Sukarintos vaikų mokyklos Lietuvoje - tai švietimo įstaigos, kuriose kartu su bendrojo lavinimo dalykais dėstomi karybos pagrindai, ugdomas patriotiškumas, disciplina ir fizinis pasirengimas. Šios mokyklos siekia paruošti jaunuolius tarnybai valstybei, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą. Tačiau, ar tokios mokyklos iš tikrųjų atliepia vaikų poreikius ir ar griežta disciplina nėra per didelė kaina už ugdomą patriotiškumą? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra sukarintos mokyklos Lietuvoje, kokie jų tikslai, privalumai ir trūkumai, remiantis esamais pavyzdžiais ir nuomonėmis.
Kadetų Licėjus Kaune: Pavyzdys Iš Arčiau
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus Kaune - tai sukarinta dieninė bendrojo lavinimo mokykla. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo patraukliai: mokiniai mokosi rikiuotės, karybos ir teisės pagrindų, yra mokomi disciplinos, pagarbos ir meilės savo šaliai. Užimtumas nuo ryto iki vakaro - idėja, kuri patinka ne vienam tėvui.
Licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis sprendimą vertino kaip didelę atsakomybę ir teigiamą pokytį. „Tai yra pokytis vadovavimo grandinėje, būsime atskaitingi vienai institucijai“, - teigė R. Žilaitis. Direktorius planavo, kad įstaiga plėsis. „Tikiuosi, kad bus išspręstas ir bendrabučio klausimas. Tokiu būdu galėsime priimti vaikus iš kitų regionų. Tokiu būdu, galėsime rasti daugiau motyvuotų vaikų, kurie norės save sieti su karininko profesija“, - komentavo R. Žilaitis. Licėjaus vadovas tikėjosi, kad pradės spręstis šios įstaigos finansavimo klausimai. „Kitą savaitę, tikimės, susitiksime su ministru, ir aptarsime visus tuos dalykus. (…) Dabar džiaugsmas persipina su dar didesne atsakomybe“, - kalbėjo R. Žilaitis.
Kadetų licėjus yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės iki šiol buvo Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kadetų licėjaus veiklos ištakos - šalies patriotų dar 1994 m. įsteigta mokymo įstaiga. Tuo metu buvo dėstomi tik karybos pagrindai, bet 2005 m. buvo įsteigta viešoji įstaiga Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“. Tuomet mokykla savo auklėtiniams atvėrė platesnį mokymo spektrą.
Nuo 2012 m. Kadetų licėjus yra vienintelė mokymo įstaiga Lietuvoje, savo veiklą grindžianti Sausumos kadetų ugdymo samprata. Kadetų licėjaus įgyvendinama kadetų ugdymo programa ypač aktuali krašto apsaugos sistemai. Kadetų licėjus kasmet organizuoja mokinių iš įvairių Lietuvos regionų priėmimą. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, Sausumos kadetų ugdymo sampratos nuostatomis.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Švietimo organizavimo kadetų licėjuje keisti neketinama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta darbo grupė rengia naują kadetų ugdymo programą. Jau dabar, įgyvendindamas mokinių ugdymą, kadetų licėjus glaudžiai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis ir padaliniais. Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas tik stiprės.
Krašto apsaugos ministerija vertina kadetų licėjaus vykdomą veiklą ugdant mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, dalis kadetų licėjaus absolventų sėkmingai studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Šiuo metu kadetų licėjui mokymo lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o ūkio lėšos ir lėšos neformaliojo vaikų švietimo programoms vykdyti - iš Kauno miesto savivaldybės asignavimų.
Krašto apsaugos ministerijai nuo 2024 m. spalio 1 d. tapus savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, visa Kadetų licėjaus veikla bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Kasmet mokymo lėšoms kadetų licėjui reikalinga suma yra apie 985 tūkst. eurų. Šiuo metu generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje mokosi 283 vaikai.
Kritika ir Realijos: Anoniminis Skundas
Tačiau realybė, pasak anoniminio skundo, yra kiek kitokia. Teigiama, jog savaitė licėjuje pradedama vėliavos pakėlimu. „Nesvarbu, ar spaudžia šaltukas, ar lyja, pučia smarkus vėjas - vaikai būna lauke. Jei tu prastai jautiesi, geriau nė nesakyk savo instruktoriui. Pasak jo, žiemą mokykla tampa kiaurai perpučiamu, menkai šildomu niūriu pastatu. „Kadetams nešalta, jiems vėsu“, - dažnai skamba toks posakis tarp mūsų. Licėjaus direktorius - užsispyręs, į prašymus neatsižvelgiantis vyras. Nesugebėjo net pačio menkiausio įgyvendinti: mergaičių rūbinėje įtaisyti spynos, kad vaikinai nosies nekaišiotų. Durys ten atviros nuolat ir ne kartą buvo įžengęs kūno kultūros mokytojas, sakydamas: „Nėra nieko, ko nebūčiau matęs“.
