Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami esminiai vaiko ir suaugusiojo skirtumai, ypatingą dėmesį skiriant vaiko raidai, jautrumo laikotarpiams ir jų įtakai asmenybės formavimuisi. Taip pat aptariami vaiko vystymosi ypatumai, smegenų veiklos skirtumai ir socialinis vystymasis.
Jautrumo Laikotarpiai: Raktas į Vaiko Vystymąsi
Maria Montessori, remdamasi biologijos mokslo atradimais, išskyrė jautrumo laikotarpius - ypatingus periodus vaiko vystymesi, kai jis yra itin imlus tam tikrai patirčiai ar veiklai. Šiuo metu vaikas yra lyg magnetas, traukiamas tam tikrų aplinkos elementų, ir negali atsispirti norui veikti tam tikru būdu.
Hugo de Vries ir Peteliškės Pavyzdys
Olandų biologas Hugo de Vries, tyrinėdamas gyvūnų vystymąsi, pirmasis pavartojo jautrumo laikotarpių terminą. Jis aprašė peteliškės (Porthesia) rūšį, kurios jaunos kirmėlaitės pasižymi nepaprastu jautrumu šviesai, vedančiu jas į šakos viršūnę, kur jos maitinasi švelniais lapeliais. Paaugusios kirmėlaitės šį jautrumą praranda.
Montessori Įžvalgos apie Žmogaus Plėtrą
Montessori pritaikė šį terminą žmogaus plėtrai, pabrėždama, kaip formuojasi vaiko dvasinis pasaulis, protas, valia ir jausmai. Ji pastebėjo, kad vaikai tam tikrais laikotarpiais ypatingai koncentruojasi ties tam tikrais veiksmais ar daiktais, o kitais laikotarpiais jaučia visišką abejingumą.
Jautrumo Laikotarpių Reikšmė
Jautrumo laikotarpiai padeda organizmui įsigyti tam tikras funkcijas ar savybes. Šių laikotarpių metu vaikas yra apdovanotas ypatingu jautrumu, kuris skatina jį nukreipti savo dėmesį į tam tikrus aplinkos daiktus, lyg išjungiant kitus. Tai nėra tuščias smalsumas, bet liepsnojąs noras pasiekti tam tikrą tikslą. Jeigu vaikas jautrumo laikotarpių metu neturėjo galimybės elgtis pagal savo vidaus reikalavimus, tai jis visam laikui praranda progą natūraliu būdu įsigyti tam tikrus sugebėjimus. Kas neįsigyta jautrumo laikotarpio metu labai džiaugsmingai ir lengvai, tai vėliau žmogus begalės pasiekti sunkiu darbu ir įtemptomis valios pastangomis. Tačiau, nebesant gyvo vidinio paskatinimo, dažnai tas darbas virsta nemaloniu ir varginančiu, todėl ne visada gaunami patenkinami rezultatai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Jautrumo Laikotarpiai Pagal Amžių
Kūdikystės metu (nuo gimimo iki 6 m.) atsirandantieji jautrumo laikotarpiai padeda individui susipažinti su išorine aplinka, su joje esamais daiktais ir su savo kūno dalimis. Jie skatina individą į savarankiškumą, ypač jo paties asmens atžvilgiu. Vaikystės metu (6-12) jautrumo laikotarpių pagalba individas plėtoja visuomeninius jausmus, atsiranda nepaprastas noras tyrinėti ir sužinoti daiktų priežastis bei perprasti pasaulio sąrangą. Jautrumo laikotarpių padedamas, vaikas dabar stengiasi įsigyti intelektinį savarankiškumą, bandydamas pats savo jėgomis išspręsti gėrio ir blogio problemą.
