Įvadas
Gimdos kaklelis yra svarbi moters reprodukcinės sistemos dalis, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį nėštumo metu. Gimdos kaklelio ilgis ir būklė yra svarbūs parametrai, leidžiantys įvertinti nėštumo eigą ir galimą priešlaikinio gimdymo riziką. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas gimdos kaklelio trumpėjimas nėštumo metu, jo priežastys, galimos rizikos ir gydymo būdai.
Gimdos kaklelio svarba nėštumo metu
Gimdos kaklelis yra raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Nėštumo metu gimdos kaklelis atlieka dvi pagrindines funkcijas:
- Atraminę: Išlaiko gimdą ir joje esantį vaisių.
- Apsauginę: Gimdos kaklelio viduje esančios gleivinės liaukos gamina gleives, kurios uždaro kaklelį ir apsaugo vaisių nuo infekcijų.
Visą nėštumo laikotarpį gimdos kaklelis turėtų būti ilgas ir uždaras. Artėjant gimdymo terminui, jis pradeda minkštėti, trumpėti ir pasislenka labiau į centrą.
Koks yra normalus gimdos kaklelio ilgis nėštumo metu?
Normalus gimdos kaklelio ilgis priklauso nuo nėštumo savaitės. Bendrasis principas yra toks - kuo anksčiau nėštumo laikotarpis, tuo ilgesnis turėtų būti kaklelis:
- Pirmas trimestras (iki 13 sav.): Apie 40 mm.
- Antras trimestras (nuo 14 iki 27 sav.): Nuo 35 iki 45 mm, bet saugi riba laikoma ne mažiau nei 25 mm. Trumpesnis nei 25 mm gimdos kaklelis antrame trimestre dažniausiai laikomas rizikos veiksniu.
- Trečias trimestras (nuo 28 sav.): Natūraliai pradeda trumpėti, tačiau vis tiek neturėtų būti trumpesnis nei 25 mm, jei nėra artėjančio gimdymo požymių.
Gimdymo kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Gimdos kaklelio trumpėjimo priežastys
Gimdos kaklelio trumpėjimas gali būti natūralus reiškinys artėjant gimdymui, tačiau per ankstyvas ar per didelis sutrumpėjimas gali kelti pavojų. Dažniausios priežastys, dėl kurių gimdos kaklelis trumpėja per anksti:
- Hormoniniai pokyčiai: Progesterono trūkumas gali turėti įtakos gimdos kaklelio struktūrai, todėl jis tampa minkštesnis ir trumpėja.
- Ankstesni gimdymai: Moterys, kurios jau gimdė, ypač jei gimdymai buvo greiti ar komplikuoti, gali turėti silpnesnį ar labiau linkusį trumpėti kaklelį.
- Gimdos ar kaklelio infekcijos: Uždegiminiai procesai silpnina audinius ir gali lemti spartesnį kaklelio trumpėjimą.
- Anatominės ydos: Įgimti gimdos ar gimdos kaklelio defektai kartais aptinkami tik nėštumo metu, kai pasireiškia komplikacijos.
- Daug vaisiaus vandenų arba dvyniai: Didelis spaudimas iš vidaus gali fiziškai veikti gimdos kaklelį, skatindamas jo trumpėjimą.
- Moters anatomija: Minėtus procesus išties lemia tai, ar tvirti moters audiniai, raiščiai. Besilaukiančios moters organizme vyksta daugybė hormoninių pokyčių, įvairiausių cheminių reakcijų. Tie patys procesai kiekvienai moteriai vyksta kitaip.
- Padidėjęs gimdos tonusas: Gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir minkštėti, kai joje atsiranda spaudimas, kitaip tariant, kai padidėja gimdos tonusas, padažnėja jos susitraukimai. Tai gali paskatinti daugybė dalykų: moters ar vaisiaus ligos, infekcijos, įtampa, pernelyg didelis nuovargis ar fizinis aktyvumas. Gimdos kaklelį spaudžia ir pernelyg žemai esantis vaisius.
