Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes zoster virusas, dažniausiai pasireiškianti pūsleliniu odos bėrimu ir karščiavimu. Ši liga itin paplitusi tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 metų), ypač šaltuoju metų laiku, tačiau gali užklupti ir suaugusius. Suaugusiems vėjaraupiai gali būti kur kas pavojingesni, nes didėja komplikacijų rizika. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima maudyti vaiką sergant vėjaraupiais, kaip prižiūrėti sergantį vaiką ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia liga.
Kas Yra Vėjaraupiai?
Vėjaraupiai yra viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus vėjaraupiais, virusas išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę.
Kaip Plinta Vėjaraupiai?
Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.
Vėjaraupių Simptomai
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys.
Vėjaraupių Diagnostika
Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Vėjaraupių Gydymas ir Priežiūra
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą. Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
Ar Galima Maudyti Vaiką Sergant Vėjaraupiais?
Taip, maudyti vaiką sergant vėjaraupiais galima ir netgi rekomenduojama. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Vandens temperatūra: Vanduo turi būti drungnas, bet ne karštas. Per karštas vanduo gali sudirginti odą ir sustiprinti niežulį.
- Maudynių trukmė: Maudynės turėtų būti trumpos, ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Ilgai mirkyti vaiko vandenyje nerekomenduojama.
- Prausikliai: Naudokite švelnius, antiseptinius prausiklius, kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Venkite stiprių muilų ir šveitimo priemonių. Rekomenduojama naudoti prausiklius su oktenidino dihidrochloridu.
- Odos priežiūra po maudynių: Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami, o tapšnodami. Galima naudoti antiseptines priemones, tokias kaip Oktiseptas, kuris dezinfekuoja pūsleles.
Avižinių Dribsnių VonioS
Avižinių dribsnių vonia gali padėti sumažinti niežėjimą ir nuraminti odą. Į šiltą vonią įpilkite nevirtų avižinių dribsnių arba sumaltų avižų miltelių. Tokioje vonioje reikėtų gulėti apie 10-15 minučių. Avižiniai dribsniai padeda išlaikyti odos drėgmę, mažina niežėjimą, natūraliai ramina ir padeda atsikratyti vėjaraupių.
Kaip Prižiūrėti Vaiką Sergant Vėjaraupiais?
Be tinkamos higienos, svarbu ir kitos priemonės, padedančios vaikui jaustis patogiau ir greičiau pasveikti:
- Nagų priežiūra: Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, ir dažnai plaukite rankas. Esant poreikiui, nakčiai galima užmauti pirštines, kad miego metu nekiltų noras kasytis.
- Temperatūros mažinimas: Esant karščiavimui, skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.
- Mityba: Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru. Vengti rūgštaus, aštraus, sūraus maisto. Svarbu duoti pakankamai daug gerti vėsių skysčių.
- Drabužiai ir aplinka: Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.
- Niežulio mažinimas: Vietoj briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų, kurie dirgina odą, naudokite švelnius antiseptikus, tokius kaip Oktiseptas. Taip pat galima naudoti specialias vėsinančias ir niežulį mažinančias putas.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
- Vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys.
- Jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena.
- Atsiranda kvėpavimo sutrikimų.
- Bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai.
- Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.
Vėjaraupiai Suaugusiems
Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiesiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Suaugusiems liga dažniausiai pasireiškia sunkiau, su didesniu karščiavimu ir bėrimu. Komplikacijų rizika taip pat didesnė, įskaitant plaučių uždegimą, encefalitą ir net kraujo užkrėtimą (sepsis). Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.
Vėjaraupiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma.
Skiepai Nuo Vėjaraupių
Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.
Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
Imuniteto Stiprinimas
Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą, tad dar kurį laiką gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. O po infekcijos dar bent savaitę rekomenduojama šiek tiek sumažinti fizinį krūvį ir apsiriboti lėtais pasivaikščiojimais, vengti daug ištvermės ar jėgų reikalaujančios fizinės veiklos. Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Bendram organizmo stiprinimui rekomenduojama vartoti:
- Vitaminą C, kuris yra žinomas kaip stiprus antioksidantas.
- Vitaminą D, kuris gali padidinti fizinę ištvermę.
- Cinką, kuris gerai žinomas kaip uždegiminius procesus mažinantis elementas.
- Omega-3 riebiąsias rūgštis, kurios taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus.