Psichologai sutaria, kad konfliktai su paaugliais dažnai baigiasi suaugusiųjų pralaimėjimu. Lietuvoje statistika rodo, kad beveik pusė 14-17 metų amžiaus paauglių linkę pažeisti visuomenės normas, įskaitant alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymą ir mokyklos nelankymą. Šiame straipsnyje aptariamos programos, skirtos padėti tėvams susidoroti su sudėtingu paauglių elgesiu, ir apžvelgiamos esamos pagalbos galimybės Lietuvoje.
Sudėtingo elgesio paauglių situacija Lietuvoje
Sudėtingo elgesio paaugliai kelia nerimą ne tik šeimoms, bet ir visai visuomenei. Prieš keletą metų Lietuvoje veikė šeši vaikų socializacijos centrai. Įgyvendintas europinis beveik 6 mln. eurų vertės Vaikų socializacijos centrų infrastruktūros modernizavimo projektas. Tačiau ar šių centrų pakanka, ar jie veikia efektyviai?
Vaikų socializacijos centrai: ar jie veiksmingi?
Vaikų socializacijos centras yra valstybinė įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonę jaunuoliams nuo 14 iki 18 metų. Per metus centre apgyvendinama 20-26 paaugliai. Kauno miesto savivaldybės administracijos patarėja Sigita Šimkienė teigia, kad centre vaikai mokosi ir atsiskiria nuo neigiamos aplinkos, tačiau įstaigoje apgyvendinama nedaug vaikų. Ji mano, kad NŠA komisija neįžvelgia poreikio atitraukti vaiko iš netinkamos aplinkos, nes vaiko atitraukimas nuo namų yra trauma. Emocinė parama paaugliams labai svarbi, o paaugliai, kurių santykiai su tėvais geresni, efektyviau įsitraukia į resocializacijos procesą. S. Šimkienė pabrėžia, kad tokio pobūdžio centrai reikalingi, net jei juose bus vos keletas vaikų.
Multidimensinė šeimos terapija (MDFT): naujas požiūris
MDFT projektas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti 2020 m., o su šeimomis MDFT specialistai pradėjo dirbti 2021 m. R. Avramenko pastebi, kad dažniausiai to nori tėvai, ir nori, kad mes pakeistume jų vaiką. Vaikas būna pavargęs, nemotyvuotas dalyvauti dar vienoje programoje, todėl pagrindinis mūsų tikslas - motyvuoti jį. MDFT komanda siekia šeimą susodinti prie stalo ir kalbėtis, ieškant konkrečiai šeimai tinkamo bendravimo būdo. R. Avramenko sako pastebinti, kad tėvai kartais prisibijo, nes sulaukia kaltinimų iš mokyklos, kitų specialistų, ir bijo eiti į šeimos terapiją. Jeigu tėvai netiki pagalba, vaikas atsisako dalyvauti programoje.
MDFT programos esmė - vaiko elgesio pokyčiai yra ne tik jo problema, stiprų poveikį turi ir aplinka. Specialistai kartu dirba ir su jo šeima, ruošdami tėvus ir kitus šeimos narius priimti vaiką atgal. K. Stepanova pabrėžia, kad tokio apribojančio lygmens kaip socializacijos centras intervencijos, kur apribojama paauglio laisvė ir sąsajos su bendruomene, būtinos tada, kai reikia tam tikram laikui apsaugoti jo ir aplinkinių gyvybę. Anot jos, pati idėja turėti uždarą instituciją nebloga, tačiau svarbu plėtoti turinį, kad jis atitiktų vaiko poreikius.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų steigimo reikalavimai
Bendruomenės vaidmuo
K. Stepanova atkreipia dėmesį, kad jei vaikas kėlė didelių rūpesčių ugdymo įstaigoje ir grįžta atgal, jis dažnai pasitinkamas su nuostata: grįžo nepatogus vaikas, vėl pradės elgtis kaip seniau. Anot jos, sudėtingo elgesio vaikai iš bendruomenės nedings, todėl turime suprasti, kad kai kuriais atvejais, kai vaiko elgesys kelia mums baimę ar pasipiktinimą, tiems vaikams toks elgesys yra normalus, jiems tai išgyvenimo strategija.