Pasak skundo autoriaus, iš mokyklos kadetai išeina tik su tėvais arba gydytojo lapeliu, tačiau šis turi būt antspauduotas ir su vaiko pavarde. Jei registravaisi telefonu ir lapelio nėra - tavo bėdos. Pas gydytoją neišleis. „Per kiekvieną pertrauką užrakina klases, o po pamokų per užsiėmimus - ir visą aukštą. Tad jei pamiršai daiktus klasėje, pasiimsi tik rytoj. Beje, ir tie patys mokiniai - visokie. Tavo vidurkis 9? Puiku, priims išskėstomis rankomis. Turi 4? Nieko, suteiks galimybę. Turi problemų su pykčio valdymu, nelankai mokyklos ir visiškai nesi motyvuotas čia mokytis? Savaitinių budėjimų metu nuėjus prie 5-6 klasių mokinių ir pabandžius įvesti tvarką, išgirsi visą keiksmažodžių žodyną - tik spėk mokytis! Jam kelia klausimų ir atranka į licėjų: „Nesuprantu, kaip kai kurie mokiniai čia papuolė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Vykstanti pramankšta - turbūt vienas iš beprasmiškiausių dalykų šioje mokykloje. Pavaduotojos, mokytojai virsta tramdytojais: bėga per mokyklą ir iš visų pakampių renka mokinius, kurie nenori eit ir pusvalandį klausytis peikimo, kokie mes nemotyvuoti ir tingūs. Kliuvo kritikos ir pačiam pastatui. Anot skundo autoriaus, kompiuterių klasėje - atgyvenos, kabinetuose ir koridoriuose lupasi sienos, o kur dar lašantis per stogą vanduo. Vaikinų tualete nėra durų, o kai kurie iš jų turi nemalonų, net pasibjaurėtiną, kvapą.
Pasak jo, licėjus gyvuoja tik penketą metų, yra toks vienintelis ne tik šalyje, bet ir Baltijos valstybėse. Jo veikla grindžiama savitos pedagoginės sistemos - sausumos kadetų - ugdymo samprata. Kadangi tai unikali švietimo įstaiga, joje galioja ir kitokios taisyklės.
Direktoriaus Atsakymas į Kritiką
Direktoriui keista, jog tie, kurie nepatenkinti viduje galiojančia tvarka, nepalieka šios švietimo įstaigos, toliau „kenčia“. „Kai priimamas vaikas į mūsų licėjų, būna išaiškinama viskas: tvarka, drausmė, dienotvarkė. Sutinkama, pasirašoma. Juk auklėjimas vyksta disciplinuotu režimu. Karo lauke nebūna taip, kad vadas prašo: „Gal jūs galėtumėte eiti į mūšį?“. Griežta tvarka - vardan pačių vaikų. Kad nerūkytų pasislėpę, „banginuko“ nežaistų, nebėgtų iš pamokų. Atliekame prevencinį darbą. Iki 19 val.
Kadetų licėjuje daug dėmesio skiriama prevencinei veiklai. „Esame vienintelė tokia mokykla, kurioje mokiniai kartu su mokytojais ruošia ir pamokas, tad nereikia korepetitorių. Licėjuje jie užimti iki 19 val., o tai didžiulė paskata dirbantiems tėvams. Kitur grįžta vaikai iš mokyklos apie 15 val. Net 54 proc. licėjaus mokinių yra iš nepilnų šeimų: vienišų mamų ar į užsienį išvykusių tėvų vaikai. Tad vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių - nusikalstamumo prevencija. Kad vaiką auklėti ne kalėjime, o mokykloje.
