Šiandieninėje visuomenėje, kurioje susipriešinimas, neapykanta ir netolerancija pasiekė precedento neturintį lygį, kyla klausimas, ar turėtume leisti vaikams patiems priimti sprendimus. Šis klausimas ypač aktualus tampa, kai vaikai susiduria su patyčiomis, segregacija ir kitais sunkumais dėl savo pasirinkimų, pavyzdžiui, dėl skiepų ar pomėgių. Šiame straipsnyje panagrinėsime argumentus už ir prieš leidimą vaikams rinktis, aptarsime, kaip tėvai gali padėti vaikams priimti teisingus sprendimus, ir kokios galimos tokio auklėjimo pasekmės.
Vaikas - jaunas suaugęs ar vis dar vaikas?
Nors teisiškai vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, medicininiu požiūriu 16 metų ir vyresnius jaunuolius jau reikėtų laikyti jaunuoliais. Tokie jaunuoliai jau gali savarankiškai prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Tokio amžiaus jaunuoliai prieš kokius 50 metų galėdavo ir pradėdavo gyventi savarankiškai. Su jais reikia bendrauti kaip su lygiais. Paaiškinti savo argumentus ir leisti rinktis, suteikti galimybę patiems prisiimti atsakomybę už veiksmų pasekmes.
Argumentai už leidimą vaikams rinktis
- Savarankiškumo ugdymas. Leidimas vaikams rinktis padeda jiems ugdyti savarankiškumą ir atsakomybę už savo veiksmus. Vaikai, kurie turi galimybę priimti sprendimus, labiau pasitiki savimi ir yra labiau linkę prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
- Kritinio mąstymo lavinimas. Kai vaikai turi galimybę rinktis, jie mokosi kritiškai mąstyti ir įvertinti skirtingus variantus. Jie mokosi analizuoti informaciją, numatyti pasekmes ir priimti pagrįstus sprendimus.
- Laisvės dvasios ugdymas. Leidimas vaikams rinktis ugdo jų laisvės dvasią ir nepriklausomybę. Vaikai, kurie jaučiasi laisvi rinktis, yra mažiau linkę pasiduoti prievartai ir spaudimui iš išorės.
- Pasitikėjimo tarp tėvų ir vaikų stiprinimas. Kai tėvai leidžia vaikams rinktis, jie parodo, kad pasitiki jais ir jų sprendimais. Tai stiprina pasitikėjimą tarp tėvų ir vaikų ir padeda sukurti artimesnius santykius.
Argumentai prieš leidimą vaikams rinktis
- Nepakankama patirtis ir žinios. Vaikai neturi tiek patirties ir žinių, kiek suaugusieji, todėl jie gali priimti ne visai teisingus sprendimus. Tėvai turėtų padėti vaikams priimti sprendimus, ypač tais atvejais, kai sprendimai gali turėti rimtų pasekmių.
- Impulsyvumas ir emocijos. Vaikai dažnai yra impulsyvūs ir emocingi, todėl jie gali priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti emocijomis, o ne logika. Tėvai turėtų mokyti vaikus valdyti savo emocijas ir priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti logika.
- Įtaka iš išorės. Vaikai gali būti veikiami iš išorės, pavyzdžiui, bendraamžių, žiniasklaidos ar socialinių tinklų. Tėvai turėtų mokyti vaikus atsispirti įtakai iš išorės ir priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti jų pačių vertybėmis.
- Atsakomybės stoka. Vaikai ne visada yra pasirengę prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Tėvai turėtų mokyti vaikus prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus.
Vyriausybės socialiniai eksperimentai ir jaunosios kartos ateitis
Vyriausybės socialiniai eksperimentai, tokie kaip reikalavimas vaikams naudotis galimybių pasu, gali turėti neigiamos įtakos jaunosios kartos ateičiai. Tokie eksperimentai gali sukelti konfliktus šeimose ir bendruomenėse, taip pat gali sukelti potrauminius sindromus ir pakeisti patriotizmo sąvoką.
Kaip tėvai gali padėti vaikams priimti teisingus sprendimus?
- Bendraukite su vaikais atvirai ir nuoširdžiai. Kalbėkite su vaikais apie savo jausmus, nuogąstavimus ir rūpesčius. Leiskite vaikams išsakyti savo nuomonę ir jausmus.
- Paaiškinkite vaikams savo argumentus ir logiką. Padėkite vaikams suprasti, kodėl jūs priimate tam tikrus sprendimus.
- Suteikite vaikams galimybę rinktis priimtinose ribose. Leiskite vaikams pasirinkti iš kelių variantų, kurie yra priimtini jums.
- Mokykite vaikus kritiškai mąstyti ir įvertinti informaciją. Padėkite vaikams atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos.
- Mokykite vaikus valdyti savo emocijas ir priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti logika. Padėkite vaikams suprasti, kaip emocijos gali paveikti jų sprendimus.
- Mokykite vaikus atsispirti įtakai iš išorės ir priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti jų pačių vertybėmis. Padėkite vaikams suprasti, kas jiems yra svarbu gyvenime.
- Mokykite vaikus prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus. Padėkite vaikams suprasti, kad jie yra atsakingi už savo gyvenimą.
- Būkite vaikams pavyzdžiu. Rodykite vaikams, kaip jūs priimate sprendimus ir prisiimate atsakomybę už savo veiksmus.
Potrauminiai sindromai ir psichologinis klimatas visuomenėje
Vyriausybės socialiniai eksperimentai gali sukelti potrauminius sindromus ir pakeisti psichologinį klimatą visuomenėje. Ilgam įsivyraus hipochondrinės nuotaikos ir ligų (mirties) baimė. Ši pasąmoninga, nuo savęs nuslėpta, neįsisąmoninta baimė ilgai purtys mūsų visuomenę. Gali padaugėti įvairių chroniškų, autoimuninių ligų, kurių viena iš priežasčių yra stresas. Didelė dalis visuomenės bus neurotiška, emociškai nestabili; kita - psichopatiška, linkusi naudoti psichologinę ir fizinę prievartą.
Alternatyvos ir galimybės
Užuot užėmus aukos poziciją, galima rinktis kovotojo kelią ir mokytis organizuoti „pogrindį“, tam atvejui, jeigu nedraugiški kaimynai nuspręs mus okupuoti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Amy Chua ir rytietiškas auklėjimas
Amy Chua, kinų kilmės amerikietė ir teisės profesorė Jeilio universitete, išleido savo tėvystės patirties knygą „Battle Hymn of the Tiger Mother“. Ji aprašo, kodėl rytietiška tėvystė yra sėkmingesnė, nei vakarietiška tėvystė. Rytiečiai tėvai su vaiku maždaug 10 kartų daugiau laiko leidžia drauge praktikuodamiesi siekti akademinių aukštumų. Chua taip pat teigia, kad vaikas nesidžiaugs jokia veikla tol, kol jis nepradės pastebėti gerų rezultatų, o tam, kad pasiektum gerų rezultatų, reikia daug dirbti.
David Brooks ir emocinio intelekto svarba
David Brooks teigia, kad kelios valandos praktikuojant grojimą smuiku reikalauja daug, tačiau dar daugiau reikalauja nakvojimas su kitomis paauglėmis, pastangos „išlaviruoti” tarp visų draugysčių ir pagundų paauglystėje. Emocinis intelektas yra svarbesnis už IQ, nes mes gyvename draugėje. EQ galima didinti, o tai daroma įgyjant vis daugiau bendravimo su kitais patirties.
Trečiųjų metų krizė
Psichologai tvirtina, kad tėvų kantrybę bandantis trimečių elgesys yra visiškai normalus ir net būtinas raidos etapas. Iš tiesų trečiųjų metų krizė prasideda, kai vaikas pasiekia pakankamą savarankiškumo lygį, ima suvokti save kaip atskirą asmenybę ir pradeda reikšti savo nesibaigiančius norus. Pagrindinis vaiko elgesio pokytis šiuo raidos etapu yra itin išryškėjęs negatyvizmas. Vaikas atmeta viską, kas jam sakoma, ir nuolat kartoja „ne“.
Kaip įveikti trečiųjų metų krizę?
- Būkite vaiko elgesio modeliu.
- Būkite ramūs, kantrūs, pasiaukojantys, nuolankūs ir filosofiški.
- Priimkite ir pripažinkite vaiko norus ir nuomonę.
- Leiskite vaikui rinktis priimtinose ribose ir siūlykite teisingas alternatyvas.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.
- Nestokite į kovą su vaiku.
- Būkite lankstūs ir laviruokite įvairiose situacijose.
Isterijos
Pirmiausia reikėtų stengtis isterijos priepuoliams užbėgti už akių. Jie dažniausiai ištinka, kai vaikas pavargęs, nori miegoti, valgyti, sugriūva įprasta rutina ir pan. Visada svarbu pripažinti mažylių norus. Jei jau nepavyksta užbėgti įvykiams už akių ir vaikas įsisiautėja, reikia padėti jam nusiraminti.
Vaikų norai
- Ko vaikas nemato, tuo mažiau nori.
- Leiskite vaikui norėti ir tuo džiaugtis.
- Įdėmiai išklausykite, ko ir kodėl vaikas nori.
- Patys norėkite ir siekite savo tikslų.
- Pasiūlykite alternatyvas ir leiskite rinktis pačiam.
- Turėkite aiškias taisykles, kada vaikams perkate žaislus ir jų nekeiskite, nors labai noris.
Išmanieji įrenginiai
Daugumos mokslininkų nuomone, pradinukai gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais 1-2 valandas per dieną. Daug laiko praleidžiančių vaikų su technologijomis silpnėja dėmesio valdymas ir išlaikymas, emocinės savireguliacijos įgūdžiai, fizinis aktyvumas ir bendravimo įgūdžiai. Stiprėja nevaldomas agresyvumas.
Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?
Kaip valdyti išmaniųjų įrenginių naudojimą?
- Būkite pavyzdžiu vaikams ir saikingai naudokite technologijas.
- Skatinkite ir aktyvinkite fizines veiklas ir kūrybinius žaidimus.
- Susitarkite su vaiku dėl technologijų naudojimo laiko.
- Kontroliuokite technologijų trukmę pagal vaiko emocinę būklę.
- Leiskite vaikui pačiam įsitraukti į technologijų trukmės kontroliavimą.
- Pasiūlykite vaikui alternatyvas vietoj planšetės.
- Leiskite vaikui panuobodžiauti.
- Pasitikėkite ir tikrinkite, kiek laiko vaikas praleido prie ekranų.
- Leiskite vaikui žaisti lavinančius žaidimus.
Ko neturėtumėte drausti vaikams?
- Valgyti savarankiškai.
- Padėti jums.
- Piešti, kaip vaikas nori.
- Aktyviai žaisti.
- Išsakyti savo nuomonę.
Ar dar palaikyti vaikutį namuose, ar išleisti į darželį?
Darželis yra erdvė, kurioje vaikas mokosi dalintis, bendrauti, tyrinėti, kurti ir tapti savarankišku. Vaikai, lankydami darželį kasdien, turi daug laiko bendrauti su savo bendraamžiais ir kitais suaugusiaisiais, o tai spartina jų socialinių bei emocinių įgūdžių formavimą(si).
Disciplina
Disciplina apima mokymą savo pavyzdžiu, pamėgdžiojimą, auklėjimą žodžiu, derybas bei susitarimus - visa, kas apibūdina elgesio suvokimą. Disciplina - tai ne bausmių sąrašas. Bausmė čia tik viena ir tikrai ne pagrindinė sudedamoji dalis.
Leistinos elgesio ribos
Tėvai yra svarbiausi ir įtakingiausi savo vaiko mokytojai. Mokant deramo elgesio ir gyvenimo vertybių, ypač svarbu numatyti reikšmingus rezultatus arba leisti vaikui patirti neišvengiamas neigiamas pasekmes. Ribos - tai pagalbinė priemonė, tarsi atraminiai stulpai, apribojantys erdvę, kurioje vaikas gali jaustis saugus ir laisvas.
Skirtingam vaikų amžiui - skirtinga drausminimo taktika
Disciplina prasideda nuo pat pirmo šaukšto, kai atėjus metui valgyti mama vaiką maitina, o ne žaidžia su juo ar bėgioja su šaukštu, kai laikas eiti miegoti - guldo, o ne žiūri televizorių. Elementarus dienotvarkės laikymasis - tai disciplina, kai tėvai su meile ir dėmesiu atsižvelgia į vaiko poreikius, nustatydami aiškius veiksmus ir neleisdami elgtis kitaip.
Amžinas klausimas - kokie tėvai savo vaikams turėtume būti - griežti, ar atlaidūs?
Nors vienareikšmio atsakymo nėra, norintiems užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką, psichologai rekomenduoja rinktis griežtesnių tėvų vaidmenį. Būti griežtiems, reiškia gebėti kurti ir nuosekliai laikytis aiškių drausmės ir disciplinos principų.
Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą
Pagrindiniai drausmės principai
- Nustatykite aiškias taisykles, įvardinkite ribas ir tvirtai bei nuosekliai jų laikykitės nedarant niekam išimčių, net ir tėvams.
- Taisykles būtina „pasitvirtinti” ir aptarti iš anksto, o ne po to, kai vaikas nederamai pasielgė.
- Taisyklės iškomunikuojamos aiškiai ir vaikams suprantama kalba, pabrėžiant, ko iš jų tikimasi ir koks elgesys yra nepageidaujamas.
- Į vaikų nusižengimus (ypač aptartus taisyklėse) negalima žiūrėti pro pirštus.
- Kai tik pastebite nederamą vaiko elgesį, perspėkite jį, priminkite taisykles, užbėkite problemoms ir konfliktams už akių, bet darykite tai neįžeidinėdami.
- Lygiai taip pat pastebėkite ir pagirkite gerą elgesį, pasidžiaukite mandagiu ar kilniu vaiko poelgiu.
- Nusižengus taisyklei, reikėtų skirti tinkamą, logišką bausmę arba drausminimo priemonę, pavyzdžiui, privilegijos atėmimą, pasekmės metodą.
Bausmių iššūkiai
Prieš reaguodami į situaciją nusiraminkite, jei emocijos ims viršų, galite pasielgti neadekvačiai. Protingiausias pasirinkimas - ne rėkti, o išlikti ramiems ir kontroliuoti padėtį sumaniais veiksmais.
Fizinė bausmė - ne moko, o žlugdo
Mušimas ko nors neišmoko. Tai bausmė, sukelianti dar didesnį poreikį bausti, nes smurtas (tiek fizinis, tiek psichologinis) didina vaikų agresiją ir pyktį, o atsakomybė neugdoma.