Vaikų skiepai - itin jautri ir rezonansinė tema, nuolat sukelianti diskusijas visuomenėje. Ar privalomi skiepai vaikams, lankantiems darželius, yra būtina apsauga nuo epidemijų, ar tai yra asmens laisvės ir pasirinkimo teisės pažeidimas? Šiame straipsnyje nagrinėjami argumentai "už" ir "prieš" privalomus skiepus, remiantis ekspertų nuomonėmis ir esama situacija Lietuvoje bei kitose šalyse.
Skiepų svarba: visuomenės sveikatos garantas
Gydytoja B. Paškevič pabrėžia, kad skiepai nėra tik asmeninė apsauga - tai bendruomenės sveikatos garantas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad augantis neskiepytų vaikų skaičius kelia grėsmę visuomenei. Ji primena, kad Lietuvoje, prieš pradedant skiepyti, sergamumas tymais, raudonuke buvo registruojamas dešimtimis tūkstančių atvejų kiekvienais metais. Pradėjus skiepijimus, sergamumas sumažėjo iki pavienių atvejų. Tačiau, atsiradus visuomenės daliai, kuri nebetiki skiepais, vėl atsiranda imli visuomenės dalis.
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja ligų, kurios buvo pamirštos būtent dėl to, kad suvaldytos skiepais. Tymų, kokliušo, raudonukės, epideminio parotito jau yra registruojama dešimtimis atvejų. Pasak D. Razmuvienės, dėl atsisakymo skiepyti vyksta tų ligų atgimimas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas teigia, kad dabar grįžtama prie to, kad skiepai iš visuomenės sveikatos priemonės tapo individualia apsaugos priemone. Jis pabrėžia, kad norint, jog liga neplistų visuomenėje, reikia, kad didžioji dalis žmonių būtų paskiepyti.
Tėvų nuogąstavimai: mitai ir baimės
Šeimų nuogąstavimai dėl skiepų dažnai kyla iš klaidingos ar nepakankamos informacijos. Rūta Mackevičiūtė pripažįsta, kad dalis jos sprendimų dėl vaikų skiepų buvo nulemta ne mokslo, o baimių ir visuomenės skleidžiamų mitų. Gydytoja B. Paškevič aiškina, kad yra tėvų, kurie tiki, kad skiepai silpnina imunitetą, tačiau iš tikrųjų jie suaktyvina organizmo atsaką ir apsaugo nuo sudėtingų ligų.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Skiepų priešininkai dažnai teigia, kad stipri imuninė sistema ir sveikas gyvenimo būdas yra pakankama apsauga nuo ligų. Tačiau gydytoja B. Paškevič pabrėžia, kad tai - tik dalis tiesos.
Tėvai baiminasi šalutinių reakcijų po skiepų, tokių kaip kraujagyslių ligos, krešuliai, neurologinės problemos. Tačiau P. Gradeckas patikina, jog tokios reakcijos - labai retos. Jis teigia, kad paminėtos reakcijos gi yra itin retos - vienos iš šimto tūkstančių.
Privalomi skiepai: už ir prieš
Seime reanimuota privalomų skiepų vaikams idėja. Socialdemokratai tikina, kad kitos išeities apsisaugoti nuo kylančių epidemijų nėra. Algirdas Sysas teigia, kad jeigu būtų priimta tokia tvarka, kokią jie siūlo, tada galėtų kitais teisės aktais reguliuoti tai, kas buvo atskirai anksčiau siūloma, pavyzdžiui, į viešąsias įstaigas - darželius, lopšelius, mokyklas - galima būtų reikalauti, kad vaikai turėtų skiepus. Jis pabrėžia, kad negalima rizikuoti dešimčių vaikų sveikata dėl aiškiai žinomos tėvų užgaidos neskiepyti atžalos.
Tačiau „valstietė“ Agnė Širinskienė jaučiasi užtikrintai - socialdemokratų idėja pasmerkta žlugti. Ji mano, kad siūlymas prieštarauja asmens autonomijos principui, kuris yra vienas pagrindinių Sveikatos teisės principų. Ji taip pat kelia klausimus, kaip jis yra suderinamas su Europos Tarybos Oviedo konvencija dėl žmogaus teisių biomedicinos srityje.
A. Širinskienė įspėja, kad įvedus priverstinį skiepijimą, žmonės linksta raginti medikus klastoti įrašus apie padarytus skiepus. Ji siūlo remtis ne draudimais, bet visuomenės ugdymo filosofija, užtikrinant normalios, objektyvios informacijos sklaidą.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Lietuvos tėvų forumo atstovas Darius Trečiakauskas gi kategoriškai pasisako, kad jokios prievartos būti negali. Jis teigia, kad priverstinis skiepijimas ar bet kokios kitos priverstinės medicininės procedūros yra nepateisinamos.
