Artritas - tai sąnario uždegimas, kuris sukelia skausmą, judesių apribojimą ir struktūrinius pakitimus. Vaikų artritas, dar vadinamas jaunatviniu idiopatiniu artritu (JIA), yra reta ir labai skausminga vaikų liga, pasireiškianti vaikams iki 16 metų. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat jų socialiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaikų artrito priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.
Kas yra Artritas?
Artritas pasireiškia sąnario uždegimu, kuris sukelia skausmą, patinimą, paraudimą, judesių apribojimą ir audinių pakitimus. Jam būdingi simptomai:
- Rytinis sąstingis
- Skausmas judant
- Sustorėjusi sąnario kapsulė
- Pažengus ligai - sąnario deformacijos
Artritas - uždegiminė liga, kai pažeidžiama sąnario kapsulė, sinovinė plėvė ir aplinkiniai audiniai. Artrozė (arba osteoartritas) - tai degeneracinė sąnarių liga, kai dėl amžiaus ar nuolatinės apkrovos dyla kremzlė, o kaulinis audinys sustorėja. Apibendrinant, artritas - uždegiminis, o artrozė - degeneracinis procesas. Dažniausiai pažeidžiami kelio, klubo, riešo ar stuburo sąnariai. Ligos eiga progresuoja lėtai ir sukelia nuolatinį skausmą, sąstingį bei judesių ribotumą.
Vaikų Artrito Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Jaunatvinio artrito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė liga, kurioje imuninė sistema klaidingai atakuoja savo organizmo audinius. Galimi mechanizmai apima:
- Genetinius veiksnius: Manoma, kad gali susirgti tie vaikai, kurių šeimoje ar giminėje kas nors serga reumatinėmis ligomis. Ligos atsiradimą lemia tam tikri genetiniai veiksniai, kurie iki šiol iki galo nenustatyti. Mokslininkai mano, kad ligos priežastis gali būti genetinio organizmo polinkio ir aplinkos veiksnių derinys.
- Imuninės sistemos disfunkciją: Dauguma reumatinių ligų yra autoimuninės. Vaiko imunitetas pakinta taip, kad organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo audinius. Žodžiu, pats organizmas kovoja prieš save.
- Aplinkos veiksnius: Infekcija. Gali susirgti vaikai, neseniai persirgę kokia nors infekcine liga. Tarkime, vaikas suserga žarnyno infekcija, angina ar gripu. Jis pasveiksta, praeina 1-4 savaitės ir pradeda skaudėti sąnarius.
- Traumas: Sąnarių trauma gali paskatinti ligą. Tėvai pastebi, kad vaikas neseniai suklupo ant laiptų, nepatogiai nušoko nuo sofos. Tačiau trauma nėra sąnarių ligos priežastis.
Vaikų Artrito Simptomai
Pagrindiniai jaunatvinio artrito simptomai apima:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Sąnarių skausmą: Tai dažniausias simptomas, kuris gali būti nuolatinis arba pasikartojantis.
- Sąnarių patinimą: Pažeisti sąnariai gali būti patinę ir šilti.
- Sąnarių sustingimą: Vaikai gali skųstis rytiniu sąnarių sustingimu, kuris dažniausiai pagerėja po fizinio aktyvumo. Sąnariai judinami ir mankštinami lėtai, dažnai toks apšilimas užtrunka net keletą valandų.
- Judėjimo apribojimus: Skausmas ir sustingimas gali apriboti vaiko galimybę judėti ir atlikti kasdienes veiklas. Ligai įsibėgėjus, Matas sunkiai vaikščiojo, viskas - per skausmą… O ką reiškia nejudėti jau beveik 2 metų vaikiukui, kuomet pasaulis taip vilioja patirti, sužinoti, pabandyti, kuomet kieme kiti mažyliai nenustygsta vietoje vaikydamiesi drugelį, ar žaisdami gaudynių?
- Karščiavimą: Pradinė ligos stadija gali atrodyti visai nepavojinga, pavyzdžiui, vaikas sukarščiuoja.
