Įvadas
Emocinis intelektas - populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę. O jei apie jį daugiau žinotume, suprastume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų, galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. Apie vaiko emocinio intelekto lavinimą kalbamės su lektore Vilma Juškiene, kuri pranešimą šia tema skaitys kovo 25-26 d.
Emocinis intelektas ir empatija
Lektorė Vilma Juškienė pastebi, kad Lietuvoje emocinis intelektas dažnai painiojamas su empatija. „Taip, empatija yra viena iš emocinio intelekto kompetencijų, bet tik viena iš aštuonių, kurių kiekvieną galima suskaidyti į dar daugiau. Be to, empatija pas mus irgi dažnai suvokiama nepilnai. Kai lietuviai kalba apie empatiją, jie dažniausiai turi omenyje kito žmogaus emocijų supratimą, įsijautimą į jo situaciją, bet jie nežino arba pamiršta antrąją empatijos dalį, kurioje pabrėžiamas nenorėjimas pakeisti to, ką mes matome kitame žmoguje. Tuomet, kai pradedame norėti pakeisti kitą, prasideda ir psichologinis smurtas“, - aiškina V.
Kartais toks psichologinis smurtas pasireiškia, regis, visai nekaltose situacijose. „Mes taip elgiamės su savo vaikais. Pavyzdžiui, matydami, kad jie liūdni apkabiname, tikimės, kad jie pralinksmės, o jei taip nenutinka, susierziname, kad ko dar nori, juk jau tave paguodžiau. Taip mes lyg ir suprantame kito žmogaus emocijas, bet iš karto jas paneigiame“, - sako V.
Emocinio intelekto dedamosios
Be empatijos kalbant apie emocinį intelektą reikia nepamiršti ir kitų dedamųjų:
- Emocinis raštingumas
- Įgyti elgesio modeliai ir mąstymo šablonai
- Vidinė motyvacija
- Emocijų išgyvenimas
- Nuoseklus mąstymas
- Optimizmas
- Nesavanaudiški tikslai
Emocinis raštingumas
Emocijų ir jausmų rūšių bei porūšių skirtingose šalyse ir skirtingose kalbose egzistuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Lietuviai nėra itin jausminga bei iškalbinga tauta, tad mūsų kalboje skaičiuojama apie 300 emocijų ir jausmų pavadinimų. Tačiau kasdienybėje eilinis suaugęs žmogus supranta ir naudoja nuo 7 iki 10 emocijų, o paprašytas išvardinti 30, retas kuris tą gali padaryti. Kol nežinome emocijų ir jausmų pavadinimų bei nesuvokiame, kaip jie atsispindi mano paties ar kito žmogaus veide, kūne, judesiuose, balse, širdyje, kvėpavime, elgesyje, reakcijose ir t.t., tol emocinio intelekto mokytis bus labai sunku ar net neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Meilės paieškos
Įgyti elgesio modeliai ir mąstymo šablonai
Mes visi turime mėgstamą drabužių stilių, spalvą, patiekalą, gyvenimo būdą, jaučiamės saugūs ir pasitikime savimi, kai žinome ko iš mūsų tikisi ir kaip tiksliai tuos lūkesčius pateisinti. Žinome, jog žemė yra apvali, jog darbo dieną turi 8 darbo valandos, jog vaikai mokyklose mokosi tvarkingai sėdėdami suoluose po du. Įgyti elgesio ir mąstymo modeliai yra mūsų susikurtas pasaulio ir aplinkos suvokimas, tačiau jei visi gyventų pagal tai, kas aplinkoje yra priimtina, nevyktų progresas, nebūtų nei garo mašinos, nei telefono, nei lėktuvo, nei dujinės viryklės.
Vidinė motyvacija
Idealu, kai žmogus, kažką darydamas, supranta, kodėl jis iš tikrųjų nori tą daryti, ką jam asmeniškai duoda jo veikimas ar neveikimas, o ne daro tai, kas tenkintų aplinkinių norus. Visi gerai žinome frazę, sakomą maitinant vaiką: „Kąsnis už mamą, dar vienas už tėtį, už močiutę, už senelį, katinėlį…“. Šią iš pažiūros nekaltą istoriją bent kartą yra sekę turbūt kiekvieni tėvai - o kaipgi, juk jos pagalba nenorintis valgyti, tai yra, neturintis vidinės motyvacijos valgyti vaikas gana nesunkiai pamaitinamas! Bet kaip ši pasakaitė skambėtų, jei atsisakiusiam gurkšnoti alkoholį ir užtraukti dūmą paaugliui jo draugai sakytų „Na, broliuk, gurkšnelis už Mantą, dūmelis už Dainių, dar vienas už Gretą, va, dabar jau tu rimtas, stiprus vyras!”. Galime ir dar įdomesnę pasaką sukurti apie seksu atsisakančią užsiiminėti Martyną: „Na, mergaite, laikas suaugti, tu juk nenori likti maža mergaitė be draugų, vienas kartelis klasiokui Augustui, kitas kaimynui Dovydui! Šaunuolė! Ugdant šią kompetenciją žmogus įpranta veikti ar neveikti vedamas savo asmeninės, vidinės motyvacijos, išoriniai prašymai, kurie prieštarauja asmeninėms vertybėms, įsitikinimams ar poreikiams jo neįtikina.
Emocijų išgyvenimas
Dažnai sakoma, kad emocijas reikia valdyti. Iš tikrųjų reikia išmokti tiesiog išbūti jose. Panašiai kaip išmokstame būti esant bet kokioms oro sąlygoms. Visos emocijos ir visi jausmai yra geri, tik nereikia jų „užmesti“ ant kitų. Pyktį galime išmokti išbūti nerėkdami, agresiją - nesidaužydami, liūdesį - be saiko nesiguosdami kiekvienam sutiktam. Emocijas bei jausmus tereikia išgyventi, išbūti nesijaučiant kaltu, menku, silpnu ir neskriaudžiant kitų. Įdomi tai, jog džiugias emocijas taip pat derėtų išgyventi jomis neapkraunant aplinkinių. Svarbu emocijas išgyventi ir nesandėliuoti jų savo viduje.
Nuoseklus mąstymas
Dažnai mes (ir suaugusieji, ir vaikai) gyvename arba vedini impulso „Esu čia ir dabar, o po manęs ar rytoj nors ir tvanas“, arba nuolat galvojame apie ateitį - laukiame gimtadienio, pavasario, atlyginimo, kitų metų, kol atiduosime paskolas, kol išeisime iš tėvų namų…
Optimizmas
Tai nėra kvailas ar nepagrįstas įsitikinimas, kad viskas bus gerai, kad, pavyzdžiui, aš gulėsiu ant sofos, o man skirtas darbas ateis tada, kai man jo labiausiai reikės, kad „po nakties visada išaušta rytas“.
Taip pat skaitykite: Vyrai, moterys, vaikai: Lietuvos tendencijos
Empatija
Straipsnio pradžioje kalbėjome, jog tikroji empatija yra tuomet, kai mes suprantame kitą, jo jausmus, emocijas ir leidžiame viską išjausti, išbūti.
Nesavanaudiški tikslai
Tai - paskutinė emocinio intelekto kompetencija, sakanti, kad kiekvienas mūsų idealiu atveju savo buvimu turėtume kurti gėrį pasaulyje, padėti kitiems. Ši kompetencija leidžia patikėti - „Esu svarbus, reikšmingas, mano veiksmai gali daug ką šiame pasaulyje pakeisti! Esu reikalingas, esu čia tam, kad pasaulis taptų gražesnis ir geresnis.“. Tokios mintys neleidžia artintis mintims apie menkavertiškumą, beprasmybę ar net savižudybę.
Emocinio intelekto ugdymas
Emocinio intelekto kompetencijų daug, bet gera žinia ta, kad jų galima išmokti: kiekvienos kompetencijos ugdymui yra sukurta daugybė įvairių technikų ir pratimų. „Intelekto koeficientą auginti galime labai minimaliai - tai yra smegenų veikimo tipas, lemiantis, kaip greitai ir tiksliai apdorojame ir įsimename informaciją, randame priežasties ir pasekmės ryšį, bet tai nieko bendro su mintinu faktų ar kažkokios sekos išmokimu. Tuo tarpu emocinis intelektas yra ugdomas ir netgi užkrečiamas. Juk kai pamatai gatve einantį žmogų, kuris niksteli koją, tu ir pats impulsyviai susirauki. Arba per sporto varžybas žiūrėdami jaudinamės, kartais net verkiame - tai reiškia, kad emocijos yra užkrečiamos ir perduodamos kaip virusas“, - aiškina V.
Be to, emocinio intelekto nuolat mokomės iš aplinkos. Norint ugdyti vaiko emocinį intelektą, labai svarbu, kad jam nekiltų prieštaros tarp to, ką jis mato mokykloje, kieme ir savo šeimoje: tuomet jam natūraliai kils klausimų, kaip iš tiesų reikia elgtis. Visgi, V. Juškienės nuomone, svarbiausia išlieka šeimos įtaka. „Laikausi pozicijos, kad vaiką pirmiausia ugdo tėvai, o mokykla tai tik užtvirtina.
Susidomėjimas emociniu intelektu
V.Juškienė pastebi, kad susidomėjimas emociniu intelektu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga. Tačiau keblumai atsiranda ne iki galo jį suprantant. „Lietuviai tėvai, ypač jaunoji karta, kurie ateina į konferencijas, domisi savo vaikų auklėjimu ir ugdymu, dėl savo vaikų nori padaryti labai daug, stengiasi į juos labai daug įdėti. Problema atsiranda tada kad jie visko gerai neapsvarstę, nematydami pilno paveikslo (o tai irgi yra emocinio intelekto kompetencija), susikoncentruoja ties kažko vieno ugdymu, o nepaskirsto dėmesio viskam, kam reikia. Savo ruožtu pasaulinio lygio neuromokslininkų, psichologų atlikti tyrimai rodo, kad ateities lyderiams emocinio intelekto kompetencijos bus ypatingai svarbios. „Phoenix universitetas JAV neseniai padarė pranešimą apie dešimt įgūdžių, kurie bus reikalingi ateities vadovams ir lyderiams 2020 m.
Taip pat skaitykite: Vyro jausmai nėštumo metu
tags: #ar #vyrai #neturintys #vaiku #sekmingesni