Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir didelę reikšmę. Šis straipsnis apžvelgia krepšinio raidą Lietuvoje, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant dabartiniais jaunųjų talentų pasiekimais.
Krepšinio Atkeliavimas Į Lietuvą
Į Lietuvą krepšinis atkeliavo jau turėdamas trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir prigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau - krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m. Krepšinio gimimo Lietuvoje diena - 1922 m. balandžio 23-ioji. Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV.
Pirmieji Čempionatai
Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes. 1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS. 1926-1928 m. Lietuvos pirmenybės vyko tik tarp Kauno komandų. 1926 m. neįvyko nė vienų rungtynių. 1930 m. rungtyniauta per moterų sporto šventę, o 1931 m. Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti.
Atgimimas ir Stiprėjimas
Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kas tarp Kauno komandų). 1934 m. Kaune duris atvėrė Kūno kultūros rūmai su erdvia, krepšiniui žaisti tinkama sporto sale. Joje tais pačiais metais įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Nuo 1936 m. Lietuvos čempionatus imta rengti tarp stipriausių komandų, kuriose tarpusavyje žaisdavo po ketverias rungtynes.
Amerikos Lietuvių Įtaka
Įvairiose komandose žaidė Amerikos lietuviai, davę nemaža naudos. Krepšinio varžybos tapo populiarios. Didžioji 1937 m. Lietuvos rinktinė Europos čempionate ir buvo pastiprinta užjūrio krepšininkais. Iš Čikagos atvyko vienas iš pajėgiausių to meto JAV lietuvių krepšininkų P.Talzūnas, o rinktinę treniravo ir joje žaidė F.Kriaučiūnas. Tad Europos čempionate niekas lietuvių rimtais varžovais nelaikė. Pirmosios rungtynės buvo su italais, nors pergalė buvo pranašauta jiems, pergalę iškovojo lietuviai. 1937 m. po Europos čempionato, krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai. 1938 m. Suaugusiųjų krepšininkų masiniai turnyrai vyko visoje respublikoje.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Taisyklių Pokyčiai
Esminę įtaką krepšiniui turėjo taisyklių keitimai. Jeigu vienu metu prasižengia keli žaidėjai, tai varžovas meta tiek baudų, kiek žaidėjų prasižengia.
Karo Metai ir Pokyčiai
1941 m. turėjo įvykti jau oficialios TSRS varžybos - stipriausių šalies aštuonių miestų turnyras. Kai atėjo sporto šventė, optimizmui pagrindo neliko, nes vyrų komandoje neliko nė vieno 1939 m. Europos čempiono. Kaune surengtas turnyras tolesnei Lietuvos krepšinio plėtotei turėjo didžiulę reikšmę.
„Žalgirio“ Era
Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda pradeda brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tampa SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, S.Stonkus, A.Linkevičius, M.Paulauskas, V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, G.Einikis, A.Visockas ir kiti.
Tarybų Lietuvos Čempionai
Tarybų Lietuvos krepšinio čempionų vardus iškovojo Kauno ASK krepšininkai.
Olimpiniai Debatai
1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės įėjo į istoriją kaip Tarybų šalies olimpinio debiuto žaidynės. 1956 m. Melburno olimpiada buvo JAV olimpiečių hegemonijos pabaiga - TSRS sportininkai laimėjo prieš JAV rinktinę. TSRS atiteko olimpiniai sidabro medaliai. Iš pasaulio pirmenybių Urugvajuje TSRS rinktinė parsivežė taip lauktą pasaulio čempiono aukso medalį. M.Paulauskas, jos kapitonas, atvežė į Tarybų Lietuvą pirmąjį olimpinį aukso medalį. Tokio apdovanojimo TSRS krepšininkai laukė dvidešimt metų. TSRS rinktinėje buvo žaidę šeši LTSR krepšininkai. 47-ąjį TSRS čempionatą 1980 m. kovo 10 d.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Bronza Olimpiadoje
Olimpiadoje nedalyvavo JAV krepšininkai, tad toks uždavinys nebuvo labai sunkus. Tačiau mūsų šalies rinktinė buvo nepasirengusi siekti didžiausių apdovanojimų. Bet ji netruko užgesti. Olimpinių žaidynių bronzos medalis, kurį pelnė S.Jovaiša - garbingas ir brangus laimėjimas. 1981-aisiais buvo tarptautinių varžybų, kuriose dalyvavo ir mūsų krepšinio komandos. Čempionatas buvo labai sėkmingas TSRS rinktinei.
