Šiame straipsnyje panagrinėsime klausimą, ar reikalingas kaimynų sutikimas steigiant vaikų globos namus. Aptarsime teisinį reglamentavimą, praktinius aspektus ir galimus konfliktus, kylančius dėl tokių įstaigų steigimo gyvenamojoje aplinkoje. Taip pat pateiksime informacijos apie vaikų globos sistemą Lietuvoje ir paramos galimybes šeimoms bei vaikams.
Vaikų globos namų steigimas ir kaimynų nuomonė
Lietuvoje vyksta institucinės vaikų globos namų pertvarka, siekiant atsisakyti didelių, centralizuotų įstaigų ir pereiti prie šeimai artimesnių globos formų, tokių kaip šeimynos ir bendruomeniniai vaikų globos namai. Ši pertvarka dažnai kelia klausimų ir nerimo vietos bendruomenėse, ypač kaimynams, kurie gyvena šalia planuojamų įsteigti vaikų globos namų.
Šilutės rajone, įgyvendinant projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra Šilutės rajone“, Savivaldybė ėmėsi pirkti atskirus namus vaikų šeimynoms. Tai sukėlė nerimą gyventojams, kurie teigė, kad per metus galėjo įvertinti „pasikeitusį gatvės gyvenimą, ramybės bei saugumo jausmą“. Jie piktinosi, kad jų nuomonė, kaip jie jaučiasi „turėdami tokius kaimynus“, niekam neparūpo.
Vis dėlto gyventojai žino, kad kuriant tokius namus greta gyvenančiųjų sutikimas nebūtinas. Tačiau jie bando argumentuotai įtikinti, kad tai nėra tinkama vieta vaikų globos namų kūrimui.
Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis teigia kalbėjęs su kai kuriais kaimynais, ir šie patikino tik iš jo ir išgirdę, kad čia „yra kažkokia problema“. Jis prisimena atvejį, kai vaikams žaidžiant kamuoliu šis kartą įkritęs į greta gyvenančiųjų teritoriją. Direktorius sutinka, kad paaugliai nėra patys ramiausi vaikai, tad gal kažkokiu metu gatvelėje ramybės ir būna mažiau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos teisės aktai tiesiogiai nenumato privalomo kaimynų sutikimo steigiant vaikų globos namus. Tačiau, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir planuojamos veiklos pobūdžio, gali būti taikomi kiti reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su triukšmo lygiu, sanitarinėmis normomis ar pastato paskirties keitimu.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir sprendimas dėl vaikų globos namų steigimo turi būti priimamas atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant vietos bendruomenės interesus.
Institucinės globos pertvarka ir alternatyvios globos formos
Vykdant institucinės vaikų globos namų pertvarką, siekiama, kad vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje. Vietoje didelių globos namų steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai, šeimynos, vaikai apgyvendinami globėjų ar įtėvių šeimose.
- Šeimyna - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
Vaikų globos sistemos tikslai ir uždaviniai
Pagrindinis vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Jei grįžti į biologinę šeimą nėra galimybės, nustatoma nuolatinė globa, kurios tikslas - užtikrinti vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimą kitoje šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje.
Reikalavimai globėjams (rūpintojams)
Globoti (rūpintis) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Jeigu norite globoti (rūpintis) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?
Parama globėjams ir vaikams
Globėjams (rūpintojams) skiriama globos (rūpybos) išmoka. Dėl išmokų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.
Vilniaus rajono savivaldybė visiems tėvams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį, kompensuoja 30 proc. mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų maitinimą Savivaldybės švietimo įstaigose. Taip pat taikomos papildomos lengvatos nuo 50 iki 100 proc.
Galimi konfliktai ir jų sprendimo būdai
Vaikų globos namų steigimas gyvenamojoje aplinkoje gali kelti įvairių problemų, tokių kaip triukšmas, saugumo klausimai ar neigiamos nuostatos. Svarbu, kad savivaldybės ir globos įstaigos atstovai atvirai bendrautų su vietos bendruomene, išklausytų jų nuogąstavimus ir ieškotų kompromisų.
Eugenijus Judeikis sako norintis paprašyti aplinkinių paprasto žmogiško pakantumo tėvų globos netekusiems vaikams. Rajono politikė Daiva Žebelienė sako suprantanti gyventojus, bet mano, kad reikia suprasti ir vaikus, visiems vieniems prie kitų taikytis.
Robertas Šarknickas: patirtis augant vaikų globos namuose
Seimo narys Robertas Šarknickas, pats užaugęs Obelių vaikų globos namuose, dalijasi savo patirtimi. Jis teigia, kad vaikų globos namuose patyrė tiek gerų, tiek blogų dalykų, tačiau mano, kad viskas susiklostė taip, kaip turėjo, ir jis nekeistų savo praeities.
Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą
R. Šarknickas pabrėžia auklėtojų, mokytojų ir kitų darbuotojų svarbą jo gyvenime. Jis dėkingas jiems už rūpestį ir pagalbą. Taip pat jis skatina visuomenę nepamiršti vaikų, gimusių sunkioje šeimyninėje situacijoje, ir padėti jiems integruotis į visuomenę.
Obelių socialinių paslaugų namai: pagalba vaikui ir šeimai
Vykdant institucinės vaikų globos namų pertvarką, Obelių vaikų globos namų nebėra, tačiau vaikui ir šeimai teikiamos paslaugos buvo išplėstos ir dabar jomis rūpinasi Obelių socialinių paslaugų namai. Pasak direktorės E. Adomavičienės, tais laikais vaikų globos namuose, anksčiau vadintuose internatu, augo ir vaikai iš eilinių tarnautojų, kolūkiečių šeimų. Jiems buvo sudaryta galimybė mokytis, kai užsiėmę darbais tėvai nebegalėdavo skirti dėmesio, todėl vaikai įsikurdavo savotiškame bendrabutyje.