Šiandien, socialinių tinklų eroje, tėvai aktyviai dalijasi savo vaikų nuotraukomis ir vaizdo įrašais internete. Nors tai atrodo nekaltas būdas pasidalinti džiaugsmu su artimaisiais, svarbu atsižvelgti į privatumo politiką ir galimas rizikas, susijusias su vaikų atvaizdų skelbimu internete. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų apsvarstyti prieš keliant mažų vaikų nuotraukas į "Facebook" ar kitas socialines platformas.
Teisinis Aspektas: Vaiko Teisė Į Atvaizdą
Intelektinės nuosavybės bei asmens duomenų apsaugos klausimų nagrinėjime besispecializuojantis teisininkas Vilius Norvaišas atkreipia dėmesį, kad tėvai, prieš publikuojant vaikų atvaizdus socialiniuose tinkluose, derėtų pagalvoti, ar toks veiksmas nepadarys žalos jų atžalai sulaukus pilnametystės. Pasak V. Norvaišos, šiandien turbūt jau vargiai rasime šeimą, kur tėvai niekada nebūtų įkėlę savo vaikų nuotraukų ar vaizdo įrašų į tam tikrus socialinius tinklus.
Lietuvos Konstitucija ir europiniai teisės aktai gina žmogaus, o ypač vaiko, teisę į atvaizdą. Įprastai žmogaus atvaizdą galima skelbti gavus jo sutikimą, tačiau vaikų, o ypač mažų, - neatsiklausi. Tą teisę iki pilnametystės turi vaiko tėvai - vaikai iki pilnametystės laikomi neturintys veiksnumo. Tretieji asmenys, norintys nufotografuoti, o vėliau dar ir publikuoti vaiko nuotrauką, turi gauti tėvų sutikimą.
Tačiau tėvams V. Norvaišas primena, kad į socialinius tinklus keldami vaikų nuotraukas, šie neretai užsimiršta, kad būtent dėl jų atžala vėliau gali susilaukti ir nemažai bėdų. „Vaiko geriausių interesų prioriteto principas reiškia tai, kad tėvai, iš esmės priimdami bet kokius sprendimus, susijusius su vaikais, su jų gyvenimu, turėtų galvoti apie tai, kad ar tai, ką aš darau, atitiks mano vaiko interesą, ar jis atitinka jį dabar ir ypatingai ar atitiks jo interesą po, pavyzdžiui, penkių ar dešimties metų“, - suklusti ragina pašnekovas.
Tėvai kelia šimtus nuotraukų, kuriose vaikai neretai pakliūna į ne pačias estetiškiausias situacijas, neretai ir atrodo ne puikiausiai. Dabar tai gali atrodyti linksma, tačiau vaikui, galbūt, ne visai ir patinka. Ypač paaugliai jau tikrai gali dėl to išreikšti savo nuomonę. Dažniausiai viena arba kita pusė nusileidžia ir ginčas išsprendžiamas gražiuoju. Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti, vaikas gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Užsienyje jau daugėja bylų, kuomet sulaukę pilnametystės, vaikai kreipiasi į teismą, norėdami apginti savo pažeistą teisę prieš tėvus. Lietuvoje, bent jau viešumoje, tokių bylų dar nesimato.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Asmuo turi teisę sutikti arba nesutikti su jo atvaizdo skelbimu. Galų gale jam tai gali daryti žalą. Dėl to vaikai po truputį atgauna savo kontrolę. Matome, kad užsienyje jau yra ir teisinių iniciatyvų, kaip konkrečiai šį veiksmą adresuoti. Lietuvoje vargu, ar kas atims iš tėvų teisę skelbti vaikų nuotraukas, pripažįsta V. Norvaišas.
Privatumo Rizikos Ir Saugumo Aspektai
Asmeninio prekės ženklo ekspertė Guoda Sakalauskienė teigia, kad problema, su kuria susiduriama bendraujant socialiniuose tinkluose, yra tam tikrų netinkamų elgesio modelių taikymas: neturima filtrų ar nepagalvojama apie juos, dalinamasi viskuo, kuo norima, bet negalvojama apie saugumą, privatumą. Kai žmonės pradeda dalintis šeimos, vaikų nuotraukomis, savo ir vaikų gyvenimo istorijomis, tai jie kuria ne tik savo internetinį įvaizdį, bet ir savo vaikų. Tai gan naujas dalykas, bet vis labiau diskutuotinas.
