Kūdikių mityba - itin svarbi tema, reikalaujanti atidaus požiūrio ir žinių. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima kūdikiui duoti mielių, kokie yra bendrieji primaitinimo principai ir į ką svarbu atkreipti dėmesį formuojant mažylio mitybos racioną.
Bendrieji primaitinimo principai
Pradedant primaitinimą, svarbu vadovautis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijomis, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl reakcija į naujus produktus gali skirtis.
Kada pradėti primaitinimą?
Žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Svarbu stebėti, ar kūdikis rodo susidomėjimą maistu ir ar yra pasirengęs valgyti kietą maistą.
Pirmieji produktai
Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai). Nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius. Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.
Ko vengti?
Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Kas yra naudinga?
Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.
Prieskoniai
Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.
Mielės kūdikio mityboje
Alaus mielės yra vienas iš papildų, kuris, mamų liudijimu, pagausina pieno gamybą labai greitai. Jose gausu chromo, B grupės vitaminų, baltymų ir fitoestrogenų.
Kada galima duoti mielių?
Atsižvelgiant į tai, kad mielės yra natūralus produktas, turintis daug naudingų medžiagų, jas galima įtraukti į kūdikio mitybą, tačiau svarbu tai daryti atsargiai ir pasikonsultavus su gydytoju. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar kūdikis nėra alergiškas mielėms.
Mielės liaudies medicinoje
Močiutės ir būdavo teisios, naminis, nepasterizuotas alus yra "gyvas", jame esančios alaus mielės yra naudingos organizmui. Pasterizuojant (o parduotuvėse dabar prekiaujam tik pasterizuotu alum) alaus mielės žūva, todėl jo vaikui geriau neduoti. Aišku, kaip minėjo forumietės, nuo kelių gurkšnių nieko blogo nenutiks, bet verčiau jau vaistinėj alaus mielių tablečių nupirkti ir sugirdyti, jos tikrai naudingos, ir nekils jokio rizikos.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Ką daryti, jei kūdikis serga?
Kvėpavimo ligomis sergančių vaikų maistas turi stiprinti organizmo atsparumą, malšinti uždegiminį procesą, mažinti intoksikaciją ir saugoti nuo šalutinio vartojamų vaistų, ypač antibiotikų ir sulfanilamidų, poveikio. Vaiko organizmas turi gauti pakankamai baltymų ir vitaminų. Jam reikia mažiau angliavandenių ir valgomosios druskos, bet daug kalcio druskų. Norint sumažinti intoksikaciją, būtina gerti pakankamai skysčių ir vartoti vitaminą C bei B grupės vitaminus. Antibiotikus ir sulfanilamidus vartojančiam vaikui reikia duoti rupios juodos duonos, avižinių ir grikių kruopų košės, mielių, mėsos, žuvies. Pirmosiomis ligos dienomis labai pablogėja vaiko apetitas. Tačiau nereikia jo maitinti per prievartą, užtenka duoti jam daug skysčių. Pirmomis ligos dienomis rekomenduojama vaiką maitinti skystu maistu: kas 3-3,5 valandos duoti mažas porcijas. Geriausia maitinti vaiką jam patinkančiais patiekalais. Vietoje pieno geriau duoti kefyro, neduoti kepto, riebaus ir aštraus maisto. Pagerėjus vaiko savijautai, jo racioną galima išplėsti. Bet maistas vis dar turi būti lengvai pasisavinamas. Tai - pusiau skystos košės, daržovių tyrės, varškė, virta mėsa ir žuvis. Kad greičiau atsigautų vaiko kvėpavimo takų gleivinė, reikia jam duoti maisto, kuriame daug vitamino A ir jo provitaminų (karotino): sviesto, grietinėlės, kiaušinių trynių, morkų, saldžiųjų pipirų, svogūnų laiškų, petražolių, abrikosų, šaltalankio vaisių. Be to, reikia duoti kuo daugiau pieno produktų. Bronchitu sergančiam vaikui reikia daug gerti, kad suskystėtų skrepliai ir būtų lengviau atsikosėti. Tačiau negalima jam duoti labai karštų gėrimų, pavyzdžiui, karšto pieno su sviestu. Toks gėrimas gali sukelti vėmimą, tačiau atsikosėjimo nepalengvina. Verčiau vaiką girdyti karštu pienu su geriamąja soda. Galima pieną pusiau perskiesti mineraliniu vandeniu, o prieš naktį į jį įdėti truputį medaus. Pavalgęs vaikas turi gerklę išskalauti kalio permanganato, geriamosios sodos, vandenilio peroksido tirpalu ar vaistažolių nuovirais. Jeigu vaikui kai kurie maisto produktai sukelia alerginę reakciją, gali išsivystyti bronchų astma arba astminis bronchitas. Pirmiausia būtina nustatyti alergiją ir jos vengti. Deja, ne visuomet pavyksta tai padaryti. Todėl patariama riboti tuos maisto produktus, kurie dažniausiai sukelia alergiją: šokoladą, kakavą, kavą, medų, riešutus, vištienos sultinį, pomidorus, granatus, moliūgus, apelsinus, mandarinus, braškes, prieskonius, grybus ir kt. Beje, neretai alergiją sukelia ir karvės pienas. Kadangi tenka vengti mėsos, žuvies ir grybų sultinių, tai sriubas reikia virti daržovių nuoviruose. Ilgai termiškai apdorojant pieno produktus, sumažėja jų alerginės savybės. Todėl pieną rekomenduojama virti ne trumpiau negu 10 minučių. Tą patį galima pasakyti ir apie kiaušinio baltymą. Mat vaikui galima duoti tik kietai virtus kiaušinius. Sergant bronchų astma geriau vartoti tik rūgštaus pieno produktus. Nerekomenduojami sūdyti produktai, aštrūs prieskoniai. Organizmą būtina pakankamai aprūpinti vitaminais C ir PP1, kurie stiprina kraujagyslių sieneles, ir kalciu, kuris pasižymi antialerginėmis bei antiuždegiminėmis savybėmis. Parengta pagal "Liaudiški sveikatos patarimai ir kitos medicinos žinios"
Mamos mityba žindymo laikotarpiu
Tam, kad būtų pieno, mamai nereikia valgyti nieko ypatingo. Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne ir pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to kiek ir ką mama valgo. Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pačioje pradžioje endokrininė sistema. Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos, t. y. Pieno gamyba priklauso nuo paklausos. Kuo dažniau ir kuo geriau ištuštinama krūtis, tuo daugiau ji pagamina pieno. Šiame straipsnyje pateiksiu informaciją apie tai, kaip būtų galima padėti organizmui geriau funkcionuoti, kad krūtys galėtų pagaminti daugiau pieno. Tačiau tikiuosi, kad jūs pakankamai atidžiai išstudijavote aukščiau minėtas priežastis, dėl kurių pieno gamyba gali būti nepakankama ir padarėte viską, kad užtikrintumėte maksimalią pieno gamybą. Tokiu atveju perėjimas prie maistinių ir vaistinių medžiagų gali būti prasmingas ir kartais net naudingas. Priešingu atveju, jeigu žindoma blogai padavus krūtį ir krūtis nėra ištuštinama gerai, šios priemonės yra beprasmės siekiant pagausinti pieno gamybą. Moterims, kurios vartoja čia minimus maisto produktus, pieno gamyba neprasideda, jeigu jos nežindo. Visais laikais mamoms liaudies medicinoje buvo rekomenduojama ką nors valgyti tam, kad pieno būtų ir kažko nevalgyti tam, kad pieno kiekis nesumažėtų. Kai kurios iš šių rekomendacijų gali būti visiškai nepagrįstos (pvz. patarimas mamai gerti karvės pieną, kad ji turėtų pieno), o kitos gali turėti kokį nors pagrindą, gautą empirinių stebėjimų metu. Tyrimų, kaip koks nors produktas veikia pieno gamybą ir kiek universalus yra poveikis, beveik nėra. Hipokratas yra pasakęs „Tegul tavo vaistas bus tavo maistas, o tavo maistas - tau vaistas.“ Senos kultūros dažniausia yra išlaikiusios šią tradiciją ir pirmiausiai maistu, o ne cheminėmis medžiagomis stengiasi padėti atgauti sveikatą ar išlikti sveikam. Tam kad pienas būtų maistingas, Rytų Indijos Ajurvedinė tradicija rekomenduoja mamoms valgyti migdolų riešutus, kokoso riešutus ir sezamo sėklas. Taip pat rekomenduojami anakrardžių, Makadmijos riešutai, kaip gausinantys pieno gamybą. Riešutus rekomenduojama valgyti nekepintus ir nesūdytus. Prieš valgydama palengvinsite savo skrandžiui darbą, jeigu iš vakaro užsimerksite juos šaltame vandenyje ir pamirkysite per naktį. Sezamo sėklas galite rasti ir pastos pavidalu, vadinamas Tahini, kurį galite tepti ant duonos ir valgyti. Taip pat galite išmėginti linų sėmenis, be tikėtinos pieno gamybos skatinimo po gimdymo jie dar gali palengvinti ir žarnyno veiklą, neleisti užkietėti mamos viduriams. Kiniečių mitybos tradicijoje tikima, kad pieno gamyba priklauso nuo maisto, kuris reguliuoja kūno šilumą ir skysčius. Šiam maistui priskiriama vištienos su kaulais sriuba (tik kartą per savaitę), jūros gėrybių sriuba, virta, dažniausiai žalioji, paprika, soros, ryžiai, anyžiai, pankoliai, krapai, kumynas, kmynas ir imbieras. Imbieras gali pagerinti pieno atleidimą ir tekėjimą. Galima gerti imbiero arbatas arba imbierinį vyną, kuris paprastai gardinamas natūraliu imbieru. Tačiau iš karto po gimdymo, ypatingai jeigu gausiai kraujavote, ar kol kraujuojate imbiero vartoti nerekomenduojama dėl to, kad jis gali sukelti dar didesnį kraujavimą. Kitas maistas, kuriam priskiriamos pieno gamybą gausinančios savybės, yra salotos, pievagrybiai, miežiai, avižos (čia yra paprastas 3 sudedamųjų dalių avižinių sausainių receptas), avinžirniai, mung pupelės, lęšiai, kiaulpienės lapai. Šie produktai turi įvairių maistinių medžiagų, kurios galėtų padėti mamoms jaustis geriau ir gausiau gaminti pieno, jeigu mamos šių medžiagų stokoja. Pvz. Daugelyje tradicinių virtuvių mamoms siūlomi iš grūdų pagaminti gėrimai. Tai gali būti skystas piene virtų avižų ar kukurūzų miltų gėrimas, siūlomas mamoms Meksikoje ar miežių, pavirtų vandenyje su pankoliais, gėrimas naudotas Europoje. Šiuo metu yra populiarios grūdinės skrudintos kavos gali būti kaip būdas pagausinti pieno kiekį neužsiimant ilgais virimais, nes dažniausiai tokios kavos komponentai, be kitų, yra miežiai, taip pat cikorijos, kiaulpienės, kurie tradiciškai laikomi pieno gamybos skatintojais. Šiaurės Amerikoje populiaresnės avižos. Morkos ir jų sėklos turi daug beta-karoteno, burokėliai ir salotos - geležies, vitaminų, mineralų, fermentų. Dilgėlės ir kiaulpienės skatina skysčių pertekiausi šalinimą, dėl to padeda sumažinti tinimus po gimdymo, gali padėti pašalinti gimdymo metu gautų intraveninių skyčių kiekį ir dėl šio poveikio gali palengvinti pieno tekėjimą mažindami krūties patinimą po gimdymo. Dilgėlės taip pat skatina kraujo krešumą. Cikorijos, špinatai, burokėlių lapeliai, lapiniai kopūstai - visa tai tinka mineralų, vitaminų ir fermentų kiekiui palaikyti. Salotas ir lapus galima pagardinti prieskoniais, kurie taip pat manoma, skatina pieno gamybą: krapais ir kmynais, bazilikais ir mairūnais. Sausos ar daigintos liucernos sėklos puikiai dera su visomis šiomis daržovėmis ir pieno gamybos skatinimu. Ciberžolė yra ypatingai vertinama, manoma, kad ji skatina pieno gamybą ir mažina riziką susirgti krūties uždegimu, turi antioksidantinių ir antiuždegiminių savybių. Krūties uždegimo profilaktikai rekomenduojama pusė arbatinio šaukštelio ciberžolės. Dar vienas prieskonis, kuris nuo seno laikomas pieno gamybos skatintoju, yra česnakas. Nors tarp mamų šiuo metu yra paplitusi nuomonė, kad česnako reikia vengti dėl jo ryškaus skonio, kuris jaučiamas piene ir dėl to manoma, kad kūdikis gal tokio pieno atsisakyti, tyrimai rodo, kad dauguma vaikų pirmą kartą į česnaką reaguoja su susidomėjimu ilgiau žįsdami krūtį, nors didesnio pieno kiekio nesuvalgo. Jeigu neramina kaip jūsų mažylis reaguos į pieno gamybos skatinimą česnaku, pradėkite nuo nedidelių kiekių ir stebėkite reakcijas. Svogūnas tam taip pat tinka. Jeigu nesijaučiate blogai po vidutiniško kiekio česnako ir svogūno valgymo ir mažyliui jie taip pat patinka, galite naudoti juos pieno gamybai gausinti. Mamoms, gausinančioms pieno gamybą, rekomenduojami sviestas, kokosų, alyvuogių, sezamų ar linų sėmenų aliejai. Juos galite maišyti su košėmis ir salotomis. Kiekvieną patiekalą galite pasigardinti ketvirčiu šaukštelio kurio nors aliejaus, naudodama skirtingus aliejus skirtingiems patiekalams. Reikėtų vengti dehidruotų riebalų ir transriebalų, pvz. Gėrimui puikiai tinka vanduo, nealkoholnis alus, nealkoholinis imbierinis vynas, įvairios arbatos, skatinančios pieno gamybą, rooibos arbata. Renkantis vaisius pirmumą galima teikti abrikosams, datulėms ir figoms, jie galėtų labiausiai pasitarnauti pieno kiekio didinimui. Būkite atsargios ir maisto produktus, kurie gausintų pieno gamybą, rinkitės atsakingai. Jeigu esate alergiška jūs ar tėtis - nevartokite. Jeigu nepastebite efekto nors vartojate ilgai, greičiausiai jums šis produktas nėra tas, kuris pagerintų jūsų pieno gamybą. Maišydama šiuos produktus, pridėdama jų prie kasdien vartojamo maisto, galite pasigaminti įvairiausių patiekalų ir tuo pačiu padėti savo kūnui gaminti pakankamą pieno kiekį. Taip pat nepamirškite svarbiausių mitybos taisyklių. Valgykite bent 5 kartus per dieną. Valgykite įvairų maistą, tiek daržoves, tiek mėsą ar žuvį, tiek grūdines košes ar duoną. Gerkite pakankamai vandens ar kitų skysčių, turėkite šalia savęs atsigerti kiekvieną kartą žindydama, kad būtų patogu nedelsiant papildyti skysčių atsargas, vos tik pajutus poreikį, ypač jeigu esate linkus gerti per mažai. Pailsėkite, miegokite vos tik pasitaiko proga ir venkite streso. Laikykite kūdikį odos kontakte kaip galima daugiau. Kartus su specialiais maisto produktais tai gali pagerinti tiek pieno gamybą, tiek jo tekėjimą. Ir nepamirškite pasitikrinti, ar kitos priežastys, dėl kurių pieno gamyba gali nedidėti, tikrai yra suvaldytos ar pašalintos. Taip pat turėkite mintyje, kad kartais mamoms, kurių pieno gamyba pakankama, gausus pieno gamybą skatinančių produktų vartojimas gali sukelti per gausią pieno gamybą, dėl ko gali kilti problemų kūdikiui ir mamai.
Vaiko vedamas primaitinimas (BLW)
Vaiko vedamas primaitinimas arba BLW su specialiste Egle Lysoviene Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu). Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą. Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė. Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys. Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2-6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi? Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Ko vengti BLW metu?
- Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
- Cukraus.
- Medaus.
- Neskaldytų riešutų.
- Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
- Perdirbto maisto.
- Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
- Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Ką siūlyti BLW metu?
- Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą).
- Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės.
- Gera mintis - sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę.
- Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Visada labai atidžiai skaitykit etiketes.
Mišrus primaitinimo būdas
Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu - pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam. Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats. Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja. BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn.
Kada pradėti BLW?
Pagalvojusi logiškai puikiai supranti, kad būtent tą dieną stebuklas neįvyksta. Tai tiesiog amžiaus rekomendacija, bet ne taisyklė. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Ar kūdikis turi tvirtai sėdėti?
IR TAIP, IR NE. Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8-9 mėn. amžiaus. Atrodytų, kodėl jie negali pradėti valgyti kieto maisto anksčiau, jei rodo kitus domėjimosi papildomu maistu ženklus? Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, Tu tiesiog negalėsi leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.
Ką siūlyti pirmiausia?
„Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Įdomumo dėlei paanalizuokime, kada ir kodėl tokia rekomendacija dėl daržovių ir vaisių buvo sukurta. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui.