Vaiko auginimas - atsakingas, nepaprastai daug resursų (finansinių, laiko, energijos, psichologinių) reikalaujantis žingsnis žmonių gyvenime. Svarbu, kad jis būtų apsvarstytas, įvertintas ir žengtas sąmoningai. Juk tėvų rankose atsakomybė už visą žmogaus gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinsim argumentus tiek už, tiek prieš vaikų turėjimą, įvertindami psichologinius, socialinius ir ekonominius aspektus.
Psichologinė Perspektyva: Meilė, Dėmesys ir Lygybė
Tėvai visus savo vaikus myli besąlygiškai ir nė vieno neišskiria. Kad ir kaip būtų sunku pripažinti, tačiau dažnoje šeimoje tai - tik iliuzija. Tyrimai rodo, kad apie 65 % mamų ir 70 % tėčių vienai atžalų teikia pirmenybę. Mokslininkų teigimu, mylėti vienodai labai sunku.
Daugiau negu vieną atžalą turintiems tėvams svarbu kruopščiai apgalvoti, kokiomis strategijomis vadovautis ruošiantis, arba jau susilaukus antro ar daugiau vaikų, kad šeimoje mažyliai jaustųsi lygiaverčiai, vienodai mylimi ir priimami tiek tėvų, tiek brolių ar seserų. Svarbu pagalvoti, koks jausmas apimtų, kai mylimas žmogus atstumia, ignoruoja, didesnį dėmesį skiria kitiems? Kuo mažesni vaikai, tuo stipriau jaučia tokį nevienodą dėmesio pasiskirstymą ir kenčia gerokai labiau negu suaugusieji.
Nelygiaverčio Dėmesio Pasekmės
Problemų gyvenime gali kilti tiek numylėtiems, tiek mažiau mylimiems vaikams. Nelygiavertis dėmesys supriešina kartu augančius vaikus. Pirmiesiems pasiseka šiek tiek labiau, gali būti, kad gyvenime jie labiau pasitikės savimi, bus drąsesni. Užaugęs toks vaikas gali turėtų problemų kuriant santykius poroje - tokio išskirtinio dėmesio, kokį gavo iš vieno ar abiejų tėvų, suaugęs patirti jis negalės. Labiau mylimas vaikas gali atrasti būdų, kaip geriau įtikti tėvams ir tuo naudotis, pavyzdžiui, daugiau šokti pagal jų dūdelę.
Mažiau mylimas vaikas jaučiasi nevertinamas, atstumtas, izoliuotas, netgi išsigimęs. Tai receptas užtikrintai vaikystės traumai. Tyrimai rodo, kad suaugę mažiau mylėti vaikai yra labiau linkę į depresiją. Mažylį gali kamuoti vidiniai konfliktai - tėvai, kurie juo turėtų rūpintis ir mylėti, skiria dėmesį kažkam kitam; ir kuo šis skirtumas didesnis, tuo gilesnis konfliktas. Toks vaikas neretai užsisklendžia savyje, atsiriboja, ieško kontakto už šeimos ribų. Suaugęs jis gali dažnai sirgti depresija, turėti polinkį į priklausomybes, siekti perfekcionizmo, pasireikšti obsesinių-kompulsinių sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Skrydžiai lėktuvu nėštumo metu: patarimai ir taisyklės
Lyčių Stereotipai ir Tėvų Meilė
Manoma, kad tėčiai labiau myli dukras, mamos - sūnus? Toks santykis kyla dėl socialinio, ekonominio ir kultūrinio paveldo, perduodamo iš kartos į kartą. Lietuvoje ir Rytų Europoje vis dar galima išvysti patriarchalinių nuostatų apraiškų. Berniukai turi būti „kieti“, t. y. mokėti pasirūpinti savimi ir šeimos materialine gerove, o mergaitės „minkštos“ - rasti vyrą, kuris jomis pasirūpins, tuomet jos rūpinsis šeima. Toks lyčių atskyrimas jau sukuria prielaidą nelygybei tarp vaikų atsirasti. Vyriškas auklėjimas berniukus atitolina nuo tėvo ir priartina prie mamos, moteriškasis padaro atvirkščiai: mama, reikalaudama iš dukros daugiau, tarsi stumteli ją didesnio tėvo dėmesio link - dukrelė tampa tėčio princese.