- Lytiniai santykiai: Manoma, kad spermoje esantys prostaglandinai gimdos kaklelį minkština. Vienas moteris tai veikia stipriau, kitas - silpniau.
Kokie pavojai kyla, jei kaklelis per trumpas?
Trumpas gimdos kaklelis yra vienas iš pagrindinių priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnių. Jis gali neatlaikyti vaisiaus ir vaisiaus vandenų spaudimo, todėl gimdos kaklelis pradeda atsiverti anksčiau nei turėtų - net ir be sąrėmių. Didžiausi pavojai:
- Priešlaikinis gimdymas: Didžiausia rizika kyla tarp 20-34 nėštumo savaitės, kai kūdikio plaučiai dar gali būti neišsivystę. Kuo anksčiau įvyksta gimdymas, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis.
- Vaisiaus netekimo rizika: Labai retais atvejais, kai kaklelis pradeda atsiverti labai anksti (pvz., iki 24 sav.) ir gimdos kaklelis „nebesugeba laikyti“ nėštumo, kyla savaiminio persileidimo grėsmė.
- Emocinis stresas: Žinia apie trumpą kaklelį dažnai sukelia nerimą, o tai gali paveikti ir nėštumo eigą bei moters psichologinę savijautą.
Kaip stebimas ir matuojamas kaklelis?
Gimdos kaklelio ilgis vertinamas tiksliai ir saugiai, dažniausiai antrajame trimestre, kai rizika pradeda kilti, o ultragarsas leidžia aiškiai įvertinti šį parametrą. Tyrimai yra neskausmingi ir greiti. Dažniausiai taikomi metodai:
- Transvaginalinis ultragarsas (TVU): Tai tiksliausias būdas pamatuoti gimdos kaklelį. Tyrimas atliekamas per makštį įvedant specialų ultragarsinį daviklį. Šis būdas leidžia labai tiksliai nustatyti ilgį, struktūrą ir net pradines atvėrimo tendencijas.
- Transabdominalinis ultragarsas: Gali būti atliekamas per pilvą, tačiau šiuo būdu tikslumas mažesnis, todėl dažniau naudojamas tik kaip papildomas įrankis.
- Pirštinis tyrimas: Atliekamas ginekologinio tyrimo metu. Gydytojas gali įvertinti gimdos kaklelio kietumą, ilgį ir ar jis pradeda atsiverti. Nors tai subjektyvus metodas, jis gali papildyti kitus tyrimus. Šiandien yra manoma, kad labai dažnai tikrinti nėščios moters gimdos kaklelio pirštais nereikėtų, žinoma, išskyrus, kai ji turi kokių nors skundų, pavyzdžiui, dažnai susitraukinėja gimda, „tempia” pilvą. Kodėl to daryti nerekomenduojama? Nes kiekviena tokia apžiūra taip pat yra šioks toks įsikišimas, kai sujudinami audiniai.
- Gimdymo kaklelio (GK) matavimas ultragarso davikliu pro makštį iki 34+6 sav., atkreipiant dėmesį į „nuosėdas“ prie gimdos kaklelio vidinių žiočių.
Tyrimas dažniausiai atliekamas nuo 16 iki 24 nėštumo savaitės, o esant rizikos veiksniams (ankstesni priešlaikiniai gimdymai, daugvaisis nėštumas) - dar anksčiau ir dažniau. Išmatuoti GK ultragarsu po savaitės.
Kada skiriamas gydymas?
Gydymas priklauso nuo kaklelio ilgio, nėštumo savaitės ir simptomų. Jeigu kaklelis trumpėja per greitai, gydytojas gali skirti:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Progesteroną (žvakutės ar tabletės forma): Jis padeda stiprinti gimdos kaklelio audinius ir sumažina priešlaikinio gimdymo riziką. Jeigu įtariama, kad yra GK nepakankamumas, progesterono preparatų (gelio ar kapsulių į makštį) paros dozė 90, 100 ar 200 mg yra vienodai efektyvi. Peroraliniai sintetiniai progestinai PG profilaktikai ir gydymui yra netaikomi.