Pasekmės, Kai Sukliudoma Jautrumo Laikotarpiams
Jei vaikui nėra sukliudoma įvykdyti tam tikro prigimties reikalaujamo uždavinio, tai jis, šį darbą atlikęs, jaučiasi patenkintas, ramus ir laimingas. Sukliudžius jautrumo laikotarpių veikimą, vaikas pasidaro piktas, irzlus, rėksnys, nervingas. Ilga ir nuolatinė patirtis pirštu prikišamai mums rodo, ir mes visi tai gerai žinome, kaip kartais žiauriai ir nenumaldomai vaikas priešinasi, kai savo veikloje susiduria su kliūtimis. Stipraus charakterio vaikų reagavimas yra daužymasis, riksmas, kritimas ant žemės, trankymas žemės kojomis, nerviški priepuoliai. Kadangi mes nežinome ir nepažįstame priežasčių, kurios iššaukia tas pasibaisėtinas reakcijas, tai, visai nesigilindami į tuos reiškinius, laikome juos visai nepagrįstu ir nevertu dėmesio dalyku. Kuo vaikas mažesnis, tuo tos reakcijos yra stipresnės, o mes, nesuvokdami jų kilmės, esame linkę jas laikyti bepriežastine vaiko priešginybe. Tokiais atvejais vaikas kartais ilgai nesiduoda numaldomas. Pvz. vaikas pats nori valgyti, užsisegti sagą, nusiauti batą, užsimauti pirštinę, o mes, jam neduodami tai padaryti, iššaukiame pasipriešinimą. Šitokiam vaiko dvasios stoviui apibūdinti suaugusieji nukalė užgaidos arba kaprizo terminą. Tos užgaidos, kurios iššaukia vidinius konfliktus ir kurių priežasčių reikia ieškoti jautrumo laikotarpiuose, praeina drauge su šiais laikotarpiais, beveik nepalikdamos jokių pėdsakų vaiko charakteryje. Bet užtat dėl tų užgaidų atsiranda trūkumų bendrame žmogaus išsivystyme.
Skirtumas Tarp Vaiko ir Suaugusiojo Psichologijos
Čia ir glūdi esminis skirtumas tarp vaiko ir suaugusio žmogaus psichologijos. Vaikas viską išmoksta ir nugali su dideliu džiaugsmu, smagumu ir meile, be jokio nuovargio, kai tuo tarpu suaugusiam žmogui tenka įdėti daug darbo ir pastangų, jaučiant aiškų nuovargį.
Aplinka Kaip Medžiaga
Aplinka mūsų kūnui teikia reikalingas priemones arba gyvybinės svarbos medžiagas, kurios pasisavinamos kvėpavimu ir virškinimu. Tas pat yra ir su Montessori "paruošta aplinka". Ji yra pilna konkrečių medžiaginių daiktų, o ne abstrakčių idėjų ar teorijų apie grožį, tvarką, meilę ir gėrį. Vaikas, juslių padedamas, iš tos konkrečios medžiagos traukia sau dvasinius syvus, maitinančius jo dvasią ir padedančius jai ne tik prasiskleisti, bet ir išbujoti į kūno ir proto sveiką bei socialią asmenybę.
Vaiko Nesąmoningumas ir Sąmoningumas
Vaiko nesąmoningasis protas jau yra iš aplinkos sukaupęs nemažas įspūdžių ir vaizdų atsargas: garsus, formas, spalvas ir kt., tačiau visa tai yra chaotiškame pavidale. Jautrumo laikotarpių skatinamas, jis ima kreipti dėmesį vienu ar kitu metu į tam tikrus dalykus, kol pasiekiamas funkcinis apvaldymas ir daikto pažinimas, žodžiu, kol įsigyjamas sąmoningumas. Kiekviena į šią veiklą įdedama pastanga tampa ne jėgų išeikvojimu, bet padidėjimu. Visa to pasekmėje, kur pirma viešpatavo sąmyšis ir chaosas, atsiranda tvarka ir sąmoningas daiktų bei jų ypatybių atskyrimas. Vidinis jautrumas padeda vaikui iš įvairialytės aplinkos atrinkti tai, kas kiekvienoje jo vystymosi stadijoje yra reikalinga.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Jautrumo Laikotarpiai ir Tautinis Išsilaikymas
Žinant, kokią begalinę reikšmę žmogaus plėtrai turi jautrumo laikotarpiai, reikia paminėti, kad nemažesnę reikšmę jie turi ir tautiniam išsilaikymui. Tai labai svarbu žinoti kiekvienos tautos žmonėms, kurie, nors ir būdami atskirti nuo pagrindinio tautos kamieno, nori išlikti tautiškai gyvi ir kūrybingi. Jautrumo laikotarpių reikšmės supratimas ir sugebėjimas juos panaudoti tautiniam auklėjimui lengviausiai gali užtikrinti tėvų kalbos, tautinės kultūros bei papročių išlaikymą. Ką vaikas su džiaugsmu pasisavins jautrumo laikotarpių metu, tai pasiliks neišdildoma nuosavybė visam jo gyvenimui. Labai svarbu, kad vaikas iki 6 m. amžiaus gerai išmoktų lietuviškai kalbėti, skaityti ir rašyti.
