Įvadas
Laurynas Gucevičius (1753-1798) - iškilus Lietuvos architektas, brandžiojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje, profesorius, kurio kūryba padarė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos architektūrai. Jo projektuoti pastatai pasižymi harmonija, monumentalumu ir saikingu dekoru, o Vilniaus katedros rekonstrukcija laikoma vienu reikšmingiausių jo darbų ir lietuviškojo klasicizmo šedevru.
Biografijos vingiai
Gimimas ir šeima
Laurynas Gucevičius gimė 1753 m. rugpjūčio 5 d. Migonių kaime, Kupiškio rajone, valstiečių Simono Masiulio ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje. Krikštytas Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje. Jo tikroji pavardė, paveldėta iš tėvo ir protėvių, yra Masiulis. Ilgą laiką architektas buvo vadinamas Laurynu Stuoka-Gucevičiumi, tačiau literatūroje paplitęs prievardis „Stuoka“ dabar laikomas istorikų klaida.
Mokslai ir kelionės
Pradines žinias Laurynas įgijo Kupiškio ir Palėvenės mokyklose, o vėliau mokėsi Panevėžio Pijorų mokykloje. Baigęs mokyklą, atvyko į Vilnių. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu, tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, įstojo į diecezijos seminariją. 1773-1775 m. studijavo Vilniaus universitete pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą ir Tadą Kundzičių. Taikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo metu vienintelis Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.
1778 m. išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje pas įžymiausius to meto architektus Žaką Žermeną Suflo, Klodą Nikola Ledu, Žaną Batistą Rondelė. Vėliau išvyko į Romą ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.
Profesinė veikla
Grįžęs į Vilnių, Laurynas Gucevičius aktyviai įsitraukė į architektūrinę veiklą. Vilniuje kartu su Martynu Knakfusu tapo Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto Poniatovskio buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį Šešuolių seniūnijos žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
1789-1794 m. Gucevičius dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. taip pat buvo civilinės architektūros profesorius), 1793 m. Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m. sukilime.
Asmeninis gyvenimas
1786 m. kovo 3 d. Vilniaus katedroje vedė Teofilę Hermanovskytę. Vilniaus gyventojų 1795 m. surašyme taip pat yra nurodyta Lauryno Montrimo Gucevičiaus žmona Teofilija (Bogumila) Hermanovska, kariuomenės vėliavininko Antano Hermanovskio duktė, bei Gucevičių vaikai: vyriausioji dukrytė Filomena, kuriai tuo metu buvo 6 metukai, Modesta, kuriai buvo 5 metukai, bei sūnūs - trimetis Stanislovas ir vienerių metukų Konstantinas.
Mirtis ir atminimo įamžinimas
Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m. gruodžio 21 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. 1865 m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti.
Architekto atminimas įamžintas įvairiose vietose:
- Gimtinėje, Migonių kaime, 1978 m. pastatytas atminimo paminklas (paminklo autorius skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas Vytautas Gabriūnas).
- 1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią pastatytas paminklas Laurynui Gucevičiui įamžinti.
- Jo vardu pavadintas Vilniaus universiteto vienas kiemų.
- Kupiškio mokyklai suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas, 2000 m. tapo gimnazija.
- Jo vardu pavadinta Kupiškio miesto centrinė aikštė ir gatvė.
- Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje atidengtos atminimo lentos Lauryno Gucevičiaus krikšto jubiliejaus proga.
Kūryba ir svarbiausi darbai
Laurynas Gucevičius paliko didelį kūrybinį palikimą, kuris reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos architektūros raidos. Jo kūrybai būdingas klasicizmo stilius, pasižymintis harmonija, proporcijomis, monumentalumu ir saikingu dekoru.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Vilniaus katedros rekonstrukcija
Svarbiausias L. Gucevičiaus projektas - Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-1790 m. architekto suprojektuota katedra - geriausias kūrinys, gražiausias ir tobuliausias lietuviškojo klasicizmo žiedas, nepakartojamas ir originalus pasaulinės architektūros šedevras. Už šį projektą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Potianovskis architektą apdovanojo aukso medaliu „Merentibus“. L. Gucevičius visiškai pakeitė anksčiau buvusį barokinį katedros stilių ir suteikė savitą klasicizmo stiliaus išraišką su jam būdingu monumentalumu ir simetrija. Sėkmingai įkomponavo į klasicistinį katedros pastatą šv. Kazimiero koplyčią ir kai kurias kitas ankstesnes dalis. L. Gucevičius buvo pirmasis iš Lietuvos architektų, panaudojęs skulptūros meną visuomeniniams pastatams papuošti.