Lietuvos Indėlis Į TSRS Rinktinę
Pagal parengtų TSRS rinktinėms krepšininkų skaičių (žr. TSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-1983 m.) žaidė 84 LTSR krepšininkai, atvežę į Lietuvą gausų derlių (žr. Pradėjus 1983 m. Čempionato pradžioje, pirmajame ture, „Žalgiris“ nugalėjo visus savo varžovus ir tapo lyderiu. Antrasis turas vyko Vilniuje. Prasidėjo „Žalgirio“ ir CASK rungtynėmis. Bronzos medaliai atiteko Kijevo „Stojiteliui“, kuris laimėjo prieš Maskvos „Dinamą“.
Jubiliejinis Čempionatas
Jubiliejiniame - 50-ajame - TSRS čempionate Kauno „Žalgiris“ žaidė 37 rungtynes, iš kurių 28 laimėjo. Nuo 1945 m. A.Sabonis išrinktas geriausiuoju 1984 m. Tarybų Lietuvos sportininku ir geriausiuoju Europos krepšininku.
Taisyklių Pakeitimai
Nuo 1984 m. spalio 1 d. įsigaliojo krepšinio taisyklių pakeitimai, padarę žaidimui esminę įtaką. Padidinus aikštelę iki 28 m ilgio ir 15 m pločio žaidėjams reikėjo dar geriau pasirengti fiziškai, aktyviau ginantis ir taktiniai žaidėjų veiksmai turėjo būti geresni. Skiriant tris taškus už įmetimus iš toli (toliau nei 6 m 25 cm nuo krepšio), daugiau pasireikšti gali žemi žaidėjai, daug sunkiau numatyti rungtynių eigą net turint 8-10 taškų persvarą. Varžovui įmetus 2-3 kartus iš toli, tokia persvara gali kaipmat ištirpti, o žaidimo iniciatyva baudų metimo tikslumo svarba: komandai prasižengus septynis kartus, už kiekvieną pražangą skiriami baudos metimai, bet antrasis metamas tik tuo atveju, jei pirmasis buvo tikslus.
Sporto Mokyklos
Šalies žaidimų sporto mokyklų apžiūroje Kauno krepšinio sporto mokykla užėmė antrąją vietą.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Triumfo Žygis
„Žalgiris“ pradėjo savo triumfo žygį po pasaulį su viltimi, kad laimės E.T.L.T. čempionatą. Bet „nuvylė“. Jis pasiekė tik E.T.L.T. čempionato finalą. Tačiau savo fanams ir Lietuvai padovanojo kitas, daug geresnes dovanas. Didelė dovana, kurios visi laukė ir tikėjosi - tapo SSRS čempionais. Super dovana. To tikriausiai nė vienas fanas net nesapnavo. Tai tarpžemyninė V. Džonso taurė. „Žalgiris“ į Argentiną nuvyko ką tik pralaimėjęs E.T.L.T. čempionato finalines rungtynes. Tačiau tai tik sustiprino vyrų ryžtą ir kovinę dvasią. Jie be vargo sutriuškino savo skriaudikus jugoslavus, įveikė visas kliūtis ir į Lietuvą parvežė savo didžiausią trofėjų - Tarpžemyninę V. Džonso taurę. Tai buvo triumfas. Ir ne tik sportininkų, bet ir fanų. Pasaulio čempionus minia nešė rankomis. Tai buvo Lietuvos triumfas, jos stiprybės įrodymas. Tai buvo tiesiog neprilygstamas dalykas - mažos, okupuotos valstybėlės vyrai sugebėjo tapti pasaulio čempionais.
Nepriklausomybės Metai
Dešimtas 20 - ojo amžiaus dešimtmetis į Lietuvą atnešė milžiniškų paketimų bangą, kuri negalėjo nepaliesti ir mūsų krepšinio. 1990 metų kovo 11 dieną paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, Kauno „Žalgiris“ pasitraukė iš SSRS čempionato ir pradėjo žaisti tik Lietuvos čempionate. Tai buvo nuosmūkio Kauno „Žalgiryje“ ir Lietuvos krepšinyje metas. „Žalgiris“ buvo priverstas „virti savo sultyse“, nes LKL lygis tada buvo žemokas, užsienio šalys neskubėjo pripažinti atsikūrusios šalies ir jos institucijoms, tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacijos.