Vaiko Vystymosi Ypatumai
Vaikas nėra tiesiog nesubrendęs suaugęs. Jo psichika ir mąstymas iš esmės skiriasi nuo suaugusiojo. Vaikų mąstymas yra vaizdinis-emocinis, o suaugusiųjų - loginis-racionalus. Žymiausias vaikų psichologas J. Piaget teigė, kad vaikai iki 7 metų pasaulį suvokia kaip stebuklingą, t. y. pasaulis yra gyvas ir paklūsta jų žodžiams.
Mąstymo Ypatybės
Vaikams pasakas aiškinti nebūtina logiškai. Vaikui pasaulis yra nedaloma visuma, o jo mąstymas yra vaizdinis-emocinis. Suaugusiems būdingas loginis mąstymas, verčiantis žmogų veikti. Vaikui svarbus veiksmo, poelgio, daikto pergyvenimas ir stebėjimas. Vaikas ne tik stebi, bet aktyviai dalyvauja psichiniame procese, sujungdamas save su veiksmu. Vaiko mąstymas tolygus jo veiksmui, skirtingai nei suaugusiems.
Kalbėjimas ir Mąstymas
Vaikai mąsto netgi garsiai, kitaip sakant, „išoriškai“. Suaugusiems atrodo, kad vaikai labai daug šneka, tiesiog be perstojo. Tuo tarpu tai yra natūralus vaiko mąstymas.
Smegenų Veikla
Vaikų emocijos kyla senose, vadinamose reptilinėse (roplių) smegenyse. Ši smegenų dalis yra susieta su širdimi. Kai šis ryšys pažeistas, žmogaus mąstymas persikelia į naująsias smegenis - raukšlėtąją smegenų žievę.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Ankstyvas Protas ir Vaikystės Svarba
Ankstyvas protavimas žadina lytines liaukas, o tai lemia greitesnį brendimą ir trumpesnį gyvenimą. Vaikui reikia vaikystės, o ne ankstyvos brandos.
Vaiko Paniekinimas ir Jo Pasekmės
Vaiko paniekinimas - tai Vakarų kultūroje atsiradęs reiškinys, nežinomas senose kultūrose. Tai visuomenės žlugimo požymis, kai nebesirūpinama savo tęstinumu. Žmonės, praradę ryšį su gamta bei religiniu jausmu, yra praradę ir giminės pratęsimo jausmą.
Naujagimio Raida
Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm. Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis. Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą. Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti, pasak M. Dautartaitės, nereiškia garsų supratimo. Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai. Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos. Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti. Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius. 7-12 mėn. Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos - smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų. Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais. Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba. Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems. Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti.
Bendras Dėmesys ir Smegenų Veikla
Bendras dėmesys, kai du žmonės atkreipia dėmesį į tą patį objektą, yra gyvybiškai svarbus socialinis žmonių sugebėjimas, būtinas daugeliui žmogaus veiklų - mokymui, bendradarbiavimui, kalbos mokymuisi. Mokslininkai nustatė, kad tik tuomet, kai kūdikiai dėmesiu objektui dalijosi su suaugusiuoju, suaktyvėdavo specifinė smegenų sritis, vadinama kairiąja prefrontaline žievine sritimi, esanti kaktinėje smegenų dalyje ir dalyvaujanti sudėtinguose kognityviniuose ir elgsenos procesuose. Kūdikių dėmesio dalijimasis suaktyvina panašią smegenų sritį kaip ir suaugusiems. Mūsų tyrimo rezultatai tekia pagrindo manyti, kad kūdikiai linksta dalintis dėmesiu su kitais žmonėmis kur kas anksčiau nei manyta iki šiol. Tai gali būti gyvybiškai svarbus kūdikio socialinės raidos ir mokymosi pagrindas.