Narcisizmas ir Tėvų Požiūris
Neretai tėvai labiau myli tą atžalą, kuri panašesnė į gimdytoją. Toks požiūris ir vėl parodo mažą tėvų sąmoningumą. Narcisistiškiems (save įsimylėjusiems - aut. past.) tėvams lengviau ir paprasčiau sutarti su panašesniu į save vaiku, jame gimdytojai mato savo atspindį, o vaikas tampa narcisistinio „pastiprinimo“ objektu. Juk ir patys mieliau būname toje žmonių kompanijoje, kurioje vienija panašios idėjos, pomėgiai. O čia savas, tėvais besižavintis, mylintis ir dėmesį rodantis vaikas. Deja, tai tiesa, ypač kalbant apie minėtus narcisistinius tėvus. Priežastis paprasta: nemažai tėvų sąmoningai net negali įvardyti, kodėl nenumaldomai nori turėti vaikų. Jie sako: „vaikas įprasmina mano gyvenimą“, „reikia pasauliui ką nors duoti“, „noriu kuo nors rūpintis“, „man reikia jaustis reikalingu“. Iš tiesų tokie žodžiai reiškia: „mano gyvenimas beprasmis“, „pats pasauliui negaliu nieko duoti“, „nemoku pasirūpinti savimi, todėl man bus lengviau rūpintis kitu“, „jaučiuosi nereikalingas“. Taip pasąmoningai iš vaiko jie gali gauti besąlyginę meilę, kurios trūko jų pačių vaikystėje. Į pasaulį atėjęs bejėgis kūdikis instinktyviai kabinasi į tėvus ir juos myli, kad ir kaip šie su juo elgtųsi. Bet turi būti atvirkščiai. Tai tėvams svarbu besąlygiškai mylėti vaiką tam, kad patenkintų jo poreikius, galėtų ištverti jo narcisizmo periodą, būtų empatiški. (Empatija - gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus - aut.)
Paaugęs vaikas gebės geriau pasirūpinti savimi, turės individualių poreikių ir bus labiau atsiskyręs nuo tėvų. Jeigu šeimoje vaikai mylimi lygiaverčiai, vaikas taip pat reikalaus mažiau dėmesio, dažniau pats ras kuo užsiimti. Natūraliai tėvų dėmesys tokiam vaikui keisis. Tai nereiškia mažiau meilės, tai tiesiog kitoks santykis. Tas pats pasakytina ir apie sergantį giminaitį: jei vaikai iki tol buvo mylimi vienodai, susirgus broliui ar sesei, suprantama, kad tėvai pastarajam skirs daugiau dėmesio.
Daugiavaikės Šeimos: Dėmesio Iššūkiai
Daugiavaikėse šeimose dažnai viduriniesiems skiriama mažiau dėmesio ar meilės. Svarbu sąžiningai pergalvoti, kiek ir kokio dėmesio jie skiria kiekvienam vaikui. Būna, kad daugiavaikėse šeimose vyresnėliai laikomi darbo jėga, padedančia rūpintis jaunesniais giminėmis ar atlikti namų ar ūkio darbus. Tai dar labiau iškreipia situaciją, supriešina vaikus ir juos psichologiškai žaloja. Vaikas nėra vergas, jis jokiu būdu neprivalo rūpintis kitais šeimos nariais, jeigu pats to nenori.
Giminiškas Priešiškumas ir Emociniai Randai
Netolygi meilė gali supriešinti brolius ar seseris. Skirtingas tėvų dėmesys vaikams kelia giminišką priešiškumą. Deja, bet neteisybės jausmas mažiau mylėtus vaikus persekioja net jiems suaugus ir netgi po tėvų mirties. Net jeigu situacija pasikeistų, dažnai emocinis randas jau būna likęs, sukurdamas išankstinę nuostatą - situacija vėl kartosis. Tyrimai rodo, kad 70 % tėvų pripažįsta, jog nevienodai myli vaikus. Likę 30 % teigia vaikams skiriantys vienodą dėmesį. Įdomu, kad iš tų 30 % tik pusė vaikų patvirtino, kad tėvai juos mylėjo vienodai, kita pusė manė, kad tėvai ar vienas tėvų turėjo numylėtinį.