Kelias Į Europą
Ir „Žalgiris“ pradėjo žygį po Europą. Iš pradžių žengė tik nedrąsius, nesėkmingus žingsnelius, tarytum žengia po didelių sužalojimų pasveikęs žmogus. Ir čia pagalbos ranką ištiesė buvęs ilgametis jo žaidėjas - Arvydas Sabonis, jau kelinti metai žaidęs Ispanijos klubuose. Jis subūrė verslininkų grupę ir įsteigė Kauno „Žalgirio“ krepšinio centrą. Nuo to laiko „Žalgirio“ komanda pradėjo kilti į krepšinio viršūnę. Subūrė jaunus perspektyvius Lietuvos žaidėjus, pasikvietė legionierių ir pradėjo kautis buv. Europos taurės čempionate (dab. R. Atjaunėjusiame ir sustiprėjusiame „Žalgiryje“ pradėjo žaisti dabar gerai Europoje žinomi krepšininkai - Darius Maskoliūnas, Darius Sirtautas, Dainius Adomaitis, komandos garbę gynė legionieriai Brynas, Mrsičius. Tai tik keletas tų vyrų, kurie savo užsispyrimu ir atkaklumu pakėlė Kauno „Žalgirį“ į Europos krepšinio elitą. Du kartus „Žalgiris“ šturmavo Europos taurės turnyrą, tačiau koją pakišdavo likimas. Kauno „Žalgirio“ komanda už puikius sportinius pasiekimus bei krepšinio sporto populiarinimą apdovanota Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Europos Taurės Laimėtojai
Kitas bandymas įsiveržti į pajėgiausių Europos krepšinio klubų gretas daug sėkmingesnis - 1985 m. „Žalgiris“ toje pat Europos taurių laimėtojų taurėje iškopė į finalą ir tik ten pralaimėjo garsiajam „Barcelona“ (Ispanija) klubui. 1986 m. sezonas buvo turbūt pats sėkmingiausias per visą „Žalgirio“ klubo gyvavimo istoriją. Debiutavusi Europos čempionų taurės turnyre, komanda pasiekė taurės finalą ir lemiamose rungtynėse tik po atkaklios kovos nusileido Zagrebo „Cibonai“. Tačiau už šį pralaimėjimą kauniečiai atsirevanšuoja Argentinoje vykusiame stipriausių pasaulio klubų turnyre Tarpžemyninei W.Joneso taurei laimėti, pusfinalyje įveikę Zagrebo klubą. Pergalė šios taurės turnyre pelnė „Žalgiriui“ pripažinimą visame pasaulyje.
Dominavimas Sovietų Sąjungoje
Devintojo dešimtmečio viduryje „Žalgiris“ meta iššūkį tuo metu Sovietų Sąjungos stipriausiam klubui, „amžinam“ SSRS čempionatų nugalėtojui Maskvos CSKA ir trejus metus iš eilės (1985-1987 m.) priverčia CSKA komandą pripažinti „Žalgirio“ pranašumą. „Žalgirio“ komandos lyderiai ir Sovietų Sąjungos rinktinėje, kurios sudėtyje buvo A.Sabonis, V.Chomičius ir R.Kurtinaitis, 1986 m. tampa pasaulio vicečempionais, o 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iškovoja aukso medalius. 1989 m. Europos taurių laimėtojų taurės turnyre „Žalgiris“ pasiekia pusfinalį.
Sugrįžimas Į Lietuvą
Grįžusi į Lietuvos krepšinio pirmenybes, „Žalgirio“ komanda be didesnių pastangų laimi tris čempionatus iš eilės. Tačiau nedidelė sportinė konkurencija šalies pirmenybėse netenkina „Žalgirio“. Ieškoma įvairiausių varžybų ir turnyrų užsienyje. 1992 m. „Žalgiris“ laimi „Profbasket“ lygos, kurioje dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos, turnyrą. Tais pačiais metais trys „Žalgirio“ krepšininkai (G.Einikis, A.Visockas ir R.Brazdauskis) laimi olimpinę bronzą Barselonoje.