- Lovos režimą arba fizinio aktyvumo ribojimą: Jei pastebima aktyvi kaklelio dinamika, rekomenduojama sumažinti fizinį krūvį ir streso lygį, apriboti fizinį aktyvumą bei palengvinti darbo sąlygas.
- Serklažą: Tai chirurginis gimdos kaklelio „užrišimas“ siūlais, taikomas, kai kaklelis labai trumpas ar pradeda atsiverti per anksti. Procedūra atliekama iki 24 savaitės ir dažnai padeda nėštumui išlikti stabiliai. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas. Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).
- Aukštas transvaginalinis GK apsiuvimas (Shirodkar): transvaginalinė rauktinė siūlė siuvama atskiriant šlapimo pūslę, susiuvant siūlę virš kardinalinių raiščių.
- Transabdominalinis GK apsiuvimas (kai nepavyksta GK sutvirtinti apsiuvimu per makštį).
- Okliuzinis GK apsiuvimas.
- Individualiai aptarti ilgesnių kelionių ir lytinių santykių klausimus.
Transvaginalinę siūlę reikėtų pašalinti prieš gimdymą. Prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims 24+0-34+6 savaitę, jei nėra infekcijos, ar PG požymių reiškinių, siūlės pašalinimas gali būti atidėtas iki 48 val., kol brandinami vaisiaus plaučiai ir (ar) nėščioji perkeliama į tretinio lygio ligoninę.
Gimdos susitraukimai
Nėštumo metu gimda gali susitraukinėti. Yra tie vadinami Brakston-Hiks susitraukimai, kurie iš esmės yra normalus organizmo pasiruošimas gimdymui, jie dažniausiai neskausmingi, bent jau iki paskutinio mėnesio. Pagrindinis jausmas tai gimdos sukietėjimas ir na net nežinau, nepatogumas toks, kaip kad ir būna na pvz. kai koją sutraukia, tik kad neskauda. Tokie susitraukimai turi būti laikini, neskausmingi ir nereguliarūs. O jeigu susitraukinėja reguliariai ir skausmingai, gali būti ir priešlaikinio gimdymo ženklas, tada reikia maut pas gydytoją. Net jei ir nereguliariai, bet pakankamai dažnai, geriau pasitikrint pas gydytoją. Iš buitinių metodų tai pataria pagulėt ant kairio šono, laiku nueiti į tualetą (nes gali spazmuot jei pūslė per pilna) ir gert daug skysčių, nes nėštukėm kurios spazmuoja reikia išmaukt tuos 3 litrus vandens per dieną (dehidratacija gali pasireikšti susitraukimais).
Priešlaikinis gimdymas (PG)
APIBRĖŽIMAS: Priešlaikinis gimdymas (PG) - tai gimdymas nuo 22+0 iki 36+6 sav.
Tokolizė skiriama, kai nėra nėštumo pratęsimo kontraindikacijų (vaisiaus žūtis; su gyvybe nesuderinama vaisiaus vystymosi patologija ar chromosomų liga; įtariama nestabili vaisiaus būklė; sunki preeklampsija ar eklampsija; nestabili nėščiosios būklė; gausus kraujavimas dėl priešlaikinės placentos atšokos ar pirmeigos; chorionamnionitas).
Magnio nerekomenduoja, nes nuo jo kartais paskui gimdos kaklelis neatsidarinėja ir sarėmiai būna netvarkingi.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Skiriami iki 32 nėštumo savaitės, trumpai (1-3 dienas).
