Šiame straipsnyje nagrinėjama tėvų teisė ir atsakomybė pasirašyti už savo nepilnamečius vaikus įvairiose situacijose, pradedant mokyklos dokumentais ir baigiant medicininiais sprendimais. Aptariami įstatyminiai aspektai, tėvų pareigos, vaiko teisės ir situacijos, kai vaiko interesai gali būti svarbesni už tėvų nuomonę.
Mokyklos ir Sutartys: Ar Mokykla Gali Reikalauti, Kad Nepilnametis Pasirašytų Dokumentus?
Nagrinėjant situaciją, kai mokykla reikalauja iš nepilnamečio pasirašyti dokumentus be tėvų žinios, kyla klausimų dėl teisėtumo ir vaiko teisių apsaugos. Istorija apie devintoką, kuriam buvo pasiūlyta pasirašyti raštą dėl išėjimo iš mokyklos, atskleidžia, kaip svarbu užtikrinti, kad mokyklos atsižvelgtų į mokinių amžių ir psichologinę būklę.
Pagal įstatymą mokykla negali nepilnamečiui vaikui, turinčiam keturiolika metų, duoti pasirašyti raštą be tėvų žinios, nes mokykla sutartį sudarė su tėvais, o ne su vaiku, ir apie įvykius turėjo informuoti tėvus, o ne daryti vaikui psichologinį spaudimą. Po šio įvykio vaikas užsisklendė savyje, prarado pasitikėjimą savimi, pablogėjo jo emocinė ir psichologinė būklė. Mokykla to nepadarė, o socialinės pedagogės darbą atlieka ta pati pavaduotoja. Taigi, svarbu, kad mokyklos labiau atsižvelgtų į mokinius, o ne į savo reitingus, kadangi iki nelaimės yra labai mažas žingsnis, ypač paauglių amžiuje. Negalima su vaikais elgtis kaip su suaugusiais, nes jie dar rinkimosi kelyje. Iš vaiko ugdymo interesų, tokio amžiaus tarpsnio psichologijos, pusė metų labai daug. Gimnazijoje yra svarbus kiekvienas mokinys. Su jais yra kalbamasi, ieškoma būdų tartis ir susitarti dėl geresnio mokinio elgesio pamokose, dėl mokymosi pasiekimų pažangos.
Vilniaus atveju, tėvai iki šiol nepasirašę sutarties su Vilniaus Radvilų gimnazija, kurią turėtų lankyti sūnus, mat jiems užkliuvo kai kurie punktai. Anot pašnekovo, įstatymiškai už vaiką atsakingi tėvai, todėl jie turi žinoti, kas su sūnumi ar dukra daroma mokykloje. Tokiu atveju būtų kviečiami mokinio tėvai ar kiti atstovai.
Sutarties aspektai
Sutartyje, kurią pasiūlyta pasirašyti, išties yra punktas, jog tėvai ar kiti atstovai įsipareigoja neprieštarauti, kad pedagogas ar mokyklos administracijos darbuotojas, esant įtarimui dėl draudžiamų daiktų turėjimo (šaltųjų ginklų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio, tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir pan.), gali patikrinti mokinio asmeninius daiktus. Mokykla buvo paprašyta šį punktą papildyti fraze „prieš tai informuojant mokinio tėvus“. Punktų, kuriuos siūlė taisyti, savivaldybė tikriausiai neišgalvojo iš oro, remiasi dokumentais. Bet rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad niekas nesikeičia, berniukas ateis, tik standartinės sutarties jie negali pasirašyti, todėl atsiuntė savo variantą su pakeitimais.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Tėvų Atsakomybė ir Teisės Medicinos Srityje
Teisės aktai numato, kad tėvai yra atsakingi už vaikų sveikatą, ir be tėvų sutikimo medicininės procedūros nepilnamečiams neatliekamos, išskyrus būtinąją pagalbą. Tačiau kiek iš tiesų tėvai turi galimybių spręsti, ar gydyti sergantį vaiką ir jei taip - kokias konkrečias gydymo priemones taikyti? O kaip spręstina situacija, kai tėvų ir šeimos gydytojo nuomonė išsiskiria?
Teisės aktuose nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra rūpintis savo vaikų sveikata ir atstovauti jiems sveikatos įstaigos institucijose. Pirmiausia, jie atstovauja savo nepilnamečiams vaikams sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose - jų pareiga yra siekti geriausio ir būtiniausio vaikų intereso, kuriems jie atstovauja. Tokios atstovavimo teisės neturi tėvai, kurie yra teismo sprendimu pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais konkrečioje srityje bei kitais atvejais, pavyzdžiui, kai ilgai gydosi ligoninėje ar yra įkalinti. Jeigu jie negali pasirūpinti vaikais, jiems atstovauja tinkamai paskirtas globėjas ar rūpintojas, kurie privalo turėti atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą.