Taip pat skaitykite: Dovanos gimtadienio proga vasarį
Kaip Elgtis, Kai Meilė Nevienoda?
Tėvai aiškiai suvokia, kad širdis labiau linksta prie vieno vaikų, tačiau nenori nuskriausti ir kito. Ar tada verta prisiversti daugiau rodyti dėmesio, dažniau pamyluoti, palepinti mažiau mylimą vaiką? Mažieji labai gerai suvokia esamą situaciją. Tėvams būtina išsiaiškinti priežastis, kodėl savo vaikus jie myli nevienodai. Neretai šiose situacijose gali padėti specialistai: pažvelgti į esamą situaciją iš šalies bei kartu su tėvais ieškoti sprendimų, kaip tą nelygybę išspręsti. Kad ir kaip būtų, tokią situaciją taisyti reikia. Žymiai geriau nedidelės, rodos, mažareikšmės pastangos, negu visiškas pasyvumas.
Ar gali būti taip, kad kaprizingus, aikštingus ar dažnai tėvų neklausančius vaikus gimdytojai myli mažiau? Labai dažnai tokiose situacijose galima įžiūrėti savaime išsipildančią pranašystę: vaikas aikštijasi, nes jam trūksta tėvų dėmesio, o šie dar labiau pyksta, nes jis aikštijasi. Kalbant apie vaikų neklausymą, gimdytojams pirmiausia patariama atsisukti į save. Kokios vaiko neklausymo priežastys? Ko iš vaiko tikisi tėvai, kokie turėtų būti vaiko elgesio motyvai? Atsakymas: „Aš vyresnis ir dėl to manęs turi klausyti“ - ne atsakymas.
Socialiniai Argumentai: Spaudimas ir Pasirinkimas
Pravartu pagalvoti, kodėl norisi kito vaiko. Antras vaikas šeimoje - labai rimtas žingsnis, kuriam reikia ruoštis visiems kartu, įskaitant ir mažiausią šeimos narį. Argumentas, kad vienturtis užaugs asocialus, jausis vienišas, jam bus liūdna, nėra priežastis turėti dar vieną atžalą. O jeigu vaiko norėjimas grindžiamas būtent taip, greičiausiai tikimasi, kad antras vaikas išspręs problemas, dėl kurių tėvai baiminasi.
Dažnai moterys jaučia didelį socialinį spaudimą susilaukti vaikų, ypač sulaukus tam tikro amžiaus. Klausimai apie vaikų planavimą gali būti skaudūs ir netinkami, ypač poroms, kurios negali susilaukti vaikų arba sąmoningai nusprendė jų neturėti.
Patriarchalinė Visuomenė ir Motinystės Stereotipai
Žmonėms atrodo savaime suprantamas reikalas: 29 metai mergai, turi berną, o kuo jinai užsiima? Kodėl ji dar nesilaukia? Nepaisant to, kad kuriu puslapį apie seksą ir daugeliu klausimų galiu kalbėti atvirai, klausimą apie vaikus laikau vienu netinkamiausių. Šį klausimą pridera užduoti tik labai labai artimam žmogui. Ir tai - prieš tai gerokai įsitikinus, ar jo tai neįskaudins.
Taip pat skaitykite: Fotosesija besilaukiant
Tokį klausimą moteriai gali laisvai užduoti interviu apie jos karjerą metu, gali tai parašyti nepažįstamas žmogus feisbuke ar instagrame, gali mestelti ir teta per močiutės gimtadienį PRIE VISŲ. Taip yra dėl to, nes mes dar laikomės seno patriarchalinio suvokimo ir gyvenimo sampratos. Patriarchalinėje visuomenėje vyras rūpinasi karjera ir finansais, moteris rūpinasi vyru, namais ir vaikais. Nors daugelis traktuoja, kad mūsų visuomenėje abiems lytims galimybės yra lygios, tačiau vis dar galima pastebėti daug dvigubų standartų.
