Aras Vėberis, žinomas muzikantas, prodiuseris ir dainų kūrėjas, šiandien džiaugiasi brandžia tėvyste ir harmoninga šeima. Nors praeityje patyrė skyrybų kartėlį, dabar jis tvirtina, kad viskas yra kitaip, ypač po sūnaus Nojaus gimimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime Aro Vėberio patirtis auginant vaikus, jo požiūrį į tėvystę ir šeimą, taip pat jo dabartinę veiklą ir gyvenimą Panevėžyje.
Ankstesnės Patirtys ir Dėkingumas Mamoms
Deja, abi ankstesnės Aro šeimos iširo, tačiau Aras neslepia, šįsyk viskas kitaip: ir užvaldę jausmai, pasaulį išvydus sūnui, ir noras pagaliau turėti tikrą šeimą bei namus. „Viskas šviežia. Ir ta patirtis, kokia buvo anksčiau, aišku, davė savo. Ten aš labai jaunas buvau, tik iki dvejų metų su manim gyveno vaikai, paskui, išsiskyrus su jų motinom, vaikai augo ne su manimi. Už tai, kad jie užaugo, duoklę reikia atiduoti jų mamoms, jaučiuosi dėkingas, kad juos užaugino. O dabar viskas tarsi vėl iš naujo, kitaip“, - atvirauja Aras.
Aras turi du suaugusius vaikus iš ankstesnių santykių - Pijų ir Mariją. Jis jaučiasi dėkingas jų motinoms už tai, kad užaugino juos puikiais žmonėmis. „Vyresnieji užaugo puikūs ir geri žmonės - be galo didžiuojuosi jais abiem ir būsiu visada dėkingas jų mamoms. Su Marija pabendraujame kiekvieną mėnesį, šiandien tam turime puikių nuotolinių priemonių. Pijus neseniai susiremontavo savo namus - kai važiuosiu į Vilnių antrojo skiepo nuo koronaviruso, būtinai jį aplankysiu ir įvertinsiu jo triūsą. Ar kritikuosiu? Tikrai ne - vaikai yra laisvi ką nors rinktis, spręsti ar įgyvendinti. Mano pareiga ir noras - visada ir visur juos palaikyti, jei klaus - patarti, bet tikrai nesikišu į jų gyvenimą. Norėčiau apie save manyti, kad esu protingai liberalus tėvas“, - pasakoja Aras.
Naujas Gyvenimo Etapas su Martyna ir Nojumi
Šiandien Aras, Martyna ir mažasis Nojus gyvena atokiau nuo sostinės triukšmo. Erdviame name Panevėžio pakraštyje jie mėgaujasi ramybe gamtos prieglobstyje. Tai ideali vieta augti mažyliui, patogi ir intensyviai koncertuojančiam dainininkui - daugelį vietų mašina galima pasiekti per gerą valandą. Be to, ji gerokai atokiau nuo smalsių žvilgsnių, o dėmesio pora dabar nori mažiausiai.
Tapti tėvais trejus metus draugavusi pora dar neplanavo, gyvenimas planus sudėliojo savaip. Martyna pajuto po širdimi nešiojanti kūdikį ir neslepia - ši žinia trumpam išmušė pagrindą iš po kojų. „Aišku, buvo baisu. Ačiū Dievui, kad Aras reagavo vyriškai, ramiai, jis mane labai palaikė, nes matė, kaip stipriai išgyvenu. Galvojau, kaip čia dabar viskas bus, kaip praeis nėštumas, ar sunkus bus gimdymas, kaip teks gyventi su vaikeliu, ar sugebėsiu būti gera mama jam, kaip žinosiu, kada jam bus per šilta ar per šalta, ir dar daugybė milijonų klausimų lindo galvon. Pasirodo, taip, esu gera mama, viską sugebu“, - atskleidžia dainininko kūdikio motina M. 17 metų už Arą jaunesnė mylimoji neslėpė, kad iki pat gimdymo pora nežinojo, gims berniukas, ar mergaitė. Pirmąją valandą, gimus sūnui Nojui, jis praleido ant… tėvo krūtinės.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Nojus - Gyvenimo Džiaugsmas ir Jaunatviškumo Eliksyras
Vyras patikino, kad jaunėlis Nojus iš esmės pakeitė jo gyvenimą. Su mažyliu jis ir pats išgyvena vaikystę, juk retas kuris be vaikų kieme statytų sniego senį, mėtytųsi gniūžtėmis ar siaubtų namus, tuo kartais visai nedžiugindamas antrosios pusės. Aras mėgaujasi kiekviena akimirka ir visus darbus stengiasi padaryti tol, kol sūnus darželyje, kad vakaras būtų skirtas tik šeimai.