- Odos bėrimus: Sisteminis JIA požymis yra ilgai trunkantis intensyvus karščiavimas, dažnai lydimas (blyškiai rausvo) odos bėrimo, atsirandančio sukilus aukštai temperatūrai.
- Nuovargį ir silpnumą: Ilgai sergant artritu ir jo negydant, dėl lėtinio aktyvaus uždegimo ligoniui gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai, anemija.
- Akių uždegimą (uveitą): Negydant gali pradėti vystytis nepastebimas akių uždegimas.
Svarbu pažymėti, kad 10-15 procentų vaikų, susirgusiems artritu, visai neskauda. Artritas be skausmo labai pavojingas.
Vaikų Artrito Diagnostika
Jaunatvinio artrito diagnostika apima:
- Išsamią medicininę istoriją ir fizinį tyrimą: Gydytojas apžiūrės vaiko sąnarius, įvertins jų judrumą ir ieškos uždegimo požymių.
- Kraujo tyrimus: Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti uždegimo požymius, tokius kaip C-reaktyvus baltymas (CRP) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Taip pat gali būti atliekami tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas, tokias kaip infekcijos ar onkologinės ligos.
- Vaizdinius tyrimus: Rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojami sąnarių pažeidimams įvertinti.
Paprastai JIA diagnozuojama, kai ligos simptomai pasireiškia vaikui iki 16 metų, ji tęsiasi daugiau nei šešias savaites ir atmetami visi kiti susirgimai, kurie galėjo sukelti artritą. Šešių savaičių laikotarpis reikalingas tam, kad būtų galima atmesti ūmines artrito formas, nulemtas virusinių infekcijų, kurios gali sukelti panašius simptomus į JIA: infekcijos, onkologinės ligos, kitos ligos. Norint atmesti minėtas ligas, reikalinga atlikti papildomų kraujo tyrimų.
Vaikų Artrito Gydymo Būdai
Jaunatvinio artrito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gydymo tikslas - sumažinti skausmą, nuovargį ir sąnarių sustingimą, apsaugoti sąnarius ir kaulus nuo pažeidimo, kiek įmanoma sumažinti deformacijų kiekį ir sunkumą, užtikrinti vaiko judėjimą, augimą ir vystymąsi sergant bet kuria JIA forma.
Medikamentinis Gydymas
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tai bene dažniausiai šios ligos gydymui skiriami vaistai. Jie simptomiškai slopina uždegimą, skausmą ir patinimą.
- Kortikosteroidai: Artrito gydymui vartojami gliukokortikoidai (prednizolonas, metilprednizolonas) yra stiprūs priešuždegiminiai vaistai. Jie veikia daugelį uždegimo mechanizmų ir autoimuninį procesą. Visgi steroidiniai hormonai gali sukelti daug šalutinių poveikių ir gydymo komplikacijų.
- Ligą modifikuojantys vaistai (DMARD): Jiems priskiriamas plakvenilis, metotreksatas, sulfasalazinas, leflunomidas. Tokie vaistai pradeda veikti lėtai ir yra skiriami ilgam laikui. Jie slopina imuninę sistemą, tokiu būdu stabdydami ligos progresavimą.
- Biologiniai vaistai: Tai biologinės medžiagos (baltymai, antikūnai), kurias paprastai gamina organizmo imuninės sistemos baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jos gali specifiškai paveikti konkrečios imuninės ląstelės arba imuninio faktoriaus koncentraciją. Atsiradus biologinei terapijai, JIA gydymas labai patobulėjo, tačiau kai kurių pacientų liga tebėra aktyvi, nors ir taikomas modernus gydymas.
Gydymas kiekvienu ligos atveju būna skirtingas. Matas išbandė įvarius geriamuosius vaistus, sanatorijas (masažai, mankšta, šildymai, vonios), tačiau niekas negelbėjo, atrodė, kad viskas tik blogėja. Matui buvo skirta hormoninių vaistų injekcija į sergantį dešinės kojos kelio sąnarį. Jau kitą dieną po injekcijos Matutis ėjo kaip visai sveikas berniukas! Mums tai buvo stebuklas, net dabar graudu prisiminti, kaip tuomet džiaugėmės… Maždaug po metų injekciją teko pakartoti, mat liga vėl sugrįžo - ir vėl netikėtai, vėl neaišku, nei kodėl, nei kaip. Po antros injekcijos remisija truko dvejus metus, per šiuos metus Matas dar papildomai gėrė stiprius vaistus vieną kartą per savaitę. Patikėję, kad liga galbūt jau ir nebesugrįš, duoti šiuos vaistus nustojome. Deja, liga sugrįžo, ir jau šįkart palietė ne tik kojytės kelio sąnarį, bet ir tos pačios kojytės čiurną, dešinės rankytės riešą, kai kuriuos pirštukus. Vadinasi, mūsų „stebuklingoji“ hormoninė injekcija šiuo atveju jau nebegelbės. Teko kurį laiką vartoti ir itin stiprius vaistus - prednisoloną. Dabar liga vėl atsitraukusi, liko tik kassavaitinė vaistukų dozė. Matą reikia nuolatos stebėti.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Nemedicininis Gydymas
- Fizikinė terapija ir reabilitacija: Reabilitacijos procedūros palaiko sąnarių funkciją ir apsaugo juos nuo deformacijų. Reabilitacija yra svarbus gydymo metodas, apimantis tam tikrus fizinius pratimus. Reabilitacijos kursą reikėtų pradėti kuo anksčiau ir nuolat tęsti, siekiant išlaikyti ir gerinti sąnarių lankstumą, raumenų tonusą ir jėgą. Reabilitacija leidžia išvengti sąnarių deformacijų arba jas pakoreguoti. Tačiau esant aktyviam uždegimui, reabilitacinis gydymas nerekomenduojamas.
- Ergoterapija: Ergoterapeutas gali padėti vaikui išmokti atlikti kasdienes veiklas, tausojant sąnarius.
- Mitybos korekcija: Įvairi ir subalansuota mityba gali padėti kontroliuoti uždegimą. Sergant reumatoidiniu artritu papildomai rekomenduojama valgyti maistą, kuriame gausu kalcio. Ligos paūmėjimo metu gali pasireikšti anemija.
- Psichologinė pagalba: Vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti naudinga psichologinė pagalba, siekiant susidoroti su ligos sukeltu stresu ir nerimu.
Mankštos ir Sporto Svarba
Mankštos ir fizinių pratimų tikslas - leisti vaikui dalyvauti visose kasdienio gyvenimo veiklose ir gyventi visavertį socialinį gyvenimą. Be to, mankšta ir kineziterapija skatina aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Pratimai ir fizinė terapija užtikrina geresnį sąnarių stabilumą, raumenų lankstumą, raumenų jėgą, koordinaciją ir ištvermę. Vaikas, turėdamas stipresnį raumenyną ir stabilesnius sąnarius, galės sėkmingai įsijungti į aktyvią veiklą mokykloje ir fizinius užsiėmimus po pamokų.
Sportas svarbus kiekvieno sveiko vaiko kasdieniame gyvenime. Vienas iš pagrindinių JIA gydymo tikslų yra leisti vaikui gyventi normalų gyvenimą, neišsiskirti iš bendraamžių. Dėl to pacientams leidžiama sportuoti, jeigu jie to nori ir tą gali. Fizinis krūvis ribojamas tik ūmiu ligos periodu.
Patarimai Tėvams
- Būkite akyli ir stebėkite vaiko sąnariukus. Nenumokite ranka į vaiko skundus, kad skauda. Jei sąnarys sutino, ieškokite specialistų.
- Kreipkitės į specialistus. Jeigu vaiko vienas ar daugiau sąnarių patinę, sustingę, skausmingi, karšti, ryte jaučiamas sąnarių sustingimas (reikia laiko „išsivaikščioti“) - būtina nedelsiant kreiptis į vaikų reumatologą konsultacijai.
