Šis straipsnis išsamiai aptaria motinystės atostogas Lietuvoje, remiantis Darbo kodekso nuostatomis. Straipsnyje nagrinėjama, kas turi teisę į šias atostogas, kokia jų trukmė, apmokėjimo tvarka ir kiti svarbūs aspektai, susiję su nėštumu, gimdymu ir vaiko priežiūra.
Nėštumo ir Gimdymo Atostogos: Pagrindinės Nuostatos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos. Pagal įstatymą, moteris turi teisę į 70 kalendorinių dienų atostogas iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu gimdymas yra komplikuotas arba gimsta du ar daugiau vaikų, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai iki 70 kalendorinių dienų. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.
Svarbu pažymėti, kad į nėštumo ir gimdymo atostogas galima išeiti ir vėliau, pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę. Tačiau tokiu atveju atostogos "neprasitęs". Pavyzdžiui, jei numatoma gimdymo data yra kovo 28 d., į nėštumo ir gimdymo atostogas anksčiausiai galima išeiti sausio 17 d. Nepriklausomai nuo to, kurią dieną moteris pagimdys, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų.
Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Motinystės Išmoka: Apmokėjimo Tvarka ir Stažas
Motinystės išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogas nėra išmokama automatiškai. Gydytojas suformuos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t.y. 77,58 proc. nuo atlyginimo "ant popieriaus". Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš "Sodros" gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.).
Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas "vokelyje" ir nuo jo buvo sumokėti "Sodros" mokesčiai. Tarkime, kad vertinamu periodu iš viso buvo 252 darbo dienos, ir jūs į rankas gaunate apie 1500 Eur, taigi prieš mokesčius ("ant popieriaus") uždirbate apie 2500 Eur per mėnesį. Tokiu atveju iš viso per 12 mėn. uždirbate 30 000 Eur. Tuomet įvertinama, už kokį periodą bus mokama motinystės išmoka ir kiek darbo dienų įeina į jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodą. Tarkime, kad jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodas yra 126 kalendorinės dienos, iš kurių 88 yra darbo dienos.
Svarbu turėti reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą. Jeigu stažo neturite, nes prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, tuomet jūsų stažas skaičiuojamas pagal laikotarpį prieš vaiko priežiūros atostogas.
Kas yra draudžiami motinystės socialiniu draudimu (t.y. turi teisę gauti motinystės išmoką)? Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA). Motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę. Išmoka mokama už 14 kalendorinių dienų po gimdymo, jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, t.y. nusprendė jų visai neimti.
Išmokų Mažinimas ir Permokos
Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos "Sodros" įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti. Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
"Sodra" išmoka išmoką per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą. Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc.
Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos (t. y. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu), mokama socialinė pašalpa.
Tėvystės Atostogos: Vyro Teisės
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Vaiko Priežiūros Atostogos: Teisės ir Trukmė
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai: kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.
Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Informavimas Apie Atostogas ir Grįžimą Į Darbą
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 1 ar 3 dalį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 2 dalį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.
Darbo Vietos Išsaugojimas ir Sąlygos Grįžus
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta.
Buvusios darbo vietos neliko
Dveji metai - ilgas laiko tarpas ne tik šeimos, bet ir įmonės gyvenime. Natūralu, kad per šį periodą komandoje vyksta pokyčiai, tam tikrų pozicijų gali išties nebelikti. Kartais jas užima kiti, nauji darbuotojai, kurie demonstruoja aukštesnes kompetencijas ar tiesiog geriau sutaria su darbdaviu.
Tačiau mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.
Lygiavertę darbo vietą pasiūlė
Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas.
Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.
Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).
Jei kolegos uždirba daugiau
Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.
Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Darbo Sutarties Nutraukimas ir Apsauga
Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais.
Darbo, Pamainų Grafiko Pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga. Darbo, pamainų grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs - darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga. Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų.
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas Nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Kaip pabrėžiama, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Papildomos Garantijos ir Lengvatos
Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą.
#
tags: #darbas #motinystes #atostogu #metu