Smurtas prieš vaikus yra opi socialinė ir visuomenės sveikatos problema, pažeidžianti vaiko teises. Nors fizinis smurtas palieka akivaizdžius pėdsakus, psichologinis smurtas, įskaitant rėkimą, yra subtilesnis, tačiau ne mažiau žalingas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime rėkimo poveikį vaikams, jo priežastis ir pasekmes, bei pateiksime alternatyvius auklėjimo būdus, padėsiančius sukurti saugią ir harmoningą aplinką vaikams augti.
Smurtas Artimoje Aplinkoje: Paslaptingas Psichologinis Smurtas
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku. Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė? Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.
Rėkimas Kaip Viena iš Smurto Formų
Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Rėkimas ant vaikų priskiriamas prie emocinės prievartos. Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinimas, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
Rėkimo Priežastys: Kodėl Tėvai Rėkia?
Dažniausiai tėvų negalėjimą susivaldyti lemia jų pačių fizinis ar emocinis nuovargis. Taip pat dažnai tėvai taip elgiasi iš bejėgiškumo, nebežinodami, kaip kitaip pasiekti pageidaujamą vaiko elgesį. Deja, vis dar pasitaiko, kad tėvai rėkia ant vaikų, naudoja emocinį ar fizinį smurtą, manydami, kad tai yra efektyvi auklėjimo priemonė, vedanti prie greitesnių rezultatų. Tokie tėvai mano, kad savo agresyviu elgesiu išmokys vaikus tinkamo elgesio.
Rėkimas - Trumpalaikis Efektas, Ilgalaikės Pasekmės
Tėvams, manantiems, kad rėkimu auklėja vaiką, lengva apsigauti. Taip, esamoje situacijoje vaikas galimai nustoja tęsti netinkamą elgesį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, tai neskatina tinkamai elgtis ir kuria daug negatyvių pasekmių vaiko raidoje ir asmenybės formavimesi. Dažniausiai pasitaikančios tokio auklėjimo pasekmės:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir „Mezym Forte“: ką reikia žinoti
- Vaikas išmoksta, kad kol nėra rėkiama, grąsinama, klausyti/ susitarti nereikia.
- Vaikas tinkamai elgiasi iš baimės, ne iš vidinės motyvacijos.
- Kai vaikas žino, kad nemato žmonės, kurie galimai jį nubaus/ aprėks, tęsia savo netinkamą elgesį.
- Vaikas taip pat konfliktus ima spręsti rėkimu.
- Vaikas darosi pasyvus, stokoja savarankiškumo, iniciatyvumo.
- Vaikas ima mažiau pasitikėti savimi, kitais.
- Vaiko kūrybiškumas mažėja.
- Vaiko nerimastingumas auga.
Jei norime auginti sveiką, mokančią konstruktyviai spręsti konfliktus asmenybę, turime mokytis susivaldyti ir auklėti vaikus be šauksmų.
Rėkimo Poveikis Vaiko Raidai
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio.
Prieraišumas
Kūdikiai ir maži vaikai, patiriantys žalojantį elgesį (nuolatinį piktą rėkimą, purtymą, atstūmimą, nepriežiūrą), linkę suformuoti dezorganizuotą prieraišumą. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui.
Savivertė ir Tarpasmeniniai Santykiai
Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais. Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą. Santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti prievarta ir išnaudojimu, siaubu ir bejėgyste, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas „gali pasirinkti“ būti „auka“ ar „smurtautoju“.
Jausmų Izoliacija, Disociacija ir Išstūmimas
- Jausmų izoliacija - Nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs“ skausmui. „Susižeidę jie „nejaučia“ skausmo ir dažnai nesupranta, kad kitiems žmonėms gali skaudėti.
- Disociacija - „pabėgimas” iš traumuojančios situacijos, psichologinis atsiskyrimas nuo įvykio.
- Išstūmimas - vaikai „pamiršta“ ištisus gyvenimo periodus ir įvykius.
Elgesio Sunkumai
Vaikai augantys grėsmingose salygose, nuolat patiriantys fizinę ir emocinę prievartą, išmoksta, kad pasaulis yra grėsmingas, o suaugusieji yra tos grėsmės ir skausmo šaltinis. Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijomas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai turi rimtų elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia taip pat ir suaugusiojo gyvenime. Tai gali būti neadekvatus seksualinis elgesys - įsitraukimas į prostituciją, dažnas partnerių keitimas, seksualumo neigimas, lyties sumaištis, lytiškumo neigimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Saugus nagų grybelio gydymas nėštumo metu
Kognityvinės Funkcijos ir Mokymosi Sunkumai
Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Šie ryškūs nelaukti ir nepageidaujami atsiminimai verčia vaiką lyg dar kartą visa tai patirti.
Depresija, Nerimo Sutrikimai ir Savižudybės
Depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu. Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudiška elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
Agresyvus ir Žiaurus Elgesys, Nusikalstama Veikla
Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio.
Alternatyvūs Auklėjimo Būdai: Kaip Elgtis Be Rėkimo?
