Įvadas:Planuojant šeimos pagausėjimą, svarbu skirti dėmesio sveikatos priežiūrai, įskaitant ir vaisingumo klausimus. Pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugybės nereikalingų rūpesčių. Straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su pastojimo galimybėmis, nevaisingumo priežastimis ir galimais gydymo būdais, įskaitant ir situacijas, kai moteris neturi kiaušidžių.
Pasiruošimas Nėštumui: Svarbūs Aspektai
Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką.
Ginekologo Konsultacija
Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus.
Folio Rūgštis ir Maisto Papildai
Vienas esminių dalykų - prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kitų maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nepilnavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Norint užtikrinti sveiką nėštumą ir vaiko vystymąsi, moters gyvenimo būdas turėtų pasikeisti. Sveika mityba - įtraukti į racioną daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų baltymų. Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Kūno Masės Indeksas (KMI)
Remiantis moksline literatūra, tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI (mažiau nei 18,5) siejamas su lytinių hormonų disbalansu, ovuliacijos sutrikimais bei vaisingumo sumažėjimu. Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį.
Hormoninė Kontracepcija
Specialus pasiruošimas nėštumui po hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimo nėra reikalingas ir galima iškart planuoti nėštumą. Svarbu neišsigąsti, jei vos nutraukus hormoninę kontracepciją, menstruacijos tampa nereguliarios. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, nutraukus hormoninę kontracepciją, iškart pastoti didesnę tikimybę turi jaunesnės nei 35 m. moterys.
Pagalbinis Apvaisinimas
Jei bandymai pastoti trunka ilgiau nei 12 mėn., verta kreiptis į specialistus. Įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų), gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo kompensacija PSDF biudžeto lėšomis. Tokiais atvejais, yra kompensuojami ne daugiau kaip 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai, o moteris turi būti ne vyresnė nei 42 m.
Amžius ir Kiaušidžių Rezervas
Amžius yra pagrindinis nevaisingumą lemiantis veiksnys - bėgant laikui mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, blogėja kiaušialąsčių kokybė, o kartu mažėja ir pastojimo bei sėkmingo nėštumo tikimybė.
Nauji Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
Susilaukti kūdikio norinčioms vyresnio amžiaus ir mažą kiaušidžių rezervą turinčioms moterims siūlomas dar visiškai naujas, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose jau spėjęs specialistų ir pacientų pripažinimo sulaukti metodas, kai punkcijos metu surenkamos folikuluose esančios nebrandžios (GV) kiaušialąstės. Taip pat pastebėta, kad kinta folikulo metabolizmo greitis - trumpėja procesas ir greičiau įvyksta liuteinizacija, tad folikulus reikia punktuoti greičiau, neauginant jų iki nustatyto dydžio.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Endometriozė ir Vaisingumas
Endometriozės Įtaka
Endometriozė ne visada sukelia nevaisingumą. Nemažai endometrioze sergančių moterų sėkmingai pastoja ir pagimdo, tačiau daugelis autorių nurodo, kad moterys net su minimalia ar nedidelio laipsnio endometrioze rečiau pastoja negu bendros populiacijos moterys, o pastoti užtrunka ilgiau.
Endometriozės Gydymas
Jeigu gydymo tikslas yra pastoti, minimalios ir lengvo laipsnio endometriozės atvejais kiaušidžių funkcijos slopinimas hormonais nėra efektyvus ir su endometrioze susijusiam nevaisingumui gydyti neturėtų būti vartojamas. Kai laparoskopijos metu nustatoma tik minimali arba lengvo laipsnio endometriozė, jos židiniai turi būti sunaikinti, o sąaugos - pašalintos, nes tai didina tikimybę pastoti, palyginti su vien diagnostine laparoskopija.
Pagalbiniai Apvaisinimo Būdai Sergant Endometrioze
Jei moteriai, sergančiai endometrioze, nepavyksta pastoti, pacientė turėtų būti nukreipiama į vaisingumo specialisto konsultaciją. Moterims gali būti taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai, priklausomai nuo klinikinės situacijos konkrečiu atveju (IUI, IVF ir kt.). IVF yra tinkamas nevaisingų moterų, sergančių endometrioze, gydymo būdas, ypač tada, kai pažeisti kiaušintakiai, kai kartu ir vyras nevaisingas arba kai paprastesni gydymo būdai nepadėjo pastoti.
Endometriomų Šalinimas
Laparoskopinė kiaušidžių cistektomija rekomenduojama, kai endometrioma yra didesnė kaip 4 cm, kadangi reikia histologiškai patvirtinti diagnozę, sumažinti infekcijos riziką, palengvinti folikulų pasiekiamumą ir galimai pagerinti kiaušidžių atsaką. Prieš operaciją su moterimi būtina aptarti galimą kiaušidžių funkcinio rezervo sumažėjimą ir kiaušidės funkcijos praradimo riziką.
Kiaušidžių Policistozės Sindromas (PCOS)
Kas Yra PCOS?
Kiaušidžių policistozės sindromas (PCOS) - tai būklė, turinti įtakos moters hormonų kiekiui. Moterys, sergančios PCOS, gamina didesnį nei įprastai vyriškų hormonų kiekį. Dėl šio hormonų disbalanso jų organizme praleidžiamos mėnesinės ir joms sunkiau pastoti. PCOS taip pat sukelia plaukų augimą ant veido ir kūno bei nuplikimą. Be to, ji gali prisidėti prie ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ir širdies ligos.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
PCOS Simptomai
Dažniausiai pasitaikantys PCOS simptomai yra šie:
- Nereguliarios mėnesinės.