Kai kalbama apie geriausius vaiko interesus, reikia suprasti, kad vaiko tėvai (įtėviai) ar kiti atstovai turėtų vengti tokių situacijų, kai dėl vaiko gydymo kyla konfliktų. Pavyzdžiui, kai yra sprendžiami vaiko skiepijimo ar būtinybės atlikti operaciją klausimai, vienas tėvas yra „už“, o kitas - „prieš“. Vertinant vaikui taikomų procedūrų klausimą, reikia vadovautis ne tėvų (įtėvių) norais, bet spręsti, kas atitinka geriausius vaiko interesus, jo poreikius. Čia vertėtų prisiminti, kad vaikai turi neginčijamą teisę į sveikatos apsaugą.
Tais atvejais, kai tėvai vengia atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijas ar tais atvejais, kai nepilnamečio paciento tėvai tarpusavyje nesutaria dėl sveikatos priežiūros masto, sprendimus dėl teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydantis gydytojas, o prireikus - gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Tais atvejais, kai tėvai atsisako atstovauti savo nepilnamečiui vaikui arba nesutinka su vaikui skiriamu gydymu, o gydytojas supranta, kad dėl to nepilnamečio paciento sveikatai gali būti padaryta esminė žala, vaiką gydantis gydytojas net turi teisę nedelsdamas kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą nepilnametį vaiką gydyti be tėvų sutikimo.
Tokį teismo leidimą gali gauti ir vaiko atstovas pagal įstatymą, vienas tėvų, jeigu kyla ginčai šeimoje dėl vaiko gydymo. Galima būtų išskirti vieną tėvų (įtėvių) pareigų tinkamai atstovauti savo vaikams gydymo įstaigose - duoti rašytinį sutikimą. Tiek Konvencijoje dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija), tiek Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra numatyti atvejai, kuomet prieš taikant atitinkamas intervencijas, medicinines paslaugas pacientams (pvz., prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą ir kt.) būtinas yra paciento rašytinis sutikimas.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kadangi nepilnamečiai vaikai pasirašyti negali, tai už mažuosius pacientus pasirašo jų įstatyminiai atstovai. Tai yra tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) pareiga. Įstatymas numato, kad nepilnamečiui vaikui atstovauja nebūtinai abu tėvai, rašytinį sutikimą gali duoti ir vienas tėvų. Remiantis jau nurodytu įstatymu, mažieji pacientai yra atstovaujami pagal įstatymą arba pavedimą.
Kas vaikams atstovauja pagal įstatymą, jau aptarta. O pagal atstovavimą vaikams nuo 16 metų gali atstovauti tie subjektai, kurie pateikia atstovavimo dokumentą arba yra nurodyti mažojo paciento medicinos dokumentuose. Nepilnamečiams atstovauti gali ir seneliai, jeigu tėvai prieš išvykdami laikinai dirbti į užsienį savo gyvenamos vietos savivaldybėje susitvarkė dokumentus: per trisdešimt kalendorinių dienų iki išvykimo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju), kuriam patiki laikinai prižiūrėti savo vaiką.
Toks prašymas teikiamas Socialinės paramos skyriui raštu, tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, arba atsiuntus prašymą paštu per pasiuntinį, elektroninio ryšio paslaugos teikėjo elektroniniu adresu, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją arba per e. pristatymas informacinę sistemą. Apibendrinant galima būtų atsakyti, kad tėvai spręsti dėl vaikų gydymo gali tiek, kiek jiems tai leidžia ir įpareigoja įstatymai, o vaikų sveikatai tėvai gali daryti įtaką savo teisėtais veiksmais, tinkamai ir laiku stebėti nepilnamečių sveikatą, nuvykus į medicinos įstaigą duoti rašytinį sutikimą, o išvykdami dirbti į užsienį pasirūpinti laikina vaikų globa ir suteikti įgaliojimus savo pasirinktiems asmenims.
Skiepijimas - ypatingas atvejis?
„Valstietė“ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė nėra tokia kategoriška. Ji teigia, kad vaikų skiepijimas, kai tėvai tam prieštarauja, traktuojamas kaip nenumatytas ypatingas atvejis.
Pagal minėtą įstatymą, kai tėvai vengia atlikti įstatymo numatytas funkcijas ar kai tėvai tarpusavyje nesutaria dėl sveikatos priežiūros masto nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, sprendimus dėl to priima gydantis gydytojas, o prireikus - gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Gydytojai, atsižvelgdami į nepilnamečio interesus, diagnostikos ir gydymo metodus parenka ir tada, jei yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų. Šios įstatymo nuostatos, pasak A.Širinskienės, ir sudaro galimybę skiepyti nepilnametį, kai tam nepritaria tėvai.
Taip pat skaitykite: Kada galima atsisakyti vaikiškos kėdutės?
Atsakomybės Sutikimai Ekstremalaus Sporto Parkuose
Visi VšĮ „We Roll Together” parko Banga Ramp Park lankytojai privalo pasirašyti atsakomybės sutikimą, nepilnamečiai - pristatyti tėvų ar globėjų pasirašytą sutikimą, kuris patvirtina susipažinimo su Vidaus tvarkos taisyklėmis faktą. Už nepilnamečius asmenis iki 18 metų sutikimą pasirašo teisėtas atstovas (tėvai, globėjai ir kt.). Šis atstovas visiškai atsako už nepilnametį asmenį iki 18 metų, įskaitant, bet neapsiribojant, atsako už nepilnamečio asmens ir jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jo sveikatą ir saugumą.
Vaikai iki 9 metų ir asmenys su negalia turi teisę lankytis Banga Ramp Park erdvėje tik lydimi pilnamečių asmenų, kurie yra visiškai atsakingi už šių Lankytojų priežiūrą ir saugumą. Lydintys pilnamečiai asmenys kartu su jų prižiūrimais asmenimis yra atsakingi už šių Taisyklių laikymąsi. Kiekvienas Lankytojas pats įvertina ekstremalaus sporto rampų parko tinkamumą, atsižvelgdamas į asmeninius įgūdžius. Lankytojas pats prisiima visą riziką sau ir savo fizinei sveikatai. Banga Ramp Park negarantuoja Lankytojo saugumo ir neatsako už nelaimingus atsitikimus, jų pasekmes, taip pat dėl Lankytojo sveikatos sutrikdymo ar mirties.
Situacijos, Kai Tėvų Sutikimas Nėra Būtinas
Yra situacijų, kai nepilnamečiui gali būti teikiama medicininė pagalba be tėvų sutikimo. Tai apima būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai pacientui gresia pavojus gyvybei ir reikalinga neatidėliotina, skubi pagalba. Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas, o pagalbos teikimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 minučių.
Profesorius R.Kėvalas primena, kad vaikams iki 12 metų temperatūrai nekrentant laukiant parą laiko neprisišauksime komplikacijų. Jis taip pat konstatuoja, kad apie 70-80 proc. Skubios pagalbos skyriaus pacientų nepatenka nė į vieną skubiosios medicinos pagalbos masto kategoriją, vadinasi, gali sulaukti šeimos gydytojo pagalbos. Tačiau tikroji jų būklė paaiškėja tik po apžiūros.
Vaiko Nuomonės Svarba
Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad vaikai galės savarankiškai registruotis skiepui ir patys atvykti į vakcinacijos centrą, net jei tėvai tam nepritaria. „Jeigu vaiko nuomonė dėl vakcinacijos nesutampa su tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų nuomone, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis dokumentuotų, jog asmuo gali teisingai įvertinti savo sveikatos būklę. Gavęs tokį dokumentą, vaikas gali savarankiškai registruotis skiepui ir pats atvykti į vakcinacijos centrą“, - rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.
Advokatūros vadovas I.Vėgėlė sako, kad tokia tvarka prieštarauja Civiliniam kodeksui. „Nuo 14 iki 18 metų vaikas gali sudaryti sandorį tik esant tėvų sutikimui. Iki 14 metų jis apskritai negali sudaryti sandorio, išskyrus labai mažus buitinius dalykus, kuriuos leidžia Civilinis kodeksas. O tai yra konkretus sandoris - sutikimas vakcinuotis“, - teigia advokatas.
Tėvų Pareiga Rūpintis Vaikais
Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai, įtėviai ar globėjai. Tėvams ir globėjams žinotina, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu. Jo neturint, gydytojas negali atlikti net ir kasmetinio privalomo vaiko sveikatos profilaktinio patikrinimo.
Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami prižiūrėti artimiems giminaičiams. "Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) niekas, išskyrus tėvus, negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Pasak jos, tėvų pareiga, prieš išvykstant ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę - sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus. Sulaukę 16 m. vaikas nėra civilinės apyvartos objektas, todėl negalima įgalioti kito asmens būti pagal įstatymą vaiko atstovu sveikatos priežiūros įstaigoje.