Kai yra didelė PG rizika steroidai skiriami, jei: nėštumas nuo 24+0 iki 34+6 sav.; nėštumas nuo 24+0 iki 35+6 sav. Steroidų skyrimas svarstytinas, kai: gimdymas numatomas atliekant planinę cezario pjūvio operaciją ir yra iki 38+6 sav.; nėštumas nuo 23+0 iki 23+6 ir yra labai didelė PG rizika artimiausiomis dienomis; pirmąjį kartą jie skirti iki 26+0 sav. gestacijos ir praėjus 4-6 sav.
Deksametazono po 6 mg kas 12 val. į raumenis 4 k., maksimalus poveikis - po 48 val. Deksametazono po 12 mg kas 12 val. į raumenis 2 k. gali būti vartojama, jei gimdymo dėl nėščiosios ar vaisiaus būklės atidėti 48 val. Betametazono po 12 mg kas 24 val. Absoliučių kontraindikacijų nėra.
Indikacijos: 24+0-31+6 sav. Dozavimas. Pradinė 4 g dozė į veną suleidžiama per 20-30 min. Infuzija 1 g/val.
Gimdymo būdas, laikas ir kiti PG priežiūros aspektai gali būti aptariami su nėščiąja ir su jos artimaisiais, įvertinama rizika vaisiui ir moteriai ir pasirenkama geriausia taktika. Iki 23+6 nėštumo sav. 24+0-25+6 nėštumo sav. Po 26+0 nėštumo sav.
Gimus naujagimiui, virkštelę stengiamasi užspausti po 30-60 s.
Leukocitozė (>15x109/l) (nepamiršti, kad po steroidų vartojimo gali pasireikšti 48 val.
Antibiotikų injekuojama į veną iki gimdymo pabaigos ir viena papildoma dozė po gimdymo. Jei tęsiasi karščiavimas po gimdymo - gydymas nenutraukiamas. Gydymas tęsiamas iki 24 val. klinikiniams simptomams išnykus.
Gimdymą reikia sužadinti skubiai, jis neatidėliojamas net pradėjus vaisiaus plaučių brandinimą steroidais.
Vienavaisis nėštumas ir maža PG rizika. Visuotinis patikrinimas nerekomenduojamas, bet esant galimybei galima išmatuoti GK ilgį ultragarsu.
Gimdymo laikotarpiai
Gimdymo laikotarpiai:
- Gimdos kaklelio vėrimosi laikotarpis
- Išstūmimo laikotarpis
- Placentinis laikotarpis
Gimdos kaklelio vėrimosi laikotarpis
Vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Šis laikotarpis dar skirstomas į dvi fazes: latentinę (nuo 0 iki 4 cm) ir aktyviąją (nuo 4 iki 10 cm atsivėrimo).
Kaklelio vėrimosi laikotarpiu gimdyvė turi aktyviai judėti (vaikščioti, stovėti atsirėmus į sieną, sėdėti ant gimnastikos kamuolio, stovėti keturiomis, tūpti, stoti), šlapintis kas 2-4 valandas, gerti ir valgyti lengvai virškinamą maistą, jei to nori. Visa tai padeda mažyliui lengviau slinkti gimdymo takais ir suteikia jėgų gimdyvei.
Latentinės fazės metu sąrėmiai nebūna labai skausmingi, pojūčiai gali priminti menstruacinius spazmus. Kuo labiau gimdos kaklelis prasiveria, tuo sąrėmiai tampa intensyvesni ir labiau varginantys. Šis gimdymo laikotarpis trunka 10-16 valandų, gimdant pirmą kartą; gimdant pakartotinai - 6-8 valandas. Gimdymo trukmė yra labai individuali, kaip ir pats gimdymas.
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | 20-30 sek. | 10 min. |
| 3 cm | 20-40 sek. | 5-10 min. |
| 8 cm | 40-60 sek. | 2-3 min. |
| 10 cm | 60-90 sek. | 30-60 sek. |
Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelis yra visiškai atsidaręs, tada prasideda kita gimdymo fazė - išstūmimo laikotarpis.