- Stiprus kraujavimas.
- Plaukų augimas.
- Spuogai.
- Svorio padidėjimas.
- Vyriškas nuplikimas.
- Odos patamsėjimas.
- Galvos skausmai.
PCOS Įtaka Kūnui
Didesnis nei įprastai androgenų kiekis gali turėti įtakos vaisingumui ir kitiems jūsų sveikatos aspektams. PCOS yra viena iš pagrindinių moterų nevaisingumo priežasčių. Ši būklė taip pat gali padidinti nėštumo komplikacijų riziką.
PCOS Diagnozavimas
Gydytojai paprastai PCOS diagnozuoja moterims, kurioms pasireiškia bent du iš šių trijų simptomų: didelis androgenų kiekis, nereguliarūs menstruacijų ciklai, cistos kiaušidėse. Diagnozę gali patvirtinti dubens apžiūra, kraujo tyrimai ir ultragarsinis tyrimas.
Nėštumas ir PCOS
PCOS sutrikdo normalų menstruacijų ciklą ir apsunkina pastojimą. Ši būklė taip pat gali padidinti nėštumo komplikacijų riziką. Tačiau moterys, sergančios PCOS, gali pastoti naudodamos vaisingumo gydymo priemones, gerinančias ovuliaciją. Svorio metimas ir cukraus kiekio kraujyje mažinimas gali padidinti sveiko nėštumo galimybes.
PCOS Gydymas
PCOS gydymas paprastai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, svorio mažinimo, dietos ir fizinių pratimų. Vos 5-10 proc. kūno svorio sumažinimas gali padėti sureguliuoti mėnesinių ciklą ir pagerinti PCOS simptomus. Kontraceptinės tabletės ir kiti vaistai gali padėti sureguliuoti menstruacijų ciklą ir gydyti PCOS simptomus, tokius kaip plaukų augimas ir spuogai.
Antrinis Nevaisingumas
Kas Yra Antrinis Nevaisingumas?
Antrinis nevaisingumas diagnozuojamas, kai porai nepavyksta pastoti 6-12 mėn. po sėkmingo nėštumo. Jeigu moteris - jaunesnė nei 35 m. amžiaus, antrinį nevaisingumą galima įtarti po vienerių metų bandymų pastoti. O jeigu moteriai yra 35 m. ir daugiau, antrinis nevaisingumas gali būti diagnozuotas po 6 mėn.
Antrinio Nevaisingumo Priežastys
Antrinio nevaisingumo priežastys gali būti įvairios:
- Amžius.
- Anksčiau atliktų operacijų komplikacijos.
- Įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai.
- Lytiniu keliu plintančios ligos.
- Žalingi įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas.
- Ankstesnio nėštumo metu patirtos komplikacijos, pavyzdžiui, kiaušidžių pažeidimai.
- Policistinių kiaušidžių sindromas.
- Endometriozė.
- Antsvoris, nutukimas.
- Mažas kiaušidžių rezervas.
- Suprastėjusi spermos kokybė.
- Sumažėjęs testosterono lygis (hipogonadizmas).
- Sėklidžių varikocelė.
- Prostatos padidėjimas arba pašalinimas.
- Gyvenimo būdo veiksniai, cheminių medžiagų poveikis.
Antrinio Nevaisingumo Gydymas
Antrinis nevaisingumas gydomas taip pat, kaip ir pirminis. Gydytojai gali paskirti tam tikrus tyrimus, padedančius nustatyti, kas sukėlė antrinį nevaisingumą.
Priešlaikinis Kiaušidžių Nepakankamumas (PKN)
Kas Yra PKN?
Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas (PKN) - tai klinikinis sindromas, pasireiškiantis kiaušidžių funkcijos nepakankamumu dėl priešlaikinio kiaušidžių folikulų išeikvojimo ar jų disfunkcijos. PKN būdingas mėnesinių ciklo sutrikimas (oligomenorėja, retos mėnesinės) ar mėnesinių nebuvimas (amenorėja), nevaisingumas, estrogenų trūkumo negalavimai jaunesniems nei 40 metų moterims.
PKN Diagnostika
Klinikinėje praktikoje dažniausiai vadovaujamasi šiais PKN diagnostikos kriterijais:
- <40 metų;
- amenorėja - >4 mėnesiai;
- FSH kiekio kraujyje padidėjimas per mėnesį nustatytas 2 kartus iš eilės;
- estradiolio kraujyje kiekio sumažėjimas.
PKN Gydymas
Standartinių PKN gydymo metodikų nėra. Kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai. Visos moterys turėtų būti gydomos pakaitine (estrogenų ir progestinų) hormonų terapija (PHT), kad išnyktų estrogenų trūkumo sukelti simptomai, būtų išlaikytas normalus kaulų mineralinis tankis ir apsaugota kardiovaskulinė sistema.
Vaisingumo Išsaugojimas ir Atkūrimas Sergant PKN
Pacienčių, sergančių PKN, natūralaus pastojimo tikimybė yra 5-10 proc. Jeