Ar Kūdikis Gali Persivalgyti? Svarbiausi Patarimai Tėvams!

Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Neretai tėvai susiduria su klausimu, ar kūdikis gali persivalgyti, ypač kai mažylis atrodo neramus ir nuolat prašo valgyti. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar kūdikiai iš tiesų gali persivalgyti, kokie yra persivalgymo požymiai, ir ką daryti, jei įtariate, kad jūsų kūdikis persistengia su maistu.

Naujagimių mitybos ypatumai

Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 proc. pirminio svorio. Tačiau jei kūdikiui užtenka maisto - motinos pieno arba pieno mišinio - jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti. Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10-15 proc. kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Kūdikiams augant virškinimo problemų mažėja.

Motinos pienas ir pieno mišiniai: skirtumai

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Kiek maisto reikia naujagimiui?

Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.

Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

1 mėnuo: Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
2 mėnesiai: Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko.
3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
5-6 mėnesiai: Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
12 mėnesių: Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Ar kūdikiai gali persivalgyti?

Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija išties teigia, kad vaiką maitinti reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Žindanti mama ir kūdikis yra vientisa biologinė save reguliuojanti sistema. Tai labai individualu. Ką reiškia norma? Tai vidutinis porcijos dydis, kuris vienam vaikui gali būti per mažas, kitam gi per didelis. Paprastai pediatrai orientuojasi pagal vidutinį mėnesinį svorio prieaugį. Ir dar pastebėtina, kad vaikai, maitinami krūtimi, kur kas dažniau maitinami naktį, o maitinami mišinukais greičiau pereina į mažiau ciklų turintį režimą.

Persivalgymas maitinant krūtimi

Kursuose sakoma, kad kūdikiai MP persivalgyti negali, kad patys nusistato, kiek jiems reikia. Nelogiška, kad kūdikis gali persivalgyti. Kaip tik, jis turi kuo daugiau laiko praleisti prie krūties, kad įvaldytų techniką, ištrauktų vis daugiau pieno ir užkurtų pieno gaminimo mechanizmą.

Nepamirškime, kad žindymas vaikeliui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje! Jei kūdikėlis priauga ir net 2 kg per mėnesį, tai visai nereiškia, kad permaitinate ir reikia „ilginti“ tarpus tarp žindymų. Turime pasidžiaugti tokiu puikiu rezultatu ir toliau žindyti pagal poreikį: kada tik nori ir kiek nori. Dažniausiai vaikeliui augant, vis daugiau budraujant, pradėjus vartytis, šliaužioti ir kitaip judėti, išnaudojama daugiau energijos ir svoris nebeauga taip sparčiai.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Persivalgymas maitinant mišiniais

Maitinant mišiniais, tėvai dažnai nerimauja dėl to, kiek mišinio duoti kūdikiui. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo poreikiai gali skirtis. Reikėtų vadovautis apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėti kūdikio elgesį ir apetitą.

Persivalgymo požymiai

Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.

Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).

Kiti požymiai:

Dažnas atpylinėjimas arba vėmimas: Jei kūdikis dažnai atpila didelį kiekį pieno arba vemia "fontanais", tai gali būti persivalgymo požymis.
Pilvo diegliai (kolika): Pilvo diegliai - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas.
Neramumas ir irzlumas: Kūdikis gali būti neramus, irzlus ir sunkiai nuraminamas.
Gausus tuštinimasis: Jei kūdikis tuštinasi labai dažnai ir išmatos yra skystos, tai gali būti persivalgymo pasekmė.
Svorio prieaugis viršija normą: Jei kūdikio svoris auga per greitai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Ką daryti, jei įtariate, kad kūdikis persivalgo?

Jei įtariate, kad jūsų kūdikis persivalgo, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jis įvertins kūdikio būklę, svorio prieaugį ir patars, kaip koreguoti mitybą.

Patarimai maitinant krūtimi:

Maitinkite pagal poreikį: Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori, ir kada nori.
Stebėkite sotumo požymius: Kai kūdikis pradeda lėčiau žįsti, atsitolina nuo krūties arba užmiega, tai gali būti ženklas, kad jis jau sotus.
Leiskite atsirūgti: Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Venkite spenelio painiavos: Nenaudokite buteliukų ar čiulptukų, kol kūdikis gerai įpras žįsti krūtį.

Patarimai maitinant mišiniais:

Laikykitės rekomenduojamų normų: Vadovaukitės apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėkite kūdikio apetitą.
Naudokite tinkamą buteliuką ir žinduką: Rinkitės buteliukus ir žindukus, kurie atitinka kūdikio amžių ir poreikius.
Leiskite atsirūgti: Maitinant kūdikį iš buteliuko, taip pat svarbu leisti jam atsirūgti.
Venkite prievartos: Neverčkite kūdikio suvalgyti visos porcijos, jei jis nenori.

Papildomi patarimai:

Masažuokite pilvuką: Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį.
Šildykite pilvuką: Ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz., šiltą vystyklą.
Sūpuokite kūdikį: Sūpavimas gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti diskomfortą.
Koreguokite mamos mitybą: Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų).

Pilvo diegliai (kolika)

Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Kaip atpažinti pilvo dieglius?

Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Ką daryti, jei kūdikį kankina pilvo diegliai?

Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų).
Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu.
Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius.
Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę.
Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais - pilvuko ir nugaros masažas, kojyčių mankšta, sūpavimas, maudynės šiltoje vonelėje.

Kūdikio tuštinimasis

Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą.

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva.

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.

Viduriavimas

Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas. Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų - ir viduriavimui gydyti - probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių.

Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.

Vidurių užkietėjimas

Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas - itin gerai pasisavinamas).

Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.

4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz.

Atpylinėjimas

Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.

Maitinimas mišiniais: ką svarbu žinoti?

Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą. Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites. Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį. Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo. Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C. Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį. Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas. Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu. Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo. Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
Medžiaga: Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
Tėkmės greitis: Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
Apsauga nuo dieglių: Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris ir kaklelio dydis

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.

Apsauga nuo dieglių

Daugelis tėvų susidūria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.

Buteliuko medžiaga

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

tags: #ar #kudikis #gali #persivalgyti