Pasirinkimas Neturėti Vaikų: Asmeninė Laisvė
Susilaukti vaikų nėra privaloma. Derinys moteris+vaikai nebėra taisyklė, tai - tik vienas iš daugelio gyvenimo pasirinkimų. Mus taip ilgai siejo su virtuve, vaikais, motinyste, taip ilgai vertino, kaip mes atrodome vyrų akimis, ar esame patrauklus kąsnelis jiems, ar mus kas nors norės vesti, ar mes geros mamos, žmonos, dukros, kad dabar mes po truputį tiesiamės į ramų atokvėpį nuo visų visuomenės vaidmenų, įsipareigojimų ir lūkesčių. Bandome nustoti suktis aplink kitus ir atrandame savo pačių ašį.
Paklauskite mūsų apie tai, kas mums patinka, įkvepia, paklauskite, kaip kurti verslą, apie mūsų vidines ir išorines keliones, stiprybę, kas mums padeda siekti savo tikslų ir, kaip ketiname pakeisti pasaulį. O vaikų reikalą palikime asmeninėms partnerių šnekoms.
Motinystės Ribojimai ir Asmeninis Augimas
Iš dalies nenoriu ir dėl to, kad motinystė atima galimybę gyventi tik dėl savęs. O vaikas yra bene didžiausia investicija, kuria dar ir reikia rūpintis bent jau keliolika metų. Dėl to esu įsitikinusi, kad žmonės, kurie nejaučia pašaukimo, neturėtų susilaukti vaikų vien dėl visuomenės spaudimo. Nes jausti dėl to prieštarą viduje dalį, ar net visą gyvenimą, nėra teisinga. Ypač, kai pirmaujame pagal depresija sergančių bei savižudybę besirenkančių žmonių rodiklius Europoje. Žmonės, kurie nesijaučia gerai kažką darantys, negali to darbo atlikti taip gerai, kaip tie, kurie jaučiasi esantys savo rogėse.
Alternatyvos: Įsivaikinimas ir Visuomenės Požiūris
Žmonės labai mėgsta sakyti: „Tu dar jauna, vėliau tikrai pakeisi nuomonę, svarbu tik kad per vėlu nebūtų“. Šiuo klausimu esu įsitikinus gana rimtai, mieloji moteris teisianti visuomene, nenorėsiu aš tų vaikų ir po dešimt metų. O jeigu tikrai užsimanysiu, net kai bus per vėlu, mielai įsivaikinsiu. Bet tada jūs sakysit, kad čia ne tas pats, negali svetimo mylėt kaip pačios išnešioto. O kodėl ne?
Ekonominis Aspektas: Investicijos ir Ateitis
Vaiko auginimas reikalauja didelių finansinių išteklių. Reikia įvertinti išlaidas maistui, drabužiams, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir kitoms reikmėms. Be to, vienas iš tėvų gali turėti sumažinti darbo valandas arba visiškai atsisakyti karjeros, kad galėtų rūpintis vaiku.
Planetos Išsaugojimas ir Vartojimas
Mes stengiamės gyventi taip, kad kuo mažiau pakenktume aplinkai, išsaugotume gamtą, mažintume užterštumą ir galų gale prisidėtume prie planetos išsaugojimo, apie kurį žmonės, deja, nedažnai susimąsto. Esame veganai, stengiamės neapsipirkinėti greitosios mados parduotuvėse, stengiamės naudoti mažiau plastiko ir pan. Viena didžiausių problemų, su kuria susidurs ateities kartos (ir su kuria susiduriame mes) yra per didelė žmonių populiacija ir sparčiai mažėjantys ištekliai bei didėjantis vartotojiškumas. Kartu su vaikinu nusprendėme, kad planetai nepakenks tai, kad mes neturėsime vaikų ir joje bus vienu ar dviem vartotojais mažiau.
Medicininiai Aspektai: Nevaisingumas ir Pagalba
Šiais laikais yra nemažai nevaisingų merginų, kartais (kiek rečiau) ir vaikinų. Svarbu atsiminti, kad nevaisingumas nėra gėda ir yra įvairių būdų, kaip susilaukti vaikų, įskaitant dirbtinį apvaisinimą ir įsivaikinimą.