Užuot šaukę ir daug kartų kartoję vaikui, turėtume imtis veiksmų, patys parodydami savo ramybę ir empatišką tvirtumą. Ugdant vaikų tinkamą elgesį neapsieinama be natūralių pasekmių. Vaikas turėt žinoti ir pajausti, kas jo laukia vieno ar kito elgesio atveju. Pvz. jei vaikas lipa ant stalo, nors namų taisyklės sako, kad tai yra neleidžiama, tėvai turėtų tvirtai priminti taisyklę ir nukelti vaiką nuo stalo. Jei vaikas šį elgesį kartos, išlikti atkakliems ir nenusileisti, savo atkakliu elgesiu parodyti, kad taisyklių laikomasi tvirtai. Čia svarbu sau priminti, kad su vaiku nėra „kažkas negerai“, juo labiau jis nėra blogas. Tiesiog jis mokosi pažinti pasaulį, suprasti jį, šis procesas yra visiškai normalus, tad mūsų pareiga padėti vaikui mokytis, nepykstant ant jo, nežeminant.
Taip pat skaitykite: Ar narkozė saugi kūdikiams?
Teigiamos Pasekmės
Kalbant apie pasekmes, svarbu nepamiršti, kad jos turi būti ne tik neigiame kontekste, tačiau ir teigiamame. Pvz. šioje situacijoje. Jei vaikas sėdi gražiai prie stalo ant kedės, svarbu, kad tai pastebėtume, emocingai pasidžiaugtume ir pagirtume. Taikant šį modelį įvairiose situacijose, vaikas ugdys vidinę motyvaciją ir supras, kad tinkamai elgtis jam yra smagiau ir geriau nei netinkamai.
Aiškios Taisyklės
Kitas svarbus aspektas - aiškių namų taisyklių turėjimas, nuoseklus ir pastovus jų laikymasis. Jei namuose vaikas susiduria su skirtingais suaugusiųjų lūkesčiais, reakcijomis, atsaku į jo elgesį ar nežino aiškių taisyklių, kurių suaugusieji taip pat laikosi nuosekliai ir pastoviai, vaikui suformuoti tinkamo elgesio įgūdžius tampa labai sunku.
Pokalbiai ir Jausmų Aptarimas
Jei vaikai jau yra kalbantys ir gebantys palaikyti dialogą, puiki ugdymo ir ryšio kūrimo priemonė - po konflikto ar gale dienos, aptarti kilusius jausmus abiems pusėms, kaip abi pusės matė konfliktinę situaciją, aptarti, kaip kitą sykį elgsis panašiose situacijose. Šioje vietoje vėlgi svarbu išvengti moralizavimo, netinkamo elgesio akcentavimo, savo pokalbį orientuoti į esamus jausmus ir galimus sprendimus ateityje. O susidūrus su situacija ateityje, tvirtai laikytis savo žodžio. Normalu, kad vaikui nepavyksta iš pirmų kartų imti tinkamai elgtis, tačiau kai vaikas susiduria su pakankamu kiekiu patirčių - susiformuoja tinkami elgesio įpročiai.
Kaip Susivaldyti "Karštose" Situacijose?
Reikėtų pasistengti sau priminti, kad vaikas dar tik mokosi ir mes turime jam padėti. Kai tėvų emocijos sukyla, visų pirma reiktų pasistengti pasakyti sau STOP ir pasitraukti iš situacijos. Galime įvardinti vaikui savo jausmą „Man dabar yra labai pikta, dabar turiu trumpam išeiti iš kambario/ negaliu su tavimi kalbėti, kol nusiraminsiu“. Tai prisiminti „karštose“ situacijose, gali padėti jei žaismingai ant sienos pasikabinsime lipduką, raudoną kaspiną ar kokį kitą ženklą, kuris reikiamoje situacijoje mums primins, kad laikas sustoti.
Kai jau galėsime sustoti, tuomet turėtume pagalvoti apie būdą, kuris mums padėtų nusiraminti. Tai gali būti:
- Pakvėpavimas pro langą grynu oru.
- Nusiprausimas po dušu.
- Veido nusiplovimas šaltu vandeniu.
- Padaryti kvėpavimo pratimų.
- Išėjus į mašiną padainuoti, parėkti, paklausyti mėgstamos muzikos.
- Pagulėti vonioje.
- Išgerti mėgstamos arbatos.
- Pabėgioti.
- Paklausyti relaksacinės muzikos.
- Padaryti trumpą mankštelę ir kt.
Tėvams „karštu“ metu atsiraukus iš situacijos ir grįžus nusiraminus, situacija pakrypsta į daug geresnę pusę - tėvams lengviau suprasti vaiko elgesio priežastis, tvirtai, tačiau empatiškai ir ramiai, laikytis savo žodžio, susitartų taisyklių, vaikai daug greičiau supranta elgesio ribas ir ima elgtis tinkamai.
Papildomi Patarimai: Kaip Ugdyti Vaikus Be Pykčio
- Reikia padėti vaikui įsisąmoninti, pripažinti savo pyktį, t.y. - kad jis yra jo viduje (pvz.: „taip, aš pykstu ant mamos“…).