Lietuvos Krepšinio Lyga
1993 metai - permainų Lietuvos krepšinyje metai. 10 geriausių šalies komandų susiburia į Lietuvos krepšinio lygą. Prasideda profesionalaus krepšinio šalyje kūrimas ir stiprinimas. Laimėdamas LKL čempionatus, tuo pačiu metu „Žalgiris“ atkakliai bando prasimušti tarp geriausių Europos klubinių komandų. Ir nors niekaip nepavyksta žengti lemiamo žingsnio, klubo vadovai stiprina ekipos sudėtį ir neslepia savo tikslo: „Žalgirio“ komandos užduotis - patekti į Eurolygą, kurioje žaidžia stipriausi Europos klubai. Ir pagaliau iš trečio karto pavyksta. 1998 m. Lietuvos krepšinio istorijoje „Žalgiris“ auksinėm raidėm užrašo: „Žalgiris“ - Europos klubų taurės laimėtojas.
Eurolygos Čempionai
1998-1999 m. Eurolygos debiutantė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirodė I-ąjame preliminariniame rate. „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir lyderiavo savo grupėje. Eurolygos II-ajame preliminariniame rate „Žalgiris“ rungtyniavo taip pat sėkmingai. Jų vienuoliktoji pergalė ne tik užtikrino pirmą vietą grupėje, bet ir tolimesnėse atkrintamosiose rungtynėse suteikė savo aikštės privalumą. Visos atkrintamosios rungtynės buvo laimėtos pakankamai lengvai. Ir neįtikėtina sėkmė “Finaliniame ketverte”! Mes - Eurolygos nugalėtojai! Tame sezone žalgiriečiai ne tik tapo Eurolygos nugalėtojais, bet ir iškovojo LKL bei NEBL čempionų vardus. Iš viso per 10 LLKL sezonų “Žalgiris” 8 kartus tapo LKL čempionais (1994-1999, 2001, 2003 m.). Tad užtikrintai galima teigti - „Žalgiris“ įsitvirtino tarp stipriausių Europos komandų ir ketina ilgą laiką neužleisti iškovotų pozicijų.
Lietuvos Krepšinio Lygis
Maža to, Europos čempionato aukso medaliais Lietuvos krepšininkės pasipuošė 1997 m., o krepšininkai - 2003 m. Tad galima reziumuoti: turime septynis olimpinius, devynis pasaulio ir net 61 Europos čempioną! Dar vienas Lietuvos krepšinio lygio…
Krepšinio Akademijos „Snaiperis“ Pavyzdys
Krepšinio akademija „Snaiperis“ įkurta 2004 metų rugpjūčio 19 dieną. Akademijos pagrindinės spalvos - raudona ir geltona. 2004-2005 metais prasidėjo pirmasis Krepšinio Akademijos „SNAIPERIS” sezonas. Pradžia niekada nebūna lengva, tačiau pavyko iškovoti pirmąsias pergales, įgyti daug vertingos patirties. Akademijos auklėtiniai per pirmąjį sezoną Kauno miesto pirmenybėse, jaunučių grupėje, užėmė 11 vietą. Naudingiausiu pirmojo sezono žaidėju buvo pripažintas Arnoldas Juškevičius (9,1 tšk., vid. per rungtynes). 2005 metais liepos 8-22 dienomis Birštone, buvo surengta pirmoji Akademijos stovykla „Snaiperių blyksnis”. Didelis dėmesys joje skiriamas vaikų atsigavimui po ilgo bei varginančio sezono. Stovykla - atvira visiems Lietuvos vaikams. 2005-2006 metų sezone akademijos jauniai tapo rimti ir stiprūs varžovai kiekvienai komandai. Daugiausiai tai įtakojo didelis žaidėjų noras ir ryžtas siekti dar didesnių aukštumų. 2005-2006 metų sezone, Kauno miesto pirmenybėse, jaunių tarpe, iškovota 8 vieta. Naudingiausias antrojo sezono žaidėjas - Karolis Tarvydas (25,9 tšk., vid. per rungtynes). 2006 metais liepos 22-31 dienomis įvyko antroji Akademijos stovykla, kurioje dalyvavo paaugliai iš skirtingų Lietuvos vietovių. 