Paklaustas, ar mokiniai neturi galimybės palikti mokyklos pastato iki pat 19 val., jis paaiškino, kad tvarka galioja tik dėl jų pačių saugumo. Vaikas išeiti gali tik su tėvais arba su jų raštišku sutikimu. Pasitaikė praktikoje, jog mokinys teigė lankantis sportinius užsiėmimus, tačiau to iš tikro nedarė. Dvyliktokai išleidžiami iš pastato laisviau. „Fiksuoja mokinius, laikus, kada jie išeina. Po kiek laiko pastebi, kad tie patys iš skirtingų klasių vienu metu kur pasišalina. Kur? Gal parūkyti. Jei kas dažnai eina iš pamokų - kažkas jau negerai. Leisti jiems tapti nusikaltėliais? Jie mato, kad yra stebimi. Taip, jiems tai nemalonu, bet veiksminga. Jie mato, kad yra stebimi.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Paaiškino jis ir pramankštų svarbą, dėl kurių, anot jo, skųstis gali tik tinginiai: „Norime stiprinti vaikų fizinį pajėgumą ir aktyvumą, motyvuoti mokinius judėti, mokyti atsipalaiduoti po protinio darbo. Tinginiui pramankšta visad bus katorga. O koks tinginys nori girdėti, kad jis tinginys? Galvojate, mokytojai neturi daugiau ką veikti, tik versti juos tai daryti? Mūsų uždavinys yra parodyti jiems kelią į dorą ir sveiką gyvenimo būdą. Juk ruošiame būsimą pareigūną ar karininką - fizinė ištvermė būtina.
Licėjaus pastatas nedidelis. Jame mokosi 402 kadetai. Norinčiųjų mokytis skaičius kasmet didėja, tačiau patenka į jį ne visi. Ar neištvėrę griežtos tvarkos, licėjų dažnai palieka mokiniai? Pasirodo, šiais mokslo metais iš jo išvyko 32. Tik vienas jų buvo nepažangus. Mokyklos keitimo priežastys įvairios: sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, tėvų darbo ar gyvenamosios vietos keitimas, didelis užimtumas, yra išvykusių į profesines mokyklas, grįžusių į savo rajono ar miesto mokyklas, nes buvo sudėtinga gyventi atskirai nuo šeimos.
Klaipėdos Jūrų Kadetų Mokykla: Alternatyvus Modelis?
Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, priešingai nei Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, ko gero, vienintelė Lietuvoje, kur per pamokas galima pasikepti dešrelių. Iki elitinės Lietuvos mokymo įstaigos jai dar toloka, bet tokios idėjos neatsisakoma. Palyginti su pirmaisiais mokyklos žingsniais, kai baiminosi ir pedagogų kolektyvas, ir moksleivių tėvai, kad šioje mokymo įstaigoje susirinks nedrausmingi mokiniai, kurių atsikratė kitos mokyklos, kad jie trukdys tiems, kurie nori mokytis, situacija čia jau kur kas geresnė. Pradėjusi nuo 83 mokinių, trečiais mokslo metais ji jų turėjo dvigubai daugiau - 172. Joje dirba 32 pedagoginiai darbuotojai.
Nauja mokykla įkurta buvusios Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokyklos Naikupės gatvėje pagrindu. Ketvirtais mokslo metais Kadetų mokykloje bus jau ir vienuoliktokų. Jos teigimu, tam, kad Klaipėdos jūrų kadetų mokykla taptų regionine, pritaria miesto Savivaldybė, siūlo ir ministerija. Tapusi regionine, ji didėtų. „Tačiau tam reikalingos tam tikros sąlygos. Mes neturime bendrabučio, nors didelio poreikio iki šiol ir nebuvo. Turime vieną kitą mokinį iš kitų Lietuvos miestų. Vienas yra atvykęs iš Trakų. O iš Klaipėdos rajono turime daugiau. Kai bus bendrabutis, tada galėsime drąsiai kviesti moksleivius iš viso regiono“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. „Kad ji turi būti regioninė mokykla, kalbame visus tuos trejus metus. Dabar priimame visus vaikus iš Klaipėdos. Šiaip taip surenkame dvi penktas klases, papildome kitas. Vieniems tai tinka, kitiems ne.
Pasak direktorės, visi tie treji mokslo metai buvo mokyklos starto etapas, nes kasmet būdavo vis kažkas naujo. Mokykla kuria savo tradicijas. Pavyzdžiui, rugsėjo 1 d. piliavietėje duodama priesaika. Ten po miesto vėliava merui leidus iškeliamas mokyklos giuisas, vyksta iškilminga rikiuotė, apdovanojimai. „Mūsų mokykla nėra sukarinta. Galbūt kai kurios disciplinos sudaro tokį įspūdį. Be bendrojo ugdymo dalykų, kurie dėstomi taip, kaip ir kitose mokyklose, ji turi neformaliojo švietimo programą - jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo, - kuri yra privaloma. Ji formuoja jūrinį mokinių mentalitetą. Su pedagogais esame sutarę, kad ir į bendrojo ugdymo dalykus iki 10 proc. jie integruos tai, kas yra susiję su jūreivyste ir laivyba. Tuo ji ir skiriasi nuo kitų mokyklų. Norime, kad mūsų mokiniai suprastų, jog gyvena prie jūros, kad šiek tiek susipažintų su jūrinėmis profesijomis, jūrine kultūra. Nebūtinai mes ruošiame būsimus jūrininkus. Vieni galbūt rinksis šią profesiją, o kiti ne, mes tik parodome kryptį“, - sako G.