- Padrąsinti savo vaiką priimti savo pyktį.
- Eksperimentuoti su vaikais, mėginant įvairiai išreikšti pyktį, t.y. Duokite vaikui suprasti, kad jūs neketinate jo smerkti, kad jis pyksta.
- Tinkamai pasakyti, kad tu pyksti. Tačiau to juos reikia išmokyti. Bet mokykite tada, kai vaikui gera ir abu esate ramūs. Šį gestą lydėjo žodinis signalas. Kitas būdas - izoliavimas. Jei vaikui pavyksta nusiraminti, būtina jį pagirti.
- Kai vaikas supykęs zirzia, jūs įvertinate situaciją ir priežastį. O priežastis - įsiveisė bambantis vabalas. Jūs visur ieškote vabalo, jį randate ir išmetate pro langą. Ieškodami bambančio vabalo, pereiname į kutenimą.
- Kai bloga nuotaika užvaldo visus, jūs galite pakeisti situaciją, išplauti grindis. Priemonės: stebuklingas kibiras su vandeniu, skuduras.
- Supykus vaikui, galima žaisti pagalvių mūšį. Tam reikalingos mažos, lengvos pagalvės. Taikomas, kai namuose keli vaikai.
- Kai iškyla pykčio situacija, vaikams sakome: „Sėdamės ant taikos kilimo ir čia pyktis negalima. Visa šeima susėda ratu ir sako: „ Man nepatinka…“ ir taip iš eilės kalbame po vieną visi. Teisintis negalima. Tam, kuriam išsakomas nepasitenkinimas, turi atspindėti pasakytą nepasitenkinimą (pakartoti kas kitam jo elgesyje nepatinka).
- Vizualizacija (pasiūlyti užsimerkti ir nukeliauti kur jam gražu, ten kurį laiką pabūti). Vaikas supykęs turi žinoti kokius būdus gali naudoti pykčiui išreikšti.
Tėvų Konfliktai: Kaip Apsaugoti Vaikus?
Namai turėtų būti pati saugiausia ir ramiausia vieta vaikui augti. Tačiau realybė tokia, kad net ir labiausiai mylinčiose šeimose tarp partnerių kartais kyla nesutarimų, ginčų ar net rimtesnių konfliktų. Visiškai išvengti pykčių turbūt neįmanoma, tačiau tai, kaip tėvai pykstasi prie vaikų, daro milžinišką įtaką mažųjų emocinei savijautai, saugumo jausmui ir net tolimesnei raidai. Vaikai, ypač maži, yra itin jautrūs aplinkos emociniam fonui.
Destruktyvūs Konfliktai ir Jų Poveikis Vaikams
- Baimė ir nesaugumas: Garsūs balsai, pikti žodžiai, trankomos durys ar tvyrojanti įtampa griauna pamatinį vaiko saugumo jausmą.
- Emocinė sumaištis ir stresas: Vaikas išgyvena stiprų nerimą, liūdesį, bejėgiškumą, matydamas jam brangiausius žmones konfliktuojant.
- Elgesio problemos: Vidinė įtampa gali pasireikšti išoriškai: vaikas gali tapti agresyvesnis, irzlesnis arba atvirkščiai - užsisklendęs, liūdnas.
- Išmokstami neigiami bendravimo modeliai: Stebėdamas tėvų elgesį, vaikas mokosi, kaip spręsti konfliktus.
- Lojalumo konfliktai: Kartais tėvai nesąmoningai ar net sąmoningai bando įtraukti vaiką į savo konfliktą, versdami jį palaikyti vieną ar kitą pusę.
Kaip Apsaugoti Vaiką Per Tėvų Konfliktus?
- STOP destruktyviam elgesiui!
- Darykite pertraukas ("Time-out"): Jei jaučiate, kad emocijos ima virti ir pokalbis darosi nebekonstruktyvus, susitarkite su partneriu dėl „stop“ žodžio ar ženklo.
- Rodykite susitaikymą vaikui matant: Jei vaikas netyčia tapo jūsų nesutarimo liudininku, YPAČ SVARBU, kad jis pamatytų ir jūsų susitaikymą. Tai gali būti apsikabinimas, atsiprašymas vienas kito, ramus pokalbis, bendras juokas.
- Nuraminkite ir paaiškinkite vaikui: Po konflikto (net jei jis nebuvo labai audringas), raskite laiko ramiai pasikalbėti su vaiku pagal jo amžių. Patikinkite, kad tėvų pykčiai nėra jo kaltė. Pasakykite, kad jūs abu (ar bent jau jūs) jį labai mylite.
- Atsiprašykite vaiko, jei jį išgąsdinote: Jei vis dėlto nesusivaldėte ir jūsų pyktis vaiką išgąsdino, nuoširdžiai jo atsiprašykite.
Tėvų pykčiai šeimoje yra neišvengiami, tačiau mūsų, kaip tėvų, atsakomybė yra išmokti valdyti savo emocijas ir spręsti konfliktus kuo brandžiau ir pagarbiau, kad jie kuo mažiau kenktų mūsų vaikams.