G. Sakalauskienė pastebi, kad yra dvi stovyklos: viena sako, kad geriau išvis nedėti į socialinę erdvę nieko, kas susiję su vaikais, ir leisti vaikui vėliau pačiam susikurti internetinį archyvą, o kita stovykla teigia - „mano vaikai, ką noriu, tą darau“. Kalbant apie tėvus, kurie rodo ir formuoja vaikų internetinį archyvą, kelia vaikų nuotraukas, - viskas gerai, tegul, tik jie turi turėti tam tikrus filtrus, susitarimus, taisykles, kurių laikosi visi šeimos nariai, - ir tėvai, ir vaikai. Jeigu tu rodai savo vaiką viešai, tai suprask ir atsakomybę savo šeimai ir vaikui, nes neretai būna, kad vaikų nuotraukos nukeliauja ne tik į kažkokias neaiškias duomenų bazes, bet ir į piktavalių asmeninius archyvus.
Tėvams vertėtų pagalvoti, prieš keliant nuotraukas ar vaizdo įrašus, kokį archyvą būtų patys norėję gauti iš savo tėvų. Taigi jei suprantamas to svarbumas, įvertinamos rizikos, viskas gerai. Ekspertė pateikia teisininkų prognozes, - jie sako, kad per dešimties metų laikotarpį, kai šių vaikų karta užaugs ir jie taps pilnamečiai, tikėtina, bus teisminė praktika, kuri apribos tėvų teisę dalintis informacija apie vaikus. Ir čia nekalbama apie tai, kad tėvai įdėjo kokią nors juokingą vaiko nuotrauką, - būna, kad tėvai viešai dalinasi ir savo vaiko raidos ar kitomis jo sveikatos problemomis. Tėvai savo vaikų labui turėtų būti sąmoningi ir nepasakoti tam tikrų privačių asmeninių dalykų socialiniuose tinkluose, kad jiems nepakenktų.
Žinodami, kaip patys galime valdyti savo internetinę personą, daug lengviau šiuos įgūdžius galime išugdyti ir savo vaikams.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Vaikų Saugumas Internete: Tėvų Kontrolė Ir Edukacija
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis tėvų (75 %) riboja laiką ir turinį internete. Galima pastebėti, kad ir laiką, ir turinį daugiausia riboja jaunesniems vaikams, dar nepradėjusiems lankyti mokyklos, ir tai visiškai natūralu. O atsakymą, kad neriboja nei laiko, nei turinio, daugiausia rinkosi į vyriausias amžiaus kategorijas pakliūvančių vaikų tėvai. Natūralu, kad 16-18 metų vaikams nebėra daug apribojimų. Iš tyrimo gal kiek nerimą kelia tai, kad daliai (t. y. šiek tiek daugiau nei pusei, 53 %) 12-16 metų vaikų tėvai neriboja nei laiko, nei turinio, nors bent dalinė kontrolė dar turėtų būti.
Tačiau tik trečdalis (33 %) ribojančių vaikų laiką internete įrenginyje yra įdiegę specialią programą. 69 % tiesiog jaučia ir pasako vaikams, kad jau gana. Taip pat gana aiški tendencija, kad būtent 7-12 metų vaikams daugiausia įdiegiama kontrolės programėlė.
Tyrimo išvados rodo, kad penktadalis (21 %) tėvų nėra kalbėję su savo vaikais apie pavojus, su kuriais gali susidurti internete. Tendencija, kad apie įvairius pavojus su vaikais daugiau kalba vyresni tėvai, kurių vaikai jau paaugliai. Mažiausiai yra kalbėję jaunesni ir mažų vaikų (iki septynerių metų) tėvai. Svarbu, kad reikėtų kalbėtis nuo labai anksti vaikams suprantama kalba ir tiek, kiek tuo metu reikia.
Apsauga ir kontrolė - skirtingi dalykai. Verta pagalvoti ir apie kelias apsaugas. Antivirusinė programa ar interneto apsaugos paslauga gali padėti visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiems - atsiriboti nuo kenkėjiško turinio, reklamų, iš dalies apsaugoti nuo sukčių SMS ar pašto žinučių, tačiau kritinis mąstymas vis tiek turi išlikti, nes programa neapsaugos, jei ir po įspėjimo spausite nesaugią nuorodą. Operatoriaus siūloma tinklo lygiu veikianti interneto apsauga padės apsaugoti vaikus nuo netinkamo, tik suaugusiems skirto turinio, taip pat gali bendrai riboti pramoginio turinio naudojimą - galima nustatyti, kokiomis valandomis leidžiate, o kada tas turinys bus nepasiekiamas. Papildomai kontroliuoti laiką, nustatyti buvimo vietą, apriboti programėlių pirkimą gali padėti ir kitos programėlės.
Ko gero, populiariausia „Google family link“, ją žino apie 40 %, naudoja beveik 30 % atsakiusių tėvų. Programėlė sprendžia ne tik vaikų kontrolės klausimą, pavyzdžiui, galima nustatyti bendrą dienos limitą arba limitą atskiroms programėlėms, nustatyti nakties valandas ir panašiai, jos privalumas dar ir tas, kad nereikia kurti naujos paskyros - tėvai prisijungia su savo „Google“ paskyra.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Pasak A. Buitkutės, jeigu nėra galimybės naudotis specialiomis programėlėmis, ribos vis tiek turi būti. Vaikams svarbu jausti, kad jums rūpi, ir norite žinoti, ką jie veikia internete. Nepriklausomai nuo to, ar naudojate tėvų kontrolės įrankį, ar ne, labai svarbu kalbėtis su vaikais apie interneto pavojus, skatinti jų kritinį mąstymą. Juk anksčiau ar vėliau naudotis technologijomis vaikai turės visiškai savarankiškai.
Galimi du kraštutinumai - absoliučiai viską drausti, blokuoti, labai stipriai apriboti. Kitas - viską leisti, nieko nekontroliuoti, nesidomėti. Visos priemonės bei jų deriniai yra geri, bet kuriuo atveju, visada svarbiausia kalbėtis, aptarti pavojus, paaiškinti, kodėl vienas ar kitas draudimas ar apribojimas taikomas. Patiems sau atsakyti - juk nebūtinai riboju, nes vaiku nepasitikiu ar baudžiu. Ribos yra kaip pagalba vaikui, kol jis išmoks savikontrolės.
A. Buitkutė sako, kad interneto pavojai iš dalies panašūs į kitus - gatvėje pavojinga, tačiau tai nereiškia, kad vaikų neleidžiame iš namų. Tiesiog labai anksti pradedame mokyti saugaus eismo taisyklių, ir pradedame mokyti dar būdami kartu, ne tik tada, kai vaikas jau pats vienas vaikšto.
Internete juk viskas, galima sakyti, intensyviau. Jei telefonas visiškai neapsaugotas, jei labai jauni vaikai jau naudojasi socialiniais tinklais, jiems trūksta elementarios gyvenimiškos patirties, kaip elgtis. Kita vertus, vėlgi - tas pats edukavimas, mokymas nuo labai anksti, ko nespausti, kokios informacijos neatskleisti, su kuo nebendrauti. Tad kalbėjimas ir edukavimas yra vienintelis kelias, ir kai nuolat būname su savo vaiku, ruoškime jį būti savarankišką.
Asmeninė Nuomonė Ir Alternatyvūs Požiūriai
Indrė Stonkuvienė įsitikinusi, kad mūsų kaip tėvų pareiga - tinkamai supažindinti savo vaikus su internetu. Pavyzdžiui, kai mano vaikai gavo telefonus, visi kartu susėdę kalbėjomės, kad jeigu jiems skambina nežinomas numeris, negalima atsiliepti, kalbėtis. Buvo „duotas“ toks pats instruktažas, kaip „nekalbėk su nepažįstamuoju“, „nieko neimk iš svetimo žmogaus, nors jis sakys, kad pažįsta tave ar tavo tėvelius“. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir supažindinant savo atžalas su internetine erdve.
Rekomendacijos Tėvams
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateikiame keletą rekomendacijų tėvams, svarstantiems, ar kelti mažų vaikų nuotraukas į "Facebook":
- Įvertinkite vaiko interesus. Pagalvokite, ar jūsų vaikas, būdamas vyresnis, norėtų, kad šios nuotraukos būtų viešai prieinamos.
- Atsargiai rinkitės nuotraukas. Venkite nuotraukų, kuriose vaikas yra nepatogioje situacijoje, nuogas ar pusnuogis.
- Apribokite auditoriją. Nustatykite privatumo nustatymus, kad nuotraukas matytų tik jūsų draugai ir šeimos nariai.
- Atsargiai dalinkitės asmenine informacija. Neskelbkite vaiko adreso, mokyklos ar kitos asmeninės informacijos.
- Būkite sąmoningi. Pagalvokite, ar nuotrauka nepažeidžia vaiko orumo ar privatumo.
- Kalbėkite su vaikais apie interneto pavojus. Mokykite juos saugiai elgtis internete, atpažinti pavojingas situacijas ir kreiptis pagalbos.
- Naudokite tėvų kontrolės įrankius. Stebėkite, ką vaikai veikia internete, ir nustatykite apribojimus, kad apsaugotumėte juos nuo netinkamo turinio.
- Gerbkite vaiko nuomonę. Jei vaikas nenori, kad jo nuotraukos būtų skelbiamos internete, gerbkite jo sprendimą.