Šiame straipsnyje panagrinėsime arkikatedros vaikų chorų istoriją Ispanijoje, jų tradicijas ir reikšmę kultūriniame šalies gyvenime. Ispanija, turinti turtingą muzikinę istoriją, didžiuojasi savo arkikatedrų vaikų chorais, kurie puoselėja sakralinę muziką ir ugdo jaunuosius talentus.
Ispanijos chorinės muzikos tradicijos
Chorinė muzika Ispanijoje turi gilias tradicijas, siekiančias viduramžius. Bažnyčios ir katedros visada buvo svarbūs muzikos centrai, kuriuose klestėjo chorinis giedojimas. Vaikų chorai, ypač arkikatedrose, atliko svarbų vaidmenį liturgijoje ir religinių švenčių metu.
Arkikatedros vaikų chorų istorija
Arkikatedros vaikų chorai Ispanijoje dažnai turi ilgą ir garbingą istoriją. Pavyzdžiui, Escolania de Montserrat yra vienas seniausių vaikų chorų pasaulyje, veikiantis Monserate ir dalyvaujantis liturgijoje. Šis choras ne tik atlieka sakralinę muziką, bet ir klasikinę muziką chorams. Nuo 1968 m. choras koncertuoja Katalonijoje, taip pat Europoje ir kituose žemynuose, yra įrašęs daugybę diskų ir pelnęs keletą prestižinių tarptautinių apdovanojimų.
Escolania de Montserrat
Escolania de Montserrat yra ne tik choras, bet ir mokykla, kurioje berniukai nuo 9 iki 14 metų mokosi groti dviem muzikos instrumentais ir chorinio dainavimo specialybės. Į mokyklą priimami tik Katalonijos, Valensijos ir Balearų salų gyventojai.
Tarptautinis chorinės muzikos festivalis Granadoje
Tarptautinis chorinės muzikos festivalis Granadoje (meno vadovas ir vyriausias dirigentas profesorius Algis Zaboras) jau tampa gražia tradicija, prasidėjusia prieš gerą dešimtmetį. 2025 m. gegužę įvykęs jau ketvirtasis tarptautinis chorinės muzikos festivalis Millencuentros subūrė Ispanijos ir Lietuvos chorus, solistus, muzikantus ir chorinės muzikos mylėtojus į Granados Šv. Jeronimo vienuolyno bažnyčią (Monasterio De San Jeronimo). Šios įspūdingos bažnyčios istorija prasidėjo 1513 m. ir festivalio organizatorių pasirinkta kaip pati tinkamiausia erdvė austrų kompozitoriaus Anton Bruckner (1824-1896) ir lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) sakralinei muzikai suskambėti.
Taip pat skaitykite: Arkikatedros Choro Tradicijos
Įspūdingos ir renesanso dvasia užburiančios bažnyčios skliautuose suskambo kompozitoriaus Anton Bruckner Requem D-moll (dirigavo Algis Zaboras), preliudas, giesmės “Ave Maria”, “Locus Iste” (dirigavo Pablo Guerrero) bei “O Du Liebes Jesu Kind”, arija iš Kantatos “Judok Stulz”. Kūrinius savo balsais įprasmino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrus choras (vadovė V. Masienė), Klaipėdos savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ (vadovė J. Kiaulakytė), Skuodo rajono kultūros centro moterų choras „Apuolė“ (vadovė R. Andersen), trys Ispanijos chorai, vadovaujami Pablo Guerrero, tai Granados katedros chorinio dainavimo mokyklos, Granados Advokatų kolegijos bei Ispanijos Almunecar miesto choras. Programą kartu su chorais atliko solistai: Maria Jesus Garcia (sopranas), Susana Ferrero Blanco (mecosopranas), Raul Jimenez Medina (tenoras), Enrique Monteoliva (baritonas), vargonavo Steven Paul Williamson, grojo festivalio simfoninis orkestras.
Klaipėdos ir Skuodo moterų chorai surengė ir solinį lietuviškos muzikos ir emocijos koncertą Šv. Jono iš Dievo Bazilikoje (Basílica San Juan de Dios). Jame skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Festivalio organizatoriai, meno vadovai ir choristai vieningai sutaria ‒ tokie festivaliai ir koncertai labai reikalingi. Atlikėjams jie suteikia galimybes įprasminti sakralinės muzikos perlus, atveria duris į naujas erdves ir pažintis. Klausytojams tai didžiulė muzikinė dovana ir pažintinė kelionė per pasaulį. Ankstesniuose festivaliuose skambėjo daug stambių vokalinių instrumentinių kūrinių, kaip antai pernai jungtinis festivalio choras - 200 choristų iš Ispanijos ir Lietuvos - kartu su solistais ir simfoniniu orkestru atliko Giacomo Puccini „Messa di Gloria“, o Lietuvos chorai pristatė gražiausius lietuviškos muzikos kūrinius iš Dainų šventės repertuaro.
Festivalio meno vadovas ir dirigentas Algis Zaboras džiaugiasi atvykstančiais chorais iš Lietuvos ir Ispanijos, solistais ir orkestro muzikantais. Bendros pastangos duoda vaisius ‒ iniciatyva nuo idėjos išaugo į kasmet vykstantį renginį, kuri pritraukia ir augina muzikos mylėtojų būrį. Gera matyti entuziazmą ir susikaupimą atlikėjų akyse, publikos susidomėjimą ir palaikymą. Išgyventa bendrystė repetuojant ir atliekant kūrinius, spindintys žmonių veidai po koncertų įprasmina įdėtas pastangas ir po festivalio visi išsiskiriame jau kitokie ‒ profesionalesni, praplėtę kultūrinį ir muzikinį akiratį, susibičiuliavę, atsisveikint jau tariame vienas kitam „iki susitikimo kitą kartą“.
Arkikatedros vaikų chorų veikla
Arkikatedros vaikų chorai Ispanijoje atlieka įvairias funkcijas:
- Liturginis giedojimas: Chorai gieda mišiose, religinėse šventėse ir kituose bažnytiniuose renginiuose.
- Koncertinė veikla: Chorai rengia koncertus, kuriuose atlieka sakralinę ir klasikinę muziką.
- Edukacinė veikla: Chorai ugdo jaunuosius muzikantus, moko juos dainavimo, muzikos teorijos ir kitų muzikos disciplinų.
Žymūs Ispanijos chorvedžiai ir chorai
Ispanija didžiuojasi savo chorvedžiais ir chorais, kurie garsėja aukštu meniniu lygiu ir pasiekimais. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Petras Bingelis, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas, VDU Muzikos akademijos profesorius, aktyvus visuomenės veikėjas, Kauno miesto garbės pilietis.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Petro Bingelio indėlis į chorinę muziką
Petras Bingelis savo iškilų jubiliejų prasmingai pažymi prie dirigento pulto, džiaugiasi tuo, kad jo suburtas ir puoselėjamas choras yra vienintelis įspūdingos apimties chorinės muzikos kūrinių atlikėjas šalyje. Valstybiniam Kauno chorui jis vadovauja nuo pat jo įkūrimo 1969 metais.
Bingelis teigia, kad norint suvokti, kaip sunku suvaldyti didelį kolektyvą, reikia išgyventi mažiausiai 70 metų. Reikia labai didelės kantrybės, valios ir noro. Be šitų dalykų būtų labai sunku. Apskritai bet kurioje profesijoje valia labai reikalinga. Reikia turėti tikslą, reikia žinoti, kaip tą tikslą pasiekti.
Jis pabrėžia, kad dirigentui būtina turėti labai gerą muzikinį pasirengimą. Nors choras yra dainavęs daug įvairių kūrinių, dar daugiau yra neatliktų. Su metais įgyta patirtis leidžia kitaip vertinti ir atsirinkti kūrinius, tad ateityje laukia nemažai puikios muzikos, kuri Lietuvoje neskambėjo.
Bingelis buvo vienas iš iniciatorių, kad Kaunas turėtų aukštąją muzikos mokyklą. Šiandien, žvelgdamas į Kauno aukštosios muzikos mokyklos istoriją, jis teigia, kad jų viltys sustiprinti Kauno muzikinę kultūrą pasiteisino - atsinaujino Muzikinio teatro, valstybinio choro kolektyvai, Kaunas pagaliau turi ir savo simfoninį orkestrą.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant turtingos istorijos ir tradicijų, arkikatedros vaikų chorai Ispanijoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, jaunų žmonių susidomėjimo stoka ir konkurencija su kitomis muzikos formomis. Tačiau, nepaisant šių iššūkių, Ispanijos arkikatedros vaikų chorai išlieka svarbia kultūros dalimi, puoselėjančia sakralinę muziką ir ugdančia jaunuosius talentus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
ES parama chorinei kultūrai
Lietuvos chorų sąjungos (LCHS) prezidentė Rasa Gelgotienė teigia, kad ES „Erasmus+” programa yra puiki galimybė Lietuvos chorvedžiams tobulėti bei plėsti savo akiratį. Ši programa suteikia finansinę paramą kelionėms ir gyvenimo išlaidoms, skatina kultūrų pažinimą, kalbų mokymąsi, profesinį augimą, remia mokyklas, universitetus, kultūros ir jaunimo organizacijas, norinčias bendradarbiauti.
tags: #arkikatedros #vaiku #choras #ispanijoje