K. Stepanova teigia, kad grėsmingas požiūris, kai norime pigių paslaugų, pigių sprendimų. Ji pabrėžia, kad reikės didelės intervencijos į to vaiko ir šeimos gyvenimą, ir ji bus ilgalaikė. MDFT programa yra mobili, specialistai atvyks pas šeimą ir bus dirbama toje aplinkoje, į kurią vaikas grįš.
Paauglių maištas: priežastys ir sprendimai
Psichologė teigia, kad viena priežasčių, dėl ko tėvai susiduria su paauglių pasipriešinimu, gali būti per griežtos ribos bei kontrolė. Kita maišto priežastis - paauglio noras būti savarankišku. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų bei labiau susitapatinti su bendraamžiais.
Veiksmingas dialogas su paaugliu
Anot N. Jankauskaitės, siekiant sukurti ir išlaikyti tvirtą ryšį su paaugliais, pirmiausia derėtų vengti valdingos kontrolės ir moralizavimo. Tėvams atėjo laikas keistis ir kartu su vaikais žengti į naują šeimos vystymosi etapą - pripažinti paauglystę ir su tuo skaitytis. Ji teigia, kad teisinga - pradėti klausytis ir girdėti, taikant veiksmingą dialogą ir aktyvų klausymąsi.
Patarimai, kaip efektyviai bendrauti su paaugliais:
- Būkite pasiekiami.
- Išmokite klausytis.
- Domėkitės paauglio pasauliu.
- Įsiklausykite į jausmus.
- Atsiliepkite į tai, ką jie pasakė.
- Žvelkite su perspektyva.
Svarbu, kad paauglys taptų brandus ir savarankiškas, jaustųsi pripažintas, turėtų savo erdvę. Šeimoje reikėtų nusistatyti taisykles, paauglys turėtų žinoti, kas jo laukia nusižengus.
Taip pat skaitykite: Erdvės kūrimo elementai
Santykiai su bendraamžiais
Santykių su bendraamžiais skatinimas - dar vienas svarbus šeimos raidos etapo uždavinys. Draugystė su bendraamžiais yra svarbi, nes sukuria socialinį kontekstą, kuriame vaikai mokosi kaip kurti ir palaikyti santykius. Paaugliai linkę kopijuoti ne tik bendraamžių elgesį, bet ir išvaizdą, pomėgius, taip stengdamiesi dar labiau su jais susitapatinti.
Paauglystė - pokyčių metas
Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė primena, kad paauglystė yra etapas, kai vaikas įžengia į didelių pokyčių laikotarpį. Prasideda lytinis brendimas, keičiasi kūnas, mąstymas, todėl emocine prasme šis laikotarpis vaikui - didelis iššūkis. Vaikui reikia išmokti labai daug dalykų: planuoti, nuspėti, numatyti, kontroliuoti savo impulsus.
Pavojingi galios žaidimai
Pasak pašnekovės, galios žaidime tėvai rodo, kad jie turi priemones valdyti vaiką ir yra viršesni, gali atimti arba duoti. Ribas nustatyti yra svarbu, tik kitokiu būdu, apsitariant su paaugliu, kas bus, jeigu jis neįvykdys vieno ar kito susitarimo. Kitas dalykas, kad paaugliui labai svarbu žinoti aiškias ribas, ką jis gali ir ko negali.
