Vaikų verkimas - neišvengiama tėvystės dalis, tačiau tai gali kelti daug klausimų ir nerimo. Kada reaguoti į kūdikio verksmą, ar leisti jam paverkti, ar kiekvienas ašaras reikia numalšinti? Šiame straipsnyje aptarsime, ar leisti vaikui verkti yra naudinga ar žalinga, atsižvelgiant į skirtingą amžių, priežastis ir galimą įtaką vaiko raidai.
Kūdikio Verkimas: Kalba, Reikalaujanti Dėmesio
Kūdikio verksmas yra jo vienintelė kalba, būdas pranešti apie savo poreikius. Nuo gimimo iki vienerių metų formuojasi pamatinis vaiko pasitikėjimas aplinka, tėvais ir savimi. Šiuo laikotarpiu itin svarbu, kaip artimiausi žmonės - mama, tėtis ar kiti globėjai - reaguoja į jo fizinius ir emocinius poreikius. Kūdikis verkia, kai jam trūksta maisto, šilumos, komforto, artumo, saugumo ar pastovumo.
Svarbu reaguoti į kūdikio verksmą visada, besąlygiškai ir kuo skubiau. Jautrus ir pastovus reagavimas padeda mamai pažinti savo kūdikį, suprasti jo poreikius. Mama stengiasi suprasti, ko kūdikis prašo, ir reaguoja švelniai bei atidžiai, parodydama vaikui, kad jis jai svarbus, jo norai normalūs ir jos negąsdina. Kūdikiui augant, jautrūs tėvai greitai perpranta jo poreikius ir elgesį kiekvienu atveju, dažnai patenkindami poreikį dar net nepradėjus verkti.
Tačiau ne visada tėvai reaguoja į kūdikio verksmą. Vieni ignoruoja, manydami, kad vaikas verkia iš nuobodulio ir nustos, kiti bijo išlepinti. Vaikai anksčiau ar vėliau nustoja verkti, bet kodėl?
Ilgo Verkimo Žala
Gausūs moksliniai tyrimai įrodė, kad ilgas verkimas, į kurį nėra atliepiama, negrįžtamai žaloja vaiko smegenų vystymąsi ir nervų sistemą, ateityje didindamas nerimo sutrikimų riziką. Ilgo verkimo metu pakyla širdies plakimo dažnis, kraujo spaudimas, padidėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekis, sumažėja deguonies kiekis, dėl ko nukenčia imuninė sistema ir sutrinka virškinimas. Nors vaikas po kelių dienų ar savaičių tokio išsiverkimo užmiega be ašarų, jo organizme išlieka pakilęs kraujo spaudimas ir streso hormonų veikimas. Be to, vaikas išmoksta, kad negali pasitikėti suaugusiais, kurie neatliepia į jo verksmą ir nepadeda, kai jam reikia pagalbos.
Taip pat skaitykite: Vaikų pasirinkimo laisvės svarba ir pasekmės
Miego Treniruotės ir Kortizolio Lygis
Tyrimai rodo, kad miego treniruotės, kurios apima ilgą kūdikio verkimą, gali turėti neigiamų pasekmių kūdikio smegenų vystymuisi ir emocinei sveikatai. Tyrimų metu nustatyta, kad kūdikių, paliktų verkti, streso hormono kortizolio lygis buvo labai aukštas. Nors po kelių naktų kūdikiai nustodavo verkti, jų kortizolio lygis išliko toks pat aukštas, rodydamas, kad jų kūnai vis dar buvo streso būsenoje.
Vyresnio Amžiaus Vaikų Verkimas: Emocijų Išraiška
Vyresni vaikai jau kalba ir moka pasakyti, ko nori ir ko jiems trūksta, dažniausiai neverkdami. Jeigu pirmaisiais metais tinkamai atliepėme į jų poreikius, jie pasitiki mumis ir pasauliu, moka ir gali palaukti, ypač kai kalbame apie jų fiziologinius poreikius.
Kai vaikas užsigauna - jį guodžiame, jeigu liūdi - stengiamės padėti jam pasijusti geriau. Tačiau, kai kalbame apie vyresnių vaikų verkimą, susiduriame su rekomendacijomis, kad jeigu tai emocijų, pykčio, blogų jausmų proveržis, nereikia vaiko tildyti ir stabdyti - atvirkščiai - net labai gerai, jeigu jis visus tuos blogus jausmus išverkia, mums būnant šalia. Kai vaiką bandome nutildyti, pykdami ant jo, bausdami už tai, kad verkia, vaikas priverstas tuos jausmus užgniaužti savyje, nuslopinti, o vėliau jie prasiveržia kitais pavidalais, sustiprėjusiu neigiamu elgesiu.
Tas pats pasakytina ir apie situacijas, kuomet vaikui nubrėžiame elgesio ribą - t. y. neleidžiame vaikui netinkamai elgtis, tačiau jo nusivylimą, pyktį ir kitus neigiamus jausmus priimame.