Paklausta, ar visuomenės požiūris į mokyklą pasikeitė, direktorė atsakė: „Požiūrį keisti sunkiausia. Dar ir dabar, kai registruojame mokinius, girdime tėvus sakant, kad jų vaikui reikia disciplinos. Tarsi pas mus jis būtų tramdomas, perauklėjamas ir pan. G. Skunčikienės teigimu, sunkiausia būna dirbti su iš skirtingų mokyklų atėjusiais penktokais. Pasitaiko vaikų, nesupratusių, į kokią mokyklą pateko, atvejų, kai išeina, nes būna ar per sunku, ar tiesiog nepatinka. Kadangi visi dalykai dėstomi lietuvių kalba, kartais jiems kyla sunkumų. Būtent dėl šios priežasties iš mokyklos išėjo keli vaikai.
„Mažiukams viskas dar įdomu, o norint sudominti paauglius, reikia jau įdėti pastangų. Labai smagu, kad nė vienas iš tų, kurie baigė dešimt klasių, nepareiškė noro palikti mokyklą. Palyginti su tuo, kokie jie būna penktos klasės pradžioje, ir jau po pusės metų, kai pripranta prie drausmės, prie rikiuočių, mūsų vaikai darosi vis geresni, ištvermingesni“, - aiškino R. „Mokykla gražėja, drausmingėja, auga“, - tvirtina R.
Paklaustas, kokios drausmės privalo laikytis mokyklos mokiniai, R. Praleika atsakė: „Kai kurie vaikai namuose nebūna girdėję žodžio “ne„ arba “negalima„. Mokykloje jie juos išgirsta. Kartais stebimės, kad vaikai nemoka valgyti su peiliu ir šakute.
Galima būtų visoje šalyje atsirinkti labai motyvuotus vaikus, svajojančius apie jūrą. Atranka turėtų būti labai rimta, o mokykla Lietuvos masto. Trečiųjų mokslo metų baigimo šventė vyko praėjusį ketvirtadienį. Iškilmingos rikiuotės metu apdovanoti geriausi moksleiviai. Galima pajuokauti, kad buvo apdovanoti vos ne pusė jų.
Problemų Iššūkiai Klaipėdos Jūrų Kadetų Mokykloje
Pirmuosius mokslo metus pradėjusi Klaipėdos jūrų kadetų mokykla jau priversta spręsti daugybę iškilusių problemų. Visos problemos antradienį buvo išdėstytos Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje. „Priėmimo tvarka buvo bendra, privalėjome priimti visus norinčius, kol yra vietų. Mūsų noras buvo surinkti tik labai motyvuotus vaikus su aukštesniais pasiekimais, bet turime mokinių ir su specialiaisiais ugdymo poreikiais, su žemesniais pasiekimais. Jų tiesiog negalėjome nepriimti“, - teigė L. „Visiems pradžia yra sunki, bet mokykloje egzistuoja labai aktuali problema, kurią reikia kuo greičiau spręsti. Blogai yra tai, kad vaikai surinkti be jokios atrankos. Tačiau L. „Jei palygintume, kaip vaikai elgėsi valgykloje rugsėjo pirmosiomis dienomis ir dabar, tai skirtumas yra akivaizdus. Reikia pripažinti, kad ne visiems vaikams pavyksta laikytis mūsų mokyklos drausmės, taisyklių. Kadetais reikia būti visą parą ir visur, o jau girdime, kad ir mieste yra negražių poelgių. Manome, kad dalis moksleivių turėtų palikti mokyklą, bet priversti negalime, o tėvai atsiimti vaikų nenori. Šiuo metu Kadetų mokykloje mokosi per 80 mokinių, o vietų yra dar daugiau, nes 5-8 klasėse gali būti po 30 vaikų. Siekiama, kad šioje mokykloje mokytųsi ne tik klaipėdiečiai, bet vaikai iš visos Lietuvos. Norint pritraukti moksleivių iš kitų regionų, jiems reikia suteikti bendrabutį, tačiau Klaipėdos savivaldybė nenori apsiimti viena padengti apgyvendinimo išlaidų. Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos direktoriaus pavaduotojas neformaliajam ugdymui Arvydas Piepalius įvardijo dar vieną problemą. „Kai kuriems mūsų mokytojams yra daugiau nei 70 metų, aišku, jog tai problema, bet kitų, pavyzdžiui, laivininkystės specialistų neradome. Problema ir ta, kad vienai disciplinai yra numatyta tik pusė etato, tad mokytojas uždirba apie 340 eurų. Faktas, kad su tokiais pinigais ilgai pedagogų neišlaikysime“, - konstatavo A. Kadetų mokykloje moksleiviai praleidžia visą dieną, todėl jie yra nemokamai maitinami. Tačiau, anot moksleivių tėvų, problema yra uniformos. Jomis mokykla neaprūpina, todėl tėvams tenka didelė finansinė našta, nes kiekvienas moksleivis turi turėti tris uniformų komplektus. Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai sutarė, jog visokeriopai palaiko Kadetų mokyklos pastangas spręsti visas problemas. Anksčiau tokia mokykla veikė Juodkrantėje, tačiau ji užvėrė duris, nes buvo per mažai moksleivių.