Išstūmimo laikotarpis
Noras stangintis paprastai atsiranda savaime, kai mažylio pirmeigė dalis (dažniausiai tai yra galvytė) pasiekia dubens dugną. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti kvėpuojant. Štai kodėl nėštumo metu patariu ruoštis gimdymui ir apsilankyti praktiniuose mokymuose, kur mokoma kvėpuoti gimdymo metu. Šis laikotarpis trunka nuo 15 min. iki 2 valandų. Išstūmimo laikotarpis prailgėja, jei gimdyvei atlikta epidūrinė nejautra.
Placentinis laikotarpis
Užgimus mažyliui, jei moters Rh (D) faktorius teigiamas, virkštelė perkerpama, kai nustoja pulsuoti. Jei moters Rh (D) neigiamas, virkštelė perspaudžiama kaip galima greičiau.
Placentinio laikotarpio metu placenta atsiskiria nuo gimdos sienos ir moteriai pasistanginus užgimsta. Šis laikotarpis trunka 8-30 min. Dažniausiai šiuo laikotarpiu į veną arba raumenis suleidžiami gimdos sutraukimus skatinantys vaistai, tokiu būdu placenta greičiau pasišalina, netenkama mažiau kraujo, sumažėja mažakraujystės ir kraujo perpylimo rizika.
Po gimdymo apžiūrima, ar neplyšo tarpvietė ar makštis, gilūs ir kraujuojantys gimdymo takų plyšimai susiuvami, prieš tai atlikus nejautrą.
Per pirmąją parą po gimdymo įprastai netenkama iki 500 ml kraujo.
Kelias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai nemalonūs gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Kuo daugiau kartų gimdžiusi moteris, tuo gimdos susitraukimai labiau varginantys. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.
Gimdymo pozos
Jei gimdymas yra normalus, moteris gali pati pasirinkti jai patogią stanginimosi padėtį. Gulima ant nugaros padėtis yra pati nepalankiausia. Dažniausiai ligoninėse guldoma pusiau gulomis, atrėmus pėdas į atramas ir įsikibus į specialias atramas. Taip patogiausia suteikti pagalbą mamai ir mažyliui (jei ji reikalinga). Lengviau įvertinti, kaip slenka žemyn mažylio galvutė, kokia gimdymo stadija, ar mažylio padėtis taisyklinga.
Gimdymas atsitūpus
Pagal fizikos dėsnius (žemės traukos jėga), gimdymas atsitūpus - tai viena iš geriausių gimdymo pozų. Visgi ši poza turi savo minusų. Pirmiausia, nėra kaip suteikti pagalbos gimdyvei, dažniau plyšta tarpvietė, kyla didesnio kraujavimo rizika ir kitų komplikacijų. Jei moteris fiziškai nepasiruošusi, netreniravo raumenų nėštumo metu, tada labai greitai pavargstama.
Gimdymas keturpėsčia
Kitaip dar vadinama šuniuko poza. Gimdyvė atsiklaupusi, pasirėmusi alkūnėmis ir mažylį stumia vertikaliau, nei gulėdama ant nugaros. Šitaip gimdant akušerė gali suteikti pagalbą, sekti, kaip slenka mažylio galvutė, prilaikyti ją. Ši poza taip pat turi savo minusų, nes moteris atsisukusi į personalą nugara, su ja sunkiau palaikyti ryšį, sekti stangas.
Gimdymas gulint ant šono
Gimdyvė guli ant šono, viršutinė koja pakeliama, sulenkiama per kelį ir prilaikoma. Pozos minusas, jei lova nėra specialiai pritaikyta gimdyti gulint ant šono, kažkam teks laikyti viršutinę gimdyvės koją iškėlus.
Kiekviena moteris intuityviai jaučia jai patogiausią padėtį, ir tai gali nebūti nei viena iš išvardytų padėčių.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.