Kitų šalių patirtis
Bent dalis skiepų šiuo metu privalomi tuzine kitų Europos valstybių, tarp kurių ir Lenkija, Prancūzija, Italija. Vokietijoje įstatymas, kuriuo vaikai bus privalomai skiepijami nuo tymų, įsigalios ateinančių metų kovą. Jį pažeidusiems tėvams numatytos 2,5 tūkst. eurų siekiančios baudos. Be skiepo vaikas nebus priimamas į darželį arba mokyklą.
D. Razmuvienė teigia, kad iš 30 Europos Sąjungos ir Ekonominės bendrijos šalių 12-oje skiepai yra privalomi. Tai nereiškia, kad privalomas visas kalendorius, bet turi tam tikras infekcijas - raudonukė, tymai, parotitas, poliomielitas, kokliušas. Nuo jų privaloma skiepytis, kad vaikas galėtų papulti į ugdymo įstaigą.
Lietuvos vaikų skiepų kalendorius
Lietuvos respublikos rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorius apima 14 užkrečiamų ligų. Skiepijant vaikus nuo gimimo iki 15-16 metų Lietuvoje yra naudojamas bendras rekomenduojamas vaikų skiepų kalendorius, kuris apima 14 užkrečiamų ligų.
Profilaktinis vaikų skiepų kalendorius:
Taip pat skaitykite: Kada galima atsisakyti vaikiškos kėdutės?
- 0 parų (iki 24 valandų po gimimo) - atliekamas pirmasis Hepatito B skiepas (HepB)*.
- 2-3 paros - Tuberkuliozės (BCG) vakcina.
- 1 mėn. - sustiprinamosios dozės Hepatito B vakcina (HepB).
- 2 mėn. - Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (DTaP), B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib), Poliomelito vakcina (IPV), Pneumokokinės infekcijos vakcina (PCV), Rotavirusinės infekcijos vakcina (RV).
- 3 mėn. - B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB).
- 4 mėn. - sustiprinamosios dozės vakcina - kokliušas, difterija, stabligė (DTaP), B tipo Haemophilus influenzae infekcija (Hib), Poliomelitas (IPV), Pneumokokinė infekcija (PCV), Rotavirusinės infekcija (RV).
- 5 mėn. - sustiprinamosios dozės B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB).
- 6 mėn. - sustiprinamosios dozės trečią kartą Hepatito B vakcina (HepB), sustiprinamosios dozės trečią kartą Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (DTaP), sustiprinamosios dozės trečią kartą B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib), sustiprinamosios dozės trečią kartą Poliomelito vakcina (IPV), sustiprinamosios dozės trečią kartą Rotavirusinės infekcijos vakcina (RV)***.
- 12-15 mėn. - sustiprinamosios dozės trečią kartą Pneumokokinės infekcijos vakcina (PCV)**, sustiprinamosios dozės trečią kartą B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB)**, Vėjaraupių vakcina**** (reikalingi 2 skiepai pilnai vakcinacijai), Erkinio Encefalito vakcina**** (reikalingi 3 skiepai pilnai vakcinacijai).
- 15-16 mėn. - Tymų, epideminio parotito, raudoniukės vakcina (MMR)**. Išskirtiniais atvejais galima pradėti skiepyti ir 9 mėn amžiuje. Praėjus 10-12 dienų po skiepo gali atsirasti viso kūno bėrimas, kaip povakcininė reakcija.
- 18 mėn. - sustiprinamosios dozės ketvirtą kartą Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (DTaP), sustiprinamosios dozės ketvirtą kartą B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib), sustiprinamosios dozės ketvirtą kartą Poliomelito vakcina (IPV).
- 6-7 metai - sustiprinamosios dozės penktą kartą Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (DTaP), sustiprinamosios dozės penktą kartą Poliomelito vakcina (IPV), sustiprinamosios dozės Tymų, epideminio parotito, raudoniukės vakcina.
- 11 metų - Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina (MMR)***.
- 15-16 metų - sustiprinamosios dozės šeštą kartą Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (Tdap).
Jeigu nepavyko paskiepyti laiku, vertėtų susisiekti su savo prižiūrinčiu šeimos gydytoju. Įvertinus situaciją, su gydytojo pagalba bus sudarytas individualus skiepų kalendorius.