2006-2007 metai buvo vieni geriausių per trumpą krepšinio akademijos „SNAIPERIS“ gyvavimo laiką. Kauno miesto pirmenybėse jaunių amžiaus grupėje iškovota 5 vieta. Pirmą kartą Akademijos istorijoje, jauniai išvyko į tarptautinį krepšinio turnyrą Čekijoje, “McDonalds Cup 2007”, kuriame iškovojo garbingą 4 vietą (4 pergalės, 2 pralaimėjimai).Naudingiausias 2006-2007 metų sezono žaidėjas - Karolis Tarvydas (26,7 tšk., vid. per rungtynes). Krepšinio Akademiją „SNAIPERIS” baigė trys 1988 metų gimimo auklėtiniai: Aivaras Savickas, Giedrius Šilkaitis, Karolis Tarvydas. Vilkėdami „Snaiperio” marškinėlius, Akademijoje praleido du puikius sezonus.2007-2008 metais Krepšinio Akademijos „SNAIPERIS“ komanda Kauno miesto pirmenybėse, jaunių amžiaus grupėje iškovojo 7-ąją vietą tarp 13 dalyvavusių komandų.„Snaiperio” įžaidėjas Vaidas Karpavičius buvos rezultatyviausias ir vienas taikliausių KKML lygos jaunių pirmenybių žaidėjas. Per 12 rungtynių pelnęs 312 taškų, vidutiniškai po 26 taškus per rungtynes. Nuo baudų metimo linijos atakavo 72,7 proc. tikslumu. Tarp keturių stipriausių komandų Kauno miesto čempionate.
Tarptautiniai Turnyrai
2011 m. birželio 25-27 d. dalyvavome pirmame tarptautiniame XXXIIII krepšinio turnyre “DzienDzieskaCup” ir pirmą kartą turnyro istorijoje nugalėtojais (tarp 16 komandų) tampa komanda iš Lietuvos. 2012 metais Krepšinio Akademijos “Snaiperis” auklėtiniai tampa Kėdainių sporto mokyklos rengto turnyro “Pikenrollcup” nugalėtojais. Tarp 41 startavusios komandos KA „SNAIPERIS“ jaunieji krepšininkai Lietuvos B čempionato III divizione iškovojo bronzos medalius. Baigėsi Lietuvos moksleivių krepšinio lygos Vaikų B gim. 2000 m. berniukų III diviziono čempionatas. Krepšinio Akademija „SNAIPERIS“ (Tr. Kęstutis Matulaitis) per visą čempionatą iškovojo 21 pergalę ir patyrė 7 pralaimėjimus (75 proc. pergalių). Pirmajame etape komanda iškovojo visas 14 pergales ir tapo B pogrupio nugalėtojais. Antrajame etape užėmė antrąją vietą 6 pergalės, 4 pralaimėjimai. Trečiajame etape ketvirtfinalyje KA „Snaiperis“ įveikusi Anykščių KKSC komandą iškovojo teisę dalyvauti Finalinio ketverto varžybose. MKL Vaikų B čempionato III diviziono Finalo ketverto varžybos vyko kovo 15-17 dienomis Biržuose. Šiaurės Lietuvoje esančiame mieste varžėsi keturios stipriausios komandos. KA „Snaiperis“ pirmose rungtynėse nusileido šeimininkų komandai - Biržų SM 78:63, krepšininkams iš Kretingos SM I ekipai 45:74 ir paskutinėse rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Š.Marčiulionio KA IV-SEB komandą rezultatu 76:64. Krepšinio Akademijos „Snaiperis” auklėtiniai 2013 m. gegužės 24-26 dienomis dalyvavo tarptautiniame krepšinio turnyre Estijoje „Salva BasketCup“. KA „Snaiperis” komanda iškovojo 3 pergales (BA Snaiperis su BS Riga/Pardaugava - 64:23; Rujienas SK vs BA Snaiperis - 46:71; Salva/Rock I su BA Snaiperis - 66:68) ir patyrė 2 pralaimėjimus (BA Snaipers su Keizarmezs - 67:75; Salva/Rock I su BA Snaipers - 70:58), užimta 4-oji vieta. Naudingiausias komandos žaidėjas - Ernestas Jaškus. KA „Snaiperis“ 2001 komanda užėmė 6-ąją vietą.