Suaugusiųjų pripažinimas
Vienas pagrindinių paauglio poreikių yra suprasti, kas jis toks visomis prasmėmis. Šiuo laikotarpiu jam svarbu tyrinėti, eksperimentuoti. Taip pat jie turi savo privačios erdvės, kurioje galėtų būti vieni, ir laiko sau poreikį, kadangi reikia ir savo besikeičiantį kūną priimti, ir mintis susidėlioti. Labai svarbus tampa bendravimas su bendraamžiais, nors taip pat labai svarbūs yra ir tėvai, net jeigu kartais taip neatrodo.
V.Lakis-Mičienė teigia, kad dažnai matau pavojingą situaciją, kai paauglių savivertė susiejama tik su akademiniais pasiekimais, o nuo visų kitų pareigų jie atleidžiami - „tu tik mokykis, o visa kita už tave bus padaryta“. Ji mano, kad vaikui iš tiesų svarbu išmokti, pavyzdžiui, pagaminti šeimai vakarienę, kartu apsipirkti, padėti nunešti kažką sunkaus, kažkuo prisidėti prie šeimos gyvenimo.
Taip pat skaitykite: 50/50 bendravimas
Paauglių skundai specialistams
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė teigė, kad vaiko teisių apsaugos specialistams taip pat kartais tenka spręsti konfliktus, kylančius tarp paauglių ir jų tėvų. Dažniausia konfliktų priežastis - tėvai kažkur neišleido, išliejo pyktį ar pritaikė kokią nors bausmę už negrįžimą namo laiku.
Ž.Ginaitė teigia, kad tėvams dažnai trūksta informacijos, kas vyksta su vaiku paauglystėje, o mes visada patariame, kad paaugliui reikia skirti ypač daug dėmesio, domėtis jo gyvenimu, neleisti jam visas dienas tik sėdėti prie kompiuterio ir nebendrauti šeimoje. Bent 15 minučių per dieną reikia su vaiku pasikalbėti, kaip jam sekėsi mokykloje, ką jis nuveikė, ką valgė pietums.
Paauglį būtina girti ir įtraukti į šeimos gyvenimą
Pašnekovės teigimu, specialistai susiduria ir su mokyklos nelankymo problema. Ji teigia, kad tėvų pareiga išlieka - jie turi domėtis, kaip jam sekasi, eiti į tėvų susirinkimus, pagaliau šiais laikais egzistuoja elektroniniai dienynai, kurie leidžia patikrinti, ar vaikas buvo mokykloje. Šeimoje paauglius taip pat būtina įtraukti į šeimos gyvenimą. Tai galima padaryti per pareigas, tik jas reikia jiems aiškinti labai konkrečiai.
Pasak jos, svarbiausia tarp tėvų ir paauglių išlaikyti balansą: duoti vaikui daugiau laisvės ir leisti daryti klaidas, tačiau tuo pačiu nubrėžti elgesio ribas ir aptarti visas pasekmes, kas bus, jeigu jis šias ribas peržengs.
Pagalba tėvams: „Tėvų LiNIJA“ ir „Drąsa augti“
„Tėvų LiNIJA“ siūlo psichologų konsultacijas telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Klinikinė psichologė Eglė Šekštelienė teigia, kad tėvai santykyje su paaugliu turėtų rūpestingai įsitraukti, tuo pačiu suteikti erdvės, reikalingos paauglio raidai. Ji pataria tėvams nuolat rūpėti, kaip paauglys jaučiasi mokykloje, tačiau svarbu, kad tėvai netaptų kontroliuojantys ir nepažeistų paauglio autonomijos poreikio.
Psichologė pataria išsiaiškinti pažymių suprastėjimo priežastis, kalbėtis su vaiku ir nepriimti skubotų išvadų. Ji pabrėžia, kad baudimai, kažko atiminėjimai yra visiškai netinkamos auklėjimo priemonės paaugliui.
VšĮ „Drąsa augti“ teikia profesionalią psichologinę pagalbą skirtingo amžiaus vaikams, paaugliams bei jų tėvams, globėjams, mokytojams sprendžiant vaikų emocinius, elgesio, bendravimo sunkumus.