Pažintinis Vystymasis
Žmogaus vystymasis iš esmės yra nuolatinis procesas, charakterizuojantis įvairius asmenybės aspektus. Pirmaisiais gyvenimo metais vykstantys vaiko atradimai yra neeiliniai ir jie sąlygoja pagrindinių įgūdžių raidą. Dėl išskirtinės priklausomybės nuo mamos vaikas perkels į save tipišką ir unikalų paveikslą ir elgesio modelius. Todėl mamos priežiūra vaikui turi esminės svarbos. Radikalus mąstymo pasikeitimas, įvykstantis apie 18-tą mėnesį, t.y. per metus antrus gyvenimo metus, yra tai, kad vaikas dabar jau gali naudoti simbolius: įvaizdžius, žodžius ar veiksmus, kurie atstoja kažką kitą. Ateina laikas kai vaikas pradeda suvokti pats save, savo egzistavimą. Tai savimonės - būtino asmenybės komponento -- pradžia. Savimonė ne iš karto atsiranda, ji formuojasi per ilgesnį laiką. Mažas vaikas nesugeba atlikti tikrųjų mastymo operacijų, kurios reikalauja įvairapusiško požiūrio į daiktus. Vaikas nesupranta transformacijų. Vaikui sunku suvokti grįžtamąjį veiksmą, t.y mintyse “apversti“ operaciją, pasekti judėjimą atgal. Vaikas piešia tai, ką konkrečiai žino apie objektą. Tai auksinis vaiko piešinių amžius. Egocentriškas pasaulio suvokimas lemia piešinių dinamiškumą, išraiškingumą, subjektyvumą.
Socialinis Vystymasis
Šio amžiaus tarpsnio metu vaikas aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę. Lytinės priklausomybės suvokimas yra pirmasis ir svarbiausias lytinės brandos elementas. Kitas vystymosi uždavinys vėlyvuoju ikimokykliniu periodu - dorovės arba moralės, kaip elgesio taisyklių visumos, ugdymas. Jis atsiranda kaip būtina socializacijos sąlyga ir pasėkmė. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga heteronominė moralė, kylanti iš autoritariško, nelygaus bendravimo su suaugusiuoju. Taip atsiranda supratimas, kad elgesio taisyklės yra absoliučios ir nekintančios.
Tėvų Vaidmuo
Atrodo tikslu sakyti, kad labai dažnai tiek ateities lemtis, tiek gyvenimo kryptis - dėl tėvų pavyzdžio - pasilieka galutinės, nepakeičiamos ir neatšaukiamos tikrovės. Jei tėvų elgesys, žodžiai ir veiksmai vaidina nepaprastai svarbų ir lemiantį vaidmenį vaiko vystymesi ir gyvenime, tai nesunku suprasti, koks tas elgesys, kokie tie žodžiai ir veiksmai turėtų būti. Čia ir iškyla gero pavyzdžio klausimas bei milžiniška jo problema. Todėl pirmiausia visi tie, kurie rengiasi moterystės pašaukimui, turėtų būti iš anksto ir labai rimtai įspėti, ko moterystė iš jų laukia.
Smegenų Veiklos Skirtumai
Moterų smegenys sveria vidutiniškai 1245 g, o vyrų 1375 g. Didžiąją smegenų dalį užima du tarpusavyje sujungti didieji pusrutuliai. Kairiajame pusrutulyje išsidėsčiusios sritys, atsakingos už kalbą, mąstymo procesus, matematinius ir muzikinius gebėjimus, dešiniajame įsitvirtinusios sritys, atsakingos už vaizdinius-erdvinius suvokimus, emocijas, kūrybingumą, vaizduotę ir kūno koordinaciją. Vyrų smegenų masė didesnė, tačiau jie kur kas dažniau naudoja tik kairįjį smegenų pusrutulį, o moterys vienodai išnaudoja abi puses. Smegenis sudaro apie 100 mlrd. nervinių ląstelių (neuronų), kurias tarpusavyje jungia daugiau kaip 10 bilijonų sinapsių(tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti). Taigi, vienas neuronas vidutiniškai yra sujungtas su 1000 kitų neuronų. Be to, kiekvienas neuronas turi vieną aksoną, kurio ilgis gali būti nuo milimetro dalių iki daugiau kaip metro, ir dendritus, kurie ląstelę sujungia su daugeliu kitų neuronų. Visas suaugusio žmogaus smegenų nervų ilgis yra apie 5,8 mln.