Triumfas 2002 Metų Komandai
2013-2014 metų sezonas KA „Snaiperis“ 2002 metų komandai buvo tiesiog puikus. Pusfinalyje įveikta Perkūno komanda, o finalas vainikuotas nors ir nerezultatyviomis, tačiau sėkmingai KA „Snaiperis“ komandai pasibaigusiomis rungtynėmis, kurių lemtis buvo nuspręsta vos per 10 paskutinių rungtynių minučių. Aukso medaliai buvo lyg pamatas šios komandos ateičiai, net praėjus keliems metams po triumfo, komandos branduolys išliko ir mažai pasikeitė. „Man, kaip treneriui, yra džiugu, kad komanda, kuri yra sudaryta, ko ne, iš dviejų klasių geba ne tik varžytis, tačiau ir pasiekti gražių pergalių. Galbūt, mažai kam žinoma ir įdomu, kad komandos žaidėjai yra iš siauro geografinio akiračio, tačiau būtent tuo ir esame ypatingi. Paatvirausiu ir pasakysiu, kad jaunimas yra juodadarbiai ir viskas ką jie pasiekia yra jų noro ir darbo pastangų atspindys.
3x3 Turnyras
2016 m. gegužės 1-ąją dieną prie „Žalgirio” arenos krepšinio aikštelėse vyko 3×3 turnyras. Mūsų Krepšinio Akademijos „Snaiperis” auklėtiniai, gim. Trys krepšinio akademijos „Snaiperis“ vaikinų komandos U13 (gimę 2003-2004 m., treneris Arvydas Baltrušaitis), U14 (gimę 2002 m., treneris Arvydas Baltrušaitis) ir U16 (gimę 2000 m., treneris Kęstutis Matulaitis ir trenerio asistentas Ernestas Jaškus) amžiaus grupėse, kovo 24-27 dienomis Prahoje varžosi su skirtingų Europos šalių jaunaisiais krepšininkais.
Turnyro Dienoraštis
Pirmosios pergalės. LIETUVA (KA „SNAIPERIS“) - EUROPA 3:0 Kovo 24 diena 8:00 „SNAIPERIS“ auklėtiniai atvyksta į Prahą. Išsikrauna daiktus ir skuba į pirmąsias rungtynes. 10:30 Švilpukas skelbia pirmųjų rungtynių pradžią. Dėl pergalės varžosi Krepšinio Akademijos „Snaiperis“ U14 ir Anglijos „SouthWestBasketball“ komandos. Pirmoji pergalė lietuvaičių rankose 64:52. 12:00 Gretimoje aikštelėje vyriausieji U16 Akademijos auklėtiniai sėkmingai kovodami įveikia Vengrijos „ASE PAKS“ krepšininkus 85:54. 15:00 Jauniausieji snaiperiukai stoja į kovą su Serbijos „KroniBasket“ krepšininkais. Pergalė. Po įnirtingos kovos KA „Snaiperio“ komanda laimi svarbią pergalę 38:34. Lietuviai visiems dar kartą primena, jeigu kas pamiršo, kad mes esame didi krepšinio šalis. LIETUVA (KA„SNAIPERIS“) - EUROPA 8:0 Kovo 25 diena 9:00 Mūsų trylikamečiai nuo pat ryto mus džiugina pergalėmis. Puikiai rungtyniaudami prieš Slovakijos BaO „StrojarMalacky“ krepšininkus 48:33 pasiekia antrąją pergalę šiame turnyre. 11:40 Keturiolikmečiai seka jaunesniųjų pavyzdžiu ir įveikia varžovus iš Vengrijos „ASE PAKS“, rezultatu 95:45. 13:00 Šešiolikamečiai laimi akistatą prieš vokiečius iš Niurnbergo 61:41. 17:00 Mūsų jaunieji U14 krepšininkai gerina komandos rezultatyvumo rekordą ir įveikia Danijos krepšinio klubą „Erfurt“ 103:38. 17:30 KA „Snaiperis“ šešiolikamečiai įveikia šeimininkų čekų „SokolKbely“ komandą 75:42.
#