tai jam gali būti sunku bei jautru, tuomet jis tikrai jausis nukarūnuotas. Visgi šitoje situacijoje labai svarbu atsigręžti į savo šeimą individualiai. Atsakyti į klausimus, ar visi tie anksčiau išvardinti dalykai, kuriuos suskumbame daryti, yra mūsų pasirinkimai, o ne kitų įtaka, ar tikrai tai tinka mūsų šeimai, galiausiai, ar tikrai tinka mūsų vaikui, nes vaikų jautrumas irgi labai skirtingas.
Pokyčiai vaiko ir mamos gyvenime
Pokyčiai reikalingi, bet geriausia būtų, kad jie įvyktų taip, jog net nepasijustų - švelniai, pamažu. Kad nebūtų kardinalių, stiprių kontrastų. Pirmagimio atskyrimas, deja, vistiek įvyks. Pati motinystė juk ir yra apie tai, kad mes visa laiką pamažu vaiką paleidinėjame. Kuo mama sveikiau vaiką paleidinėja jį augindama, tuo mažesnis kontrastas jaučiasi atsirandant antram vaikeliui. Mama turėtų būti tarsi saugumo uostas. Vaikas gali nutolti tiek, kiek reikia, bet svarbu, kad žinotų, jog visada yra kur sugrįžti.
Dar labai svarbus dalykas, kalbant apie pokyčius - mamos resursai. Mamoms kyla kaltė dėl to, kad kažko nepadarė, nes jai tuo metu trūko resursų padaryti tą pokytį. Labai svarbus sąmoningas sustojimas ir pripažinimas pačiai sau, kad aš suprantu, kas būtų geriau ateityje, bet šiuo metu aš tiesiog negaliu. Grįžtant prie pokyčio vyresniam vaikui, jis priima tą pokytį su tokia emocija, kokią jam ištransliuoja tėvai. Todėl šioje vietoje labai svarbu jaustis ramiai, pasitikėti savimi, pasitikėti vaiku, kad mes gebame tai išgyventi, kad jis veda mus į gera, ne į bloga.
Taip pat skaitykite: Erkių platinamos ligos ir nėštumas
Pirmasis vaikų susitikimas: lūkesčiai ir realybė
Psichologė pastebi, kad į pirmąjį susitikimą mes žiūrime kaip į labai didelį, reikšmingą įvykį, kuris nutiks pirmą kartą, bet čia reikėtų suprasti, kad kaip pirmagimis priims antrąjį vaikelį priklauso ir nuo to, kokį santykį jis turi su tėvais - kaip jam leidžiama dalyvauti antrojo vaiko laukime. Vaikas visas situacijas patiria per tai, ką patiria tėvai. Jei jie jaus įtampą, pasimetimą - jis taip pat jaus nerimą.
Vyrauja patarimų, kad reikia dovanėlių, kad vyresnėlis nesijaustų nuskriaustas, bet svarbu, kad pirmagimis jaustųsi lygiai tiek pat svarbus, kiek buvo iki šiol dėmesio prasme, o ne dovanų. Kad nuo dabar nebūtų 100 procentų viskas dėmesys tik lėliukui. Mama irgi staiga tą vyresnėlį kitomis akimis pamato, vaikas pasidaro didelis, tada ir reikalavimai jam gali atsirasti didesni, nes galvojame, kad va, čia naujagimis, juo rūpintis dabar reikia, o pirmagimis su savo poreikiais gal gali palaukti… Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nors kontraste su naujagimiu pirmagimis atrodo didelis, bet psichologiškai tai jis vis dar mažas, per naktį iš tiesų juk nesuaugo.
Prisiminkim, kokį santykį turėjome, kai vaikas buvo vienas, ir kartu įliekime į tą santykį ir kūdikį. Nes iš tikrųjų tai juk mažiukas ateina į tą mūsų jau susikurtą šeimą, mes jį priimame, apglėbiame rūpesčiu, jį turėtume pritaikyti prie to, kokie esame.
Bejėgiškumo jausmas motinystėje
Gimus antram vaikui mamą staiga gali ištikti nesupratimas, kur jos vieta - prie kurio vaiko eiti, kurio poreikis didesnis, kas aš pati per mama apskritai turiu būti. Dauguma pradeda matyti save kaip nepakankamą mamą, kuri nespėja paskui dabar jau du vaikus. Jausmų daug, o bejėgystės ypač.
Papildomi patarimai planuojant antrąjį vaiką
- Sveikatos patikrinimas: Prieš planuojant nėštumą, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, ginekologą ir odontologą. Šeimos gydytojas nustatys jūsų bendrąją savijautą, ištirs, ar nesergate lėtinėmis ligomis. Gydytojas ginekologas paims reikalingus tyrimus, nustatys, ar nesate užsikrėtusi kokiomis nors infekcijomis. Rekomenduojama išsitirti ir dėl lytiškai plintančių ligų. Taip pat prieš nėštumą rekomenduojama pasidomėti, kokiomis vakcinomis esate paskiepyta.
- Žalingų įpročių atsisakymas: Svarbu atsisakyti žalingų įpročių - alkoholio, rūkymo.
- Svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas: Tiek viršsvoris, tiek svorio trūkumas gali apsunkinti pastojimo galimybę. Be to, fizinis aktyvumas prieš nėštumą ir jo metu gali sumažinti gestacinio diabeto, preeklampsijos tikimybę.
- Psichologinis nusiteikimas: Kūdikio planavimas yra džiugus procesas, tačiau kartais gali atrodyti kaip intensyvūs emocijų kalneliai - vieną dieną daug vilties, kitą dieną - daug nusivylimo išvydus vieną juostelę nėštumo teste. Tai procesas, kuris reikalauja tikėjimo ir kantrybės, o svarbiausia - nusiteikimo.
Santykiai tarp vaikų: kaip užtikrinti darną
Svarbu nepamiršti, kad broliai ir seserys yra labai svarbūs žmonėms visą gyvenimą, ypač tėvams išėjus anapilin. Todėl vertėtų dėmesį atkreipti į jau esančius šeimoje vaikus, į jų būdą, ar jie jau pasiruošę be didelio pavydo priimti brolį ar seserį. Tiksliau, tėvai turi ruošti vaikus tam. Ir ne paskutinius mėnesius prieš gimdymą, o visą vaiko gyvenimą. Optimaliausias bendradarbiavimo tarp vaikų amžius yra 5-7 metai. Tokio amžiaus vaikai jau nejaučia grėsmės dėl kūdikių elgesio, jie jau gali pagloboti, pažaisti, priimti vaikelį kaip draugą, būti jam net pavyzdžiu, mokytoju.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikio planavimą