Vaisiaus Smegenų Raida
Dar būnant gimdoje vaisiaus smegenys priima informaciją ir ją apdoroja. Pavyzdžiui, vaisius 19-ąją savaitę reaguoja į skausmą, nuo 26-osios savaitės girdi, nuo 29-osios jaučia skonį, o nuo 32-osios mato. Ką tik gimusio kūdikio smegenyse yra apie 100 milijardų neuronų, t.y. tiek pat, kiek ir suaugusiųjų, tačiau naujagimio nervų ląstelės dar nėra visiškai subrendusios ir mažai išsišakojusios. Naujagimio nerviniai impulsai lėtesni, tačiau iki paauglystės jų greitis padidės net 16 kartų. Kai kūdikis gimsta, jis gali matyti, girdėti ir reaguoti į prisilietimus. Tuo metu vyrauja čiulpimo ir rijimo refleksai, o visas kūnas yra naudojamas poreikiams, tokiems kaip alkis, arba jausmams, tokiems kaip baimė, išreikšti.
Sinapsių Formavimasis ir Smegenų Augimas
Naujų pojūčių ir naujos patirties dėka sinapsių skaičius per pirmuosius trejus gyvenimo metus auga sparčiausiai: dvejų metų vaiko smegenyse sinapsių kiekis jau toks pat kaip suaugusiojo, o trejų metų dar padvigubėja ir siekia 200 bilijonų. Trejų metų vaiko smegenys yra daugiau nei dvigubai aktyvesnės nei suaugusiojo ir suvartoja beveik dvigubai daugiau gliukozės. Iki 50 proc. organizmui reikalingų visos dienos kalorijų poreikio atitenka smegenims, tuo tarpu suaugusiojo šis poreikis tesudaro apie 18 proc. Be to, vaiko smegenys sunaudoja 20-25 proc. Su sparčiu sinapsių augimu susijęs greitas smegenų masės augimas: nuo 300 g tik gimus iki 750 g pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje ir iki 1300 g penktaisiais gyvenimo metais. Savo galutinį svorį smegenys pasieks brendimo laikotarpiu. Trečiaisiais gyvenimo metais pasiektas sinapsių skaičius išliks santykinai toks pat iki pirmojo gyvenimo dešimtmečio pabaigos. Dvigubai didesnis, nei vėliau reikės, sinapsių kiekis, suteikia mažo vaiko smegenims didžiulį plastiškumą ir milžiniškas mokymosi galimybes. Smegenų sritys, atsakingos už tokias sudėtingas kompleksines funkcijas, kaip kalba ir mąstymas, dar nėra pilnai išnaudojamos. Būtent šiuo laikotarpiu naujagimis yra atviras pačioms skirtingiausioms kultūroms ir aplinkai - ar tai būtų indėnų genties medžiotojai Brazilijos džiunglėse, ar žemdirbių ir gyvulių bandų augintojų bendruomenė Vakarų Afrikoje, ar technologijų ir žinių visuomenė Vakarų Europoje arba Rytų Azijoje. Sinapsių perprodukcija per pirmuosius kelerius gyvenimo metus įgalina greitai perprasti ir įsisavinti visiškai skirtingą gyvenimo būdą, elgseną, kalbą, prisitaikyti prie įvairiausios aplinkos ir t.t.