Mokymai tėvams: Šeimų universitetas
Šeimų universitetas siūlo mokymus „Ankstyvoji paauglystė“ ir “Paauglystė” tėvams, turintiems 10 - 16 metų vaikus. Mokymuose nagrinėjamos temos apie paauglystės krizes ir iššūkius, asmenybės formavimąsi ir savivertę, seksualinį identitetą, laisvalaikio praleidimą, autoritetą šeimoje bei kita.
Šeimų universiteto atstovas teigia, kad būti gerais tėvais reikia mokytis - tai nenutrūkstamas procesas. Mokymuose naudojamas atvejo analizės metodas, diskutuojant tarpusavyje ir su moderatoriais šeimos lavina problemų suvokimo įgūdžius, pačios ieško sprendimo būdų.
Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) koordinatorės įžvalgos
MDFT koordinatorė Vilniaus regione Roberta Avramenko ragina neskubėti kaltinto vaiko, nes toks jo elgesys įprastai yra pasekmė to, kas nutiko vaikystėje. Ji teigia, kad tėvai į juos kreipiasi, kai jau būna praradę viltį, nes viską išbandė, kad išspręstų problemas.
R. Avramenko teigia, kad paaugliai mano, kad suaugusieji jų nesupranta ir tai yra normali reakcija. Tėvai ateina ir nori, kad mes „sutvarkytume“ vaiką už juos. Mes kalbame su tais jaunuoliais ir sakome, kad esame čia, jog išgirstume bei suprastume tave.
Tėvų klaidos bendraujant su atžalomis
Vaikai pasakoja, kad visi pokalbiai namuose būna apie mokyklą, jog nelanko jos, kyla didelė įtampa. R. Avramenko teigia, kad tėvai kitą vakarą paklausė vaiko apie kompiuterinius žaidimus ir jie pradėjo kalbėtis, o tas jaunuolis pasiliko namuose.
Ji teigia, kad tėvams dar buvo sunku suvokti, kad 16 metų vaikas vis dar yra vaikas. Jie labai iš jos daug tikėdavosi, kad vakarienę padarys, jog kažkuo pasirūpins.
MDFT programos veikimas
R. Avramenko teigia, kad dažnai pas mus šeimą nukreipia kiti specialistai - psichologai, ligoninės atstovai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai. Visa šeima turi savanoriškai sutikti dalyvauti programoje. Tikslas - pabrėžti, kad paauglys nėra visų jo problemų šaltinis. Jo elgesys - pasekmė to, kas nutiko gyvenime.
Šioje programoje bandome ieškoti naujų komunikacijos kelių su jaunuoliu. Programa tęsiasi nuo 4 iki 6 mėnesių, o tikslas, kad jei kažkas įvyktų, jis grįžtų, pasikalbėtų su tėvais ir kartu šeimoje būtų išsprendžiama problema.
Klaidos sprendžiant vaiko problemas
R. Avramenko teigia, kad dėl materialinių dalykų reikia jausti tam tikras ribas. Vaikas turi suprasti, kad į mokyklą eina dėl žinių, bendravimo su klasės draugais. Ji pabrėžia, kad siekiame, kad tėvai vaikui būtų autoritetas. Reikia namuose aiškių taisyklių, aiškių susitarimų. Palikite erdvės vaiko deryboms. Tada jis dar labiau jausis šeimos dalimi.
Ji teigia, kad jei vaikas suklydo, tai nebūtinai yra tėvų klaida. Normalu, visi tėvai jaudinasi dėl savo atžalų.
Atkritimo atvejai
R. Avramenko teigia, kad visada tėvams sakau, kad vėl reikia pažvelgti atgal, aiškintis, kas nutiko. Gal susipyko su draugu, gal mergina paliko. Gal patys tėvai kitaip pradėjo elgtis?
tags: #buti #paauglejancio #vaiko #tevais #programa