Verkimas Kaip Streso Įveikimo Strategija
Aletha Solter teigia, kad nuo kūdikystės vaikai sumažina streso sukeltą įtampą savais būdais: pravirksta, pyksta ar juokiasi. Verkimas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa po skyrybų
Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų.
Verkimas išlaisvina įtampą ir susikaupusias emocijas. Nėra lengva išlaikyti nerimo, baimės, pykčio ar vienatvės jausmus, kurie tarsi spaudžia iš vidaus ir veržiasi į išorę. Vaikai, mėgindami sulaikyti šiuos jausmus, net sulaiko kvėpavimą, jų kūnas įsitempia, pečiai pakyla aukštyn. Verkiant jų kūnas atsipalaiduoja ir kvėpavimas grįžta į sveiką ritmą, o emocijos nurimsta.
Kaip Reaguoti į Verkiančio Vaiko Emocijas
Išbūti šalia verkiančio vaiko ne visada yra lengva, nes vaiko ašaros suaugusiesiems gali sukelti įvairių jausmų. Ir ne tik gailestį ir norą užjausti, bet ir nerimą, susierzinimą ar net pyktį. Tačiau, kad ir kokie jausmai suaugusiesiems kiltų, svarbu, kad jie niekada nesakytų vaikui: „Nustok verkti; tau viskas gerai”; susilaikytų nuo tokių komentarų: „Neverk, nes tavo akys paraus, ką kiti pagalvos“; arba „Nežinau, kas tau negerai“, arba „Nežinau, kodėl keli tokį triukšmą“; niekada nenuvertintų, nesumenkintų vaiko jausmų ar nekaltintų verkiančio vaiko: „Nieko čia tokio; tai smulkmena“; „Kitiems būna blogiau“; „Pats kaltas, kad taip nutiko“.
Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, pavyzdžiui: jei vaikas verkia, nes užsigavo, padėkite užjaučiant ir sumažinant skausmą. Yra situacijų, kai priežasties pašalinti neįmanoma, pavyzdžiui, vaikui reikia valytis dantukus; susidėti žaislus; palaukti savo eilės; eiti į darželį. Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų. Pavyzdžiui, iš anksto aptariant su vaiku jam nemalonias ar įtampą keliančias situacijas. Padeda tėvų kūrybiškumas, žaismingumas, lankstumas.
Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jaučiasi suprastas tėvų. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Mažesniems vaikams gali tikti paėmimas ant rankų, vyresniems gali užtekti dėmesingo buvimo šalia. Pripažinkite vaiko jausmus. Pavyzdžiui, sakant „Suprantu, kad tau dabar liūdna“, „Tu gali pykti“. Galima kartu ir įvardinti priežastis: „Tau labai liūdna, nes sulūžo mašinėlė“, tačiau tik tuomet, kai priežastis yra aiški. Suklydus vaikas gali pasijusti nesuprastas. Mokykite vaiką savais žodžiais išreikšti jausmus ir kitaip, ne verkimu, reaguoti į nerimą keliančias situacijas.
Taip pat skaitykite: Vaikas ir mokykla: ką reikia žinoti
Kada Tai Lepinimas?
Į vaikų verksmą reaguojame ir atliepiame visada - nesvarbu, kokio amžiaus yra vaikas. Tik skirtumas tas, kad kūdikystėje, kuo skubiau bandome suprasti, kodėl tas vaikutis verkia, stengiamės patenkinti jo poreikį, nuraminti, kad nebeverktų. Tuo tarpu vėliau, leidžiame vaikui išsiverkti tiek, kiek jam reikia, bet vėlgi būname šalia, ir suprantame jo jausmus, nes tik tada vaiko verkimas jį veikia terapiškai.
Kūdikių išlepinti neįmanoma, nes meilės jiems tiesiog negali būti per daug. O kalbant apie vyresnius vaikus, lepiname juos tada, kai, pavyzdžiui, užvaldyti kaltės jausmo, kad per mažai laiko ir dėmesio skiriame vaikui, arba bijodami ir vengdami vaiko verksmo ir stiprių emocijų, skubame tenkinti kiekvieną jo užgaidą, pirkdami tai, ko jam nereikia, kad tik nepradėtų verkti ar nepultų ant žemės kur nors prekybos centre. Jeigu taip nutinka, geriau tiesiog pabūkime šalia kartodami vaikui: „Taip, tu pyksti, tau skaudu, kad neperkame tavo norimo žaislo. Tu jo labai nori. Aš šalia, verk, kiek tau reikia. Aš tave labai myliu. Tu esi saugus”, bet žaisliuko šiandien neperkame. Labai tikėtina, kad tokie griuvimai ant žemės nebepasikartos ar bus gerokai retesni. O vaikas bus gavęs daug daugiau - tėvų palaikymą ir supratimą, kad nepaisant jo netinkamo elgesio ar neigiamų jausmų, tėvai jį myli, supranta, priima.