Vilniaus rotušė
L. Gucevičius rekonstravo ir Vilniaus rotušę. 1785 m. architektas parengė 3 rekonstrukcijos projektus. Vilniaus rotušė yra vienintelis L. Gucevičiaus statinys, iki šių dienų turintis gausiausią autentišką projektų medžiagą. Autoriui neteko pamatyti užbaigto šio kūrinio, nes darbams užsitęsus, rotušė buvo baigta statyti 1799 m., po architekto mirties, o interjero dekoravimo darbai dar vyko ir XIX a. pr.
Verkių dvaro ansamblis
1781 m. vyskupas I. J. Masalskis pavedė suprojektuoti L. Gucevičiui Verkių dvaro rūmų ansamblį. Architektas pakeitė centrinių rūmų projektą ir vadovavo statybai. Iš 20 Verkių ansamblį sudarančių pastatų L. Gucevičiaus autorystė įrodoma tiktai keletui. Reikšmingas L. Gucevičiaus kūrinys - didingi dviejų aukštų su jonėninių kolonų portiku ir kupolu centriniai rūmai. Išliko tik centrinių rūmų, projektuotų L. Gucevičiaus, aprašymai, paveikslai bei litografijos. Architekto suprojektuotas yra dabar administraciniu vadinamas santūrių klasicizmo formų pastatas Jeruzalės priemiestyje (Kalvarijų g. 299). Manoma, kad pirminė jo paskirtis buvo smuklė, skirta keleiviams į Vilnių ir maldininkams į Kalvarijas. Prie įvažiavimo į centinę Verkių ansamblio dvaro teritoriją stovinčios dviaukštės klasicistinio stiliaus arklidės (Žaliųjų ežerų g. 37) su 6 dorėninių kolonų portiku taip pat laikomos L. Gucevičiaus kūriniu. Nustatyta, kad šis L. Gucevičiaus suprojektuotas pastatas jau stovėjo 1792 m. Netoli įvažiavimo į parką, prie kelio, stovi paviljonas (buvęs svirnas ir ledainė) - beveik kvadratinio plano dviaukštis pastatas su kupolu. Manoma, kad pastatas išliko iš L. Gucevičiaus statybos laikų (XVIII a. pab.). Architektas senosios Lizdeikos šventyklos vietoje pastatė apvalią monopterio tipo šventyklą (XIX a.
Kiti darbai
L. Gucevičiui priskiriami ir kiti reikšmingi projektai:
- Tiškevičių rūmai Vilniuje.
- Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1803 m.).
- Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia ir vienuolynas.
- Buivydžių šv. Jurgio bažnyčia.
- Čiobiškio dvaro rūmai.
- Raudonės pilies rekonstrukcija.
Be to, L. Gucevičius sudarė Vilniaus miesto vakarinės dalies topografinį planą, kuriame numatė miesto plėtrą Žvėryno ir Taurakalnio link.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Įtaka ir reikšmė
Lauryno Gucevičiaus kūryba turėjo didelę įtaką Lietuvos architektūrai. Jis suformavo savitą lietuviškojo klasicizmo stilių, kuriame derino antikos tradicijas su vietinėmis architektūros ypatybėmis. Jo darbai įkvėpė vėlesnes architektų kartas ir iki šiol žavi savo harmonija, monumentalumu ir elegancija.
Apie architektą Vilniaus buvęs miesto meras Artūras Zuokas yra pasakęs: „Laurynas Gucevičius neabejotinai yra vienas žymiausių Lietuvos architektų. Vilniečiai gali didžiuotis, svečiai - pavydėti ir žavėtis jo sukurtais svarbiausiais mūsų sostinės architektūros paminklais - Vilniaus rotuše, Verkių ansambliu ir, žinoma, Katedra. Vilniaus katedra - tai ne tik išraiškingiausias klasicizmo pastatas Lietuvoje. Pasak poetų, tai gėrio, grožio ir teisingumo visuma, tai dieviška kibirkštis ir mūsų tautos meninė saviraiška.“
tags: #laurynas #gucevicius #gimimo #vietamigonyse