Smegenų "Valymas" ir Persitvarkymas
Vaikui augant, prisitaikant prie gyvenamosios aplinkos ir vystantis smegenims, mažėja nesvarbių ir nereikalingų sinapsių skaičius, tam, kad būtų intensyvinami būtini impulsų perdavimo tarp neuronų keliai. Toks smegenų „valymas“ ir persitvarkymas vyksta iki pat žmogaus mirties: nebūtinos sinapsės yra eliminuojami, o dažnai naudojamos yra stiprinamos. Tuo pačiu metu nuolat formuojasi naujos sinapsės, ypač susijusios su atminties procesais. Dar ne taip seniai buvo išsiaiškinta, kad nauji neuronai gali rastis iki gilios senatvės. Sinapsių kūrimasis ir atranka skirtingose smegenų srityse vyksta skirtingu tempu ir savo intensyvumo viršūnę pasiekia vis kitu metu. Pavyzdžiui, didžiausias sinapsių tankis pakaušio skiltyje, kuri yra atsakinga už vizualinį suvokimą, pasiekiamas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, dažnai kalbama apie raidos langus ar kritinius laikotarpius, kuomet smegenys ypač jautrios tam tikrai mokymosi patirčiai. Pavyzdžiui, jautrusis kalbos įsisavinimo laikotarpis tęsiasi iki 6 arba 7 metų. Kūdikis geba atskirti visas bet kokios pasaulio kalbos fonemas, tačiau per keletą gyvenimo metų šis gebėjimas išnyksta, nes dalis sinapsių, reikalingų šiam gebėjimui palaikyti, yra eliminuojamos, mat jos tampa tiesiog nebereikalingos, kadangi vaikas dažniausiai girdi ir vartoja tik vieną kalbą su jai būdingomis fonemomis. Kritinių raidos etapų nereikia pervertinti: ir paauglys, ir suaugusysis gali įsisavinti ir antrą, trečią ar ketvirtą kalbą, tačiau ne taip lengvai ir su (kad ir neryškiu) akcentu.
Atmintis ir Kalbos Vystymasis
Nuo trejų-ketverių metų amžiaus informacija jau gali būti išsaugoma atmintyje. Tačiau pirmųjų gyvenimo metų patirtis dar negali būti išsaugota ilgalaikėje atmintyje, kad vėliau galėtų būti atkurta. Maždaug ketvirtaisiais gyvenimo metai pagerėja komunikacija tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių. Tai įgalina analitinės ir intuityviosios vaiko pusių integraciją. Šeštaisiais gyvenimo metais prasideda naujas intelektinės brandos etapas: vaikas vis labiau pradeda kontroliuoti savo emocijas, geba geriau susikaupti ir efektyviai veikti. Nuo 10 metų amžiaus įsivyrauja principas „Naudok arba prarask“(angl. „Use it or loose it“): smegenys yra optimizuojamos, t.y. tos sinapsės, kurios buvo dažnai naudojamos, išlaikomos, o kitos eliminuojamos. Pirmuosius dešimt gyvenimo metų mokymasis, ypač jei pataikoma į atitinkamus jautrius etapus, vyksta lengvai, o vėliau tai pareikalaus vis daugiau pastangų. Liks vis mažiau perteklinių, nepanaudotų sinapsių, o visiškai naujos jungtys tarp neuronų rasis retai. Smegenyse jau bus susiformavusi tam tikra struktūra, nuo kurios tipo priklausys, kuriose srityse mokymasis eisis lengviau ar sunkiau. Sėkmingas mokymasis vėlesniuose amžiaus tarpsniuose remiasi išmokimu mokytis, kuomet vaikas jau žino, kad mokymąsi reikia planuoti ir yra įgijęs įgūdžių tai daryti: geba stebėti save, įvertinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir atsirinkti sau tinkamas mokymosi strategijas, padedančias išmokti ir prisiminti. Taigi, kuo įvairesnė ir platesnė smegenų struktūra susiformuoja vaikystėje, tuo daugiau ateityje bus sričių, kuriose jaunas žmogus ar suaugusysis galės padaryti pažangą.
Temperamento Bruožai
Nesunkiai galima pastebėti, kad skiriasi ne tik atskirose šeimose augantys, bet ir tos pačios šeimos vaikai, ir šie skirtumai matomi nuo pat gimimo. Šie vaikų skirtumai aiškinami nevienodu temperamentu. Temperamento savybės nėra tinkamos arba netinkamos, geresnės ar blogesnės už kitas. Kiekviena jų turi savo privalumų ir trūkumų.
#
tags: #ar #vaikas #lygus #suaugusiam