„Nojus - be galo didžiulis džiaugsmas, žinoma, ir atsakomybė, kurią priimu aukštai iškelta galva. Tas laikas su vaiku, jo šypsena, apkabinimai - taip, suminkštėjau stipriai. Sunku net žodžiais nupasakoti tą jausmą, kurį dovanoja vaikas, bet tikiu, kad visi tėvai mane supras be žodžių. Mėgaujuosi brandžia tėvyste, o griežtesnė, reiklesnė, racionalioji mūsų pusė yra Martyna. Ji - tarsi mano vaikystės idealas Merė Popins“, - sako jis.
Aras sūnui - draugas, žaidimų kompanionas ir siutimo partneris, Martyna namuose - jų abiejų tramdytoja ir šeimos generolas. „Nojus yra mano jaunatviškumo eliksyras. Jis skatina mane pasitempti, nepasenti pirma laiko, būti žaismingam, džiaugtis gyvenimu“, - atvirauja muzikantas.
Kūrybiškumas ir Pomėgiai
Keturmetis Nojus puikiai piešia. Anksčiau tapęs akvarele, dabar berniukas pamėgo guašą. Aras juokėsi, kad nespėja jam pirkti piešimo priemonių. Kaip ir daugeliui vaikų, keturmečiui patinka šokti ir dainuoti. Tėvas juokaudamas pabrėžė, kad nelinki sūnui muzikanto kelio, bet nedraus, jei sugalvos pasirinkti būtent muziką.
Rugsėjo 1-oji ir Mokyklos Pradžia
Neretai į pirmą klasę išsiruošusių vaikų tėvai mokslo metų pradžios laukia su tokiu pačiu jauduliu, kaip ir jų atžalos. Visgi sūnų Nojų į pirmą klasę kartu su žmona atlydėjęs A.Vėberis, kalbėdamas su portalu Žmonės.lt, nusijuokė - sūnus Nojus rugsėjo 2-osios itin laukė, o ši šventė, rodos, daug jaudulio atnešė tik jo mamai Martynai. „Šventės laukėme ramiai, buvo viskas iš anksto suruošta ir supirkta - nuo kuprinės iki smulkiausių reikmenų. Nojus į mokyklą eiti labai nori, žinoma, pats dar iki galo nesupranta, ko tikėtis, o štai Martyna labiausiai iš visų jaudinosi. Pravažiavome kažkurią dieną pro mažiaus darželį, Martyna pamatė jį ir sukilo jai sentimentai - vaikas taip greitai užaugo. O mažius tik pasakė: „atia, darželi“. Ir toliau sėdėjo sau patenkintas“, - prisiminęs juokėsi A.Vėberis.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Akivaizdu - mokslo metų pradžios M.Vėberienė su jauduliu laukė ne veltui. Moteris prisiėmė atsakomybę įvykdyti gražią misiją - šeimoje sukurti Rugsėjo 1-osios tradiciją, besitęsiančią visus dvylika metų. „Kadangi mūsų šeima įvariausias tradicijas labai mėgsta, Martyna nusprendė, kad šeimoje turime turėti ir Rugsėjo 1-osios šventimo tradiciją. Ji iki pat paskutinės minutės dėliojosi planą, kaip mes tą Rugsėjo pirmąją turėtume švęsti, bet mums nieko nesakė. Iki paskutinės akimirkos, kol buvo sustyguotas planas, tai išliko staigmena“, - šypsojosi Aras.
A.Vėberis su žmona Martyna septynerių sūnų Nojų nutarė leisti į Panevėžio pradinę mokyklą. Anot Aro, į šią ugdymo įstaigą savo vaikus nori leisti nori nemaža dalis panevėžiečių. O ir jiedu su žmona, vos įžengę į šią mokyklą, suprato - Nojus turi eiti čia.
„Nors aš oficialiai panevėžietis, visus mokyklinius reikalus labiau tvarkė žmona - ji viską Panevėžyje geriausiai žino. Bet prieš kurį laiką teko mums kartu apsilankyti šioje mokykloje, mums viską parodė, su visais supažindino ir atrodė, kad čia mokytis žiauriai faina. O ir užklasinių veiklų mokykloje labai daug, tai mažius galės ugdytis visapusiškai“, - džiaugėsi Nojaus tėtis. Paklaustas, ar jau yra numatę sūnui užklasinės veiklos būrelį, A.Vėberis tarstelėjo, kad jau kelerius metus baseiną lankantis Nojus ir toliau mėgausis šia veikla. „Nojus labai gerai plaukia, tai tikiuosi, kad šios veiklos ir toliau nepames. Be viso to, lankys ir šokius, nes šie jų klasėje yra privalomi, o kas toliau - parodys laikas. Pats išsirinks, ką norės lankyti, čia per daug nesikišime“, - atviravo muzikantas.
Trauma ant Batuto ir Dėkingumas Medikams
Trečiadienį Aras Vėberis feisbuke pasidalijo savo sūnaus Nojaus nuotrauka iš ligoninės. Portalui Žmonės.lt susisiekus su dainininku, jis papasakojo, kas nutiko jo atžalai. „Nutiko tai, kas niekada nebūtų šovę į galvą. Vaikui įvyko trauma ant batuto. Mūsų kieme batutas stovi jau seniai, o mažius šimtus kartų ant jo šokinėjęs - galima sakyti, beveik profesionalas. Bet niekas nuo to nėra apsaugotas. Vakar vakare jis linksmai šokinėjo, ir įvyko trauma - nukrito visu svoriu ant rankos. Jam nustatytas dilbio dvigubas lūžis“, atskleidė A.Vėberis.
„Tai nebuvo atvejis, kai nuo batuto nuslydo ar nukrito ant žemės - batutas turi apsaugines sieneles, apsaugas. Todėl mums net į galvą nebūtų šovę, kad gali slypėti rimtesnė grėsmė. Tačiau pasirodo - niekas nėra apdraustas“, - pridūrė jis.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Aras portalui Žmonės.lt pasakojo, kad viskas įvyko staiga, o vos nuvykus į ligoninę, sūnui po vidurnakčio buvo atlikta skubi operacija. „Vakare kvietėme greitąją, vaiką išvežė į ligoninę. Operacija prasidėjo pirmą nakties, o po operacijos tik penktą ar šeštą ryto jį atvežė į palatą. Mano žmona iki šiol nemiegojusi, kantriai laukiame gydytojų verdikto po operacijos - ar viskas gerai, ar viskas pavyko. Šiuo metu esu ligoninėje - sėdžiu šalia Nojaus, jo ranka sugipsuota, bet jis šypsosi“, - pasakojo dainininkas ir galiausiai neslėpė dėkingumo medikams. „Labai noriu padėkoti gydytojams, kurie naktį operavo - jie tikri mūsų angelai sargai. Ačiū už jų atsidavimą“, - pridūrė A.Vėberis.
Muzikinė Veikla ir Darbas su Kastyčiu Kerbedžiu
Nors ir nebelipa į sceną, Aras nesijaučia labai nuo jos nutolęs, todėl negali sakyti, kad visai atsiribojo nuo muzikinės veiklos. Dainininko Kastyčio Kerbedžio - sužadėtinės Martynos dėdės ir sūnaus Nojaus krikšto tėvo - vadybininku ir prodiuseriu tapęs A.Vėberis nuolat yra šalia scenos ir muzikos.
„Tikrai neturiu kada liūdėti ar gailėtis prarasto laiko. Juolab kad jis nebuvo prarastas: esu dėkingas savo praeičiai, kad per ją atėjau iki šios dienos, kai esu laimingas ir savo veikloje, ir namuose. Ničnieko praeityje nevadinu klaidomis, nenoriu atsukti laiko atgal. Žinoma, gal kai kur su šiandienos branda elgčiausi kitaip, bet nemėgstu net fantazuoti, kas būtų, jei būtų. Žmonės nepamirš „Personų“ - tai tikrai žinau. Ir dabar sulaukiu laiškų, žinučių, klausimų, ar neketiname perleisti kokio albumo viniline plokštele ir pan., - pasakoja muzikantas, o paklaustas, ar bendrauja su ilgamečiu bendražygiu Alanu Chošnau, nedaugžodžiavo: - Ne.“
Muzika iš Aro gyvenimo niekur nedingo, tačiau į sceną lipti jis nebenorėtų. Kodėl? Vyras atviras - niekada nėra uždavęs sau šio klausimo, gal persisotino? Tačiau pabrėžė - niekada nesakyk „niekada“.
„Vis dėlto šiandien jaučiu būtent taip. Gal metas užleisti kelią jaunesniems? Yra nuostabių jaunų atlikėjų, tegul jie dabar užvaldo širdis. Man patinka dabartinis darbas, tas buvimas šalia scenos įkvepia ne mažiau nei buvimas ant jos. Dirbti su K.Kerbedžiu - nuostabi patirtis. Jo balsas ne veltui vadinamas auksine gerkle, jis - aukščiausio lygio profesionalas. Sukūriau Kastyčiui dainą „Vandenynai“, dabar dirbame prie naujų. Kuriu dainas, rengiu koncertus. Kaip tik neseniai aptarėme galimybę parašyti Kastyčiui tautinę, patriotišką dainą, skirtą Lietuvai, - juk tokios savo repertuare, nors scenoje jau 40 metų, jis dar neturi. Nuostabu būtų kokį nors kūrinį atlikti ir su „Ąžuoliuko“ choru. Turime planų, tikslų - einame į priekį. Be to, dainų vis paprašo ir kiti atlikėjai, bet man kūryba - ne kiaušinienės kepimas, negaliu dainų kepti kasdien“, - pasakoja Aras.
Gyvenimas Panevėžyje ir Ateities Planai
Šiandien savo namais vilnietis Aras vadina Panevėžį. Kelerius metus bandęs gyventi tarp sostinės ir Panevėžio galiausiai vyras įsikūrė ten, kur jo šeima.
„Juk namai ten, kur širdis. Mano darbas leidžia man gyventi ten, kur man patogiausia, juk nedirbu biure nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro. Ir žinai - nepasiilgstu Vilniaus, nors čia užaugau, gyvenau, turiu butą. Visai nebenoriu grįžti į nuolatines automobilių spūstis, vėl patirti tą bėgimą ir lėkimą. Sostinėje turi visai kitaip planuotis laiką. Tai, ką Panevėžyje padarau per kelias valandas, Vilniuje, manau, suėstų visą dieną. Be to, Panevėžyje gera sūnui. Čia laisvesni darželiai, verda kultūrinis gyvenimas, mažesni atstumai, mūsų namai jaukūs. Čia galime gyventi harmoningą ramų gyvenimą. Lyg ir svarstėme su Martyna po kelerių metų, kai Nojus pradės lankyti mokyklą, keltis atgal į Vilnių. Tačiau ir čia turime nuostabią Juozo Balčikonio gimnaziją, kuri Lietuvos mokyklų reitinguose užima itin aukštą vietą. Tad neskubame gyventi, neskubame spręsti ir mėgaujamės kiekviena diena Panevėžyje“, - kalbėjo A.Vėberis.
Sužadėtuvės ir Vestuvių Planai
2017-ųjų liepos 22 dieną, per Martynos gimtadienį, mylimajai pasipiršęs vyras vis dar sužadėtinis, o ne oficialus sutuoktinis. Ar jam svarbu statusas? „Man tai svarbu, ir mes tai būtinai padarysime. Tikrai esu seniai subrendęs šiam žingsniui. Nors Martyna vis sako, jog vestuvės jai nėra būtinos, jaučiu, kad ji taip pat nori vadintis žmona. Kodėl dar nesusituokėme? Šventę buvome pradėję planuoti praėjusią vasarą, net buvau užsakęs povestuvinį kruizą Viduržemio jūros pakrante, turėjome plaukti iš Ispanijos per Prancūziją į Veneciją. Deja, karantinas ir pandemija sujaukė mūsų šventės planus. Šią vasarą jos taip pat nerengsime, dabar jau nutarėme palaukti, kol baigsis pandemija, kol galėsime jaukiai ir laisvai švęsti su visais, kuriuos norime matyti savo šventėje. Kur jau dabar lėkti, tegu praeina šita beprotybė, nusistovi tas sudrumstas vanduo“, - kalbėjo Aras.