- Laikykitės gydytojo nurodymų. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo, fizinės terapijos ir kitų gydymo priemonių.
- Suteikite vaikui emocinę paramą. Vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, reikia daug meilės ir palaikymo. Padėkite vaikui susidoroti su ligos sukeltu stresu ir nerimu.
- Paskatinkite vaiką būti aktyvų. Fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti skausmą ir sustingimą, pagerinti sąnarių judrumą ir stiprinti raumenis.
- Susisiekite su kitomis šeimomis, auginančiomis vaikus, sergančius artritu. Reumatinėmis ligomis sergančių vaikų tėveliai susibūrė į draugiją, įsteigė Reumatinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondą „Sąnariukai“. Būdami kartu nesijaučiame vieniši ir bejėgiai, ieškome būdų, kaip padėti mūsų vaikams. Kartu daugiau galime nuveikti, visi kartu turime stipresnį balsą, kurį gal pagaliau išgirs esantys valdžioje.
Istorija iš Gyvenimo
Esame šeima, auginanti tris vaikučius. Vieną dieną jau tvirtai ėmęs vaikščioti berniukas tiesiog pradėjo eiti nelenkdamas dešinės kojytės. Iš pradžių skausmo nebuvo, nepastebėjome net jokio patinimo, tad galbūt labiau stebėjomės nei nerimavome. Bet į gydytojus kreipėmės. Apžiūrėjo šeimos gydytojas, mūsų poliklinikos ortopedas, tačiau nieko blogo nepastebėjo. Klaidžioti teko ilgai… Jau tuomet, kai Matutis ėmė verkti naktimis, kuomet pastebėjome, kad jam skauda (berniukas dar nekalbėjo), vis dar niekas negalėjo mums pasakyti, kas jam yra. Vėl ėjome pas šeimos gydytoją, šis nusiuntė pas neurologę, ir tik toji gydytoja pamačiusi jau patinusį kojytės keliuką iš karto spėjo, kad tai greičiausiai bus sąnariukas, tad nedelsdami vėl gavome siuntimą į Santariškių klinikas jau reumatologo konsultacijai. Nustatė diagnozę - jaunatvinis idiopatinis artritas. Ši liga be galo skausminga. Sąnariukai ypač jautrūs, kai keičiasi metų laikai, orai. Simptomai labai paūmėja naktimis, kuomet sąnarys sustingsta. Kol Matui buvo diagnozuota ši liga ir kol gydytojai pritaikė tinkamą gydymą, praėjo maždaug pusė metų, o tai reiškė, kad visą tą laiką Matutis naktimis verkdavo. Abu verkdavome, jam skaudėjo kojytę, man - širdį. Ši liga labai brangi, nes ji kainuoja visos mūsų šeimos laimę. Kai serga tavo vaikas, kaip niekada skaudžiai suvoki visą, rodos, jau banalaus posakio prasmę - sveikata yra didžiausias turtas.
Prognozė ir Ilgalaikė Priežiūra
Ligos prognozės miglotos. Labai neramu dėl ateities, nes jau dabar žinau, matau nemažai pavyzdžių, kaip toli liga gali nueiti. Vaiko gydymas tęsiamas tol, kol yra ligos požymių ir dar papildomai 1-2 metus. Ligos trukmė nenuspėjama. Dauguma JIA atvejų, taikant gydymą nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, pasiekiama remisija. Sergant artritu, periodines remisijas keičia ligos paūmėjimai, tada prireikia gydymą pakoreguoti, kartais ir radikaliai. Gydymas visiškai nutraukiamas tik po užsitęsusios ar visiškos remisijos (12 mėnesių ar ilgesnės trukmės). Nutraukus gydymą, būtina stebėti, ar liga neatsinaujino. Gydytojai paprastai seka vaikus, sergančius JIA, kol jie suauga, net jeigu liga pasiekia remisiją.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"