Sukarintų Mokyklų Tikslai ir Uždaviniai
Sukarintų mokyklų Lietuvoje tikslai ir uždaviniai yra daugialypiai:
- Patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymas: Šios mokyklos siekia įdiegti mokiniams meilę savo šaliai, pagarbą valstybei ir jos simboliams, taip pat ugdyti aktyvų pilietinį poziciją.
- Fizinio pasirengimo gerinimas: Daug dėmesio skiriama mokinių fizinei būklei, organizuojamos sportinės treniruotės, pratybos, ugdoma ištvermė ir fizinė jėga.
- Disciplinos ir atsakomybės ugdymas: Griežta tvarka ir disciplina yra neatsiejama sukarintų mokyklų dalis. Mokiniai mokomi laikytis taisyklių, būti atsakingi už savo veiksmus ir gerbti vyresnius.
- Karybos pagrindų suteikimas: Mokiniai supažindinami su karybos pagrindais, rikiuote, ginklais ir kita karine technika. Tai gali būti naudinga tiems, kurie planuoja savo ateitį sieti su kariuomene ar kitomis tarnybomis.
- Prevencinė veikla: Kadetų licėjuje daug dėmesio skiriama prevencinei veiklai. „Esame vienintelė tokia mokykla, kurioje mokiniai kartu su mokytojais ruošia ir pamokas, tad nereikia korepetitorių. Licėjuje jie užimti iki 19 val., o tai didžiulė paskata dirbantiems tėvams. Kitur grįžta vaikai iš mokyklos apie 15 val. Net 54 proc. licėjaus mokinių yra iš nepilnų šeimų: vienišų mamų ar į užsienį išvykusių tėvų vaikai. Tad vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių - nusikalstamumo prevencija. Kad vaiką auklėti ne kalėjime, o mokykloje.
Privalumai ir Trūkumai: Ar Sukarintos Mokyklos Tinka Kiekvienam?
Sukarintos mokyklos turi savų privalumų ir trūkumų, kurie turėtų būti atidžiai įvertinti prieš priimant sprendimą leisti vaiką į tokią įstaigą.
Privalumai:
- Stiprus patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymas: Mokiniai išmoksta mylėti savo šalį ir būti atsakingais piliečiais.
- Gera fizinė forma ir ištvermė: Reguliarios treniruotės ir pratybos užtikrina gerą fizinę būklę ir ištvermę.
- Aukštas disciplinos lygis: Griežta tvarka ir disciplina padeda mokiniams išsiugdyti atsakomybę ir savikontrolę.
- Galimybė susipažinti su karybos pagrindais: Tai gali būti naudinga tiems, kurie planuoja savo ateitį sieti su kariuomene ar kitomis tarnybomis.
- Prevencinė veikla: Dėmesys prevencijai padeda vaikams išvengti nusikalstamumo ir kitų problemų.
Trūkumai:
- Griežta disciplina ir ribojimai: Ne visi vaikai gali lengvai prisitaikyti prie griežtos tvarkos ir ribojimų.
- Psichologinis spaudimas: Didelis dėmesys disciplinai ir fiziniam pasirengimui gali sukelti psichologinį spaudimą.
- Mažesnis dėmesys individualiems poreikiams: Dėl didelio mokinių skaičiaus ir griežtos tvarkos gali būti skiriama mažiau dėmesio individualiems poreikiams.
- Galimas atotrūkis nuo realybės: Per didelis susitelkimas į karybą ir discipliną gali atitolinti mokinius nuo realaus gyvenimo.
- Skundo dėl sąlygų Kadetų licėjuje: Anoniminis skundas atskleidžia galimas problemas dėl patalpų būklės, aprūpinimo ir požiūrio į mokinius.