Įvadas
Apsisprendimas dėl nėštumo - vienas svarbiausių moters gyvenime. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įstatymai, tačiau dėl stipraus politinio susipriešinimo ne visada pavyksta pasiekti optimalų teisinį reguliavimą. Straipsnyje aptariamas nėštumo nutraukimo iki 12 savaitės klausimas, medicininiai aspektai, galimybės nutraukti nėštumą vėliau dėl medicininių indikacijų ir susijusios problemos.
Nėštumo nutraukimo terminai ir sąlygos Lietuvoje
Lietuvoje įstatymiškai moteris turi teisę nutraukti nėštumą savo noru iki 12 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), o 6-12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Po 12 savaitės nėštumą nutraukti galima tik dėl medicininių indikacijų, t. y. kai kyla grėsmė moters gyvybei arba nustatomos sunkios vaisiaus patologijos. Tokiais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas iki 22 savaitės (t. y. 21 sav.). Svarbu pažymėti, kad abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius Lietuvoje po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų tenka nutraukti apie 1-2 proc. visų nėštumų.
Medicininės indikacijos nėštumo nutraukimui antrąjį trimestrą
Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatomos rimtos komplikacijos. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią.
Nėštumo nutraukimo procedūra antrąjį trimestrą skiriasi nuo ankstyvojo nėštumo nutraukimo. Pacientei atvykus į ligoninę pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas ir kraujo tyrimai. Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina. Tiesa, kitose šalyse vėlyvo nėštumo nutraukimo metodikos gali skirtis. Pavyzdžiui, pacientei taikoma vietinė nejautra, po to tiesiai į pilvą suleidžiami vaistai, stabdantys vaisiaus kraujotaką. Po to moteris paliekama stebėjimui. Po kelių ar keliolikos valandų prasideda sąrėmiai, tačiau kartais prireikia skatinamųjų, dirbtiniai sukeliančių sąrėmius. Gali būti plečiamas gimdos kaklelis. Tada natūraliais takais pagimdoma.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Psichologiniai aspektai
Pastojusios moterys pradeda jausti ne tik fizinius, bet ir emocinius, psichologinius pokyčius. Nėščiosios vizualizuoja savo ateitį, o joje pats svarbiausias subjektas - taip laukiamas mažylis. Apskritai vienas sunkiausių momentų - suvokti, kad po mamos širdimi augančios gyvybės likimas yra nuspęstas, o dienos - suskaičiuotos. Taigi tėvams, lyg iš giedros dangaus išgirdusiems žinią, kad jų vaikelis niekada taip ir negims, gali prireikti rimtos specialistų pagalbos.
Abortų atlikimo tvarka ir metodai
Abortų atlikimo tvarką reguliuoja 1994 m. sveikatos ministro įsakymas. Nėštumo nutraukimo būdas priklauso nuo nėštumo trukmės.
- Ankstyvo nėštumo nutraukimas (iki 5-6 savaičių): vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas), kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
- Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav.: nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Medikamentinis abortas: situacija Lietuvoje
Lietuvoje iki šiol neįteisintas medikamentinis abortas, nors jis laikomas saugiausiu būdu nutraukti nėštumą, ypač per ankstyvąjį trimestrą. Nėštumui nutraukti naudojami du vaistai, įtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagrindinių vaistų sąrašą: mifepristonas ir misoprostolis.
Mifepristonas pirmą kartą registruotas Prancūzijoje 1988 m. Lietuvoje, pagal tarpusavio pripažinimo procedūrą, vaistas registruotas prieš 7 m. Kai sveikatos ministerijoje pradėta rengti tvarka, kuri leistų vaistą platinti, tam pasipriešinta. Trys vyskupai, atstovaujantys Romos katalikams, liuteronams, ir stačiatikiams Lietuvoje, pasirašė kreipimąsi, reikalaujantį nustoti net svarstyti medikamentinio aborto idėją. Nors ir neleistas platinti, mifepristonas buvo perregistruotas pasibaigus pirmajam registracijos laikotarpiui. Tai nepatiko konservatyviausiems Seimo nariams. Jie 2016 m. Atskiri Seimo nariai negali vadovauti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, paliepdami jai, kokius vaistus įtraukti ar išbraukti iš registro. Teismas Seimo narių prašymą atmetė, jo nenagrinėdamas iš esmės. Mifepristonas galėjo likti registre, bet iš valstybės vaistų registro 2017 m. dingo.
Ši situacija verčia moteris ieškoti vaistų juodojoje rinkoje, rizikuojant savo sveikata ir gyvybe. Moterys, vartojančios neteisėtai įsigytą vaistą, nėra nusikaltėlės ir nedaro nieko neteisėto, tik labai rizikuoja savo sveikata. Niekada negali tvirtai žinoti, kas iš tiesų parduodama tariamų vaistų dėžutėje juodojoje rinkoje. O moterys, nelegaliai platinančios šiuos vaistus, negali būti nuteistos dėl neteisėto aborto atlikimo, nes jos neatlieka aborto, tik parduoda vaistą.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Atsirado ir saugesnis kelias gauti aborto tablečių. „Women on Web“ yra tarptautinė organizacija, informuojanti apie saugų abortą ir vaistus, reikalingus medikamentiniam abortui. Paprastai organizacija siunčia vaistus tik į tas valstybes, kur abortas uždraustas. Kadangi per pirmąjį karantiną abortas buvo beveik neprieinamas ir Lietuva nevykdo tarptautinių įsipareigojimų moterų teisėms, „Women on Web“ LRT laidoje „Spalvos“ pasakojo, kad organizacija padeda ir moterims Lietuvoje. Iki pandemijos per mėnesį į „Women on Web“ kreipdavosi apie 20 moterų iš Lietuvos.
Organizacijos, padedančios moterims nepageidaujamo nėštumo situacijose
Deja, Lietuvoje trūksta organizacijų, veikiančių šalies viduje ir padedančių moterims nepageidaujamo nėštumo situacijose. Krizinio nėštumo centras uzurpavo šią sritį, tačiau jis tiesiog pratęsia Kauno arkivyskupijos krizinio nėštumo programą. Siekiama paskatinti moteris gimdyti, o ne nutraukti nėštumą. Labai negatyvi ir organizacijos nuomonė apie medikamentinį abortą.
Abortų statistika ir priežastys
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau. Pagrindinės nėštumo nutraukimo priežastys yra finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka, vaiko, tėvo ir artimųjų noras. Moterys dažniau mano, kad nėštumas nutraukiamas dėl vaiko tėvo noro, vyrai dažniau galvojo, kad nutraukiama dėl girtavimo šeimoje ir gimdymo baimės.
Galimos komplikacijos po aborto
Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Dažniausios komplikacijos:
- Ne visiškai atliktas abortas (pasitaiko maždaug 2 proc. atvejų). Ši komplikacija pasireiškia gimdoje likus gleivinės gabalėliui ar vaisiaus audinių.
- Infekcijos. Infekcijos tikimybė - mažesnė nei 1 proc.
- Nesėkmingai atliktas abortas. Maždaug 0,2 proc. atvejų nėštumas nėra nutraukiamas ir tęsiasi toliau, tačiau tai dažniausia atsitinka abortą atliekant iki 6-osios nėštumo savaitės.
- Gimdos sienelės perforacija (prakiurimas).
- Kraujavimas iki 3 mėn. po operacijos.
Sprendimo priėmimas ir pagalba moterims
Nėštumo nutraukimas yra sudėtingas apsisprendimas, galintis kelti pavojų psichologinei bei fizinei sveikatai, daryti įtaką ateityje planuotam nėštumui. Dėl šių priežasčių ginekologai skatina moteris neskubėti priimti sprendimų, kreiptis pagalbos į profesionalus. Lietuvoje moterys taip pat turi galimybę kreiptis tiek psichologinės, tiek materialinės pagalbos į „Krizinio nėštumo centrą“, į kurį neretai ir patys ginekologai nukreipia pacientes.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Abortų apribojimai pasaulyje
Šiais metais JAV buvo įvesta daugiau abortų apribojimų nei bet kada anksčiau. Tuo tarpu dalis žmonių tokius nutarimus laiko antikonstituciniais ir kenkiančiais aborto teisėms. Svarbu paminėti ir tai, jog abortų teisių gynėjai pažadėjo užginčyti naująjį įstatymą, kuris, anot jų, yra vienas griežčiausių visoje šalyje.
Iki šiol devyniose valstijose buvo įteisinta 12 abortų draudimų. Tačiau dauguma apribojimų šiuo metu nėra taikomi arba dėl to, kad jie dar neįsigaliojo, arba susiduria su teisiniais iššūkiais. Nors dauguma draudimų yra pagrįsti genetika, kai kuriose valstijose paslaugų teikėjams, nutraukusiems nėštumą dėl vaisiaus anomalijos, gali būti pareikštas kaltinimas: kiekvienas, kuris siūlo ar bando atlikti abortą, gali būti pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą, ir jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų bei bauda.
Vienintelės išimtys yra neatidėliotinos medicinos pagalbos ar mirtinų vaisiaus būklių atveju. Beje, neretai taip pat reikalaujama, kad galiausiai vaisiaus palaikai būtų palaidoti arba kremuojami.
Situacija Europoje
Šiandien beveik visos Europos šalys leidžia abortą paprašius arba dėl tam tikrų socialinių priežasčių bent jau pirmąjį nėštumo trimestrą, ir tik labai maža dalis laikosi itin griežtų įstatymų, draudžiančių jį kone visomis aplinkybėmis. Be to, nėštumo metu abortas taip pat yra teisėtas, kai to reikia norint apsaugoti nėščios moters sveikatą ar gyvybę.
Tuo tarpu daugelis Europos šalių ir toliau vykdo reformas, siekdamos pašalinti žalingus procedūrinius reguliavimo barjerus, kurie dažnai trukdo gauti legalią paslaugą.
Tiesa ta, kad abortas Europoje niekada nebuvo lygus, todėl teisė nutraukti nepageidaujamą ar neperspektyvų nėštumą labai skiriasi: pradedant Malta, kur ši procedūra yra neteisėta bet kokiomis aplinkybėmis, baigiant Nyderlandais, kur galioja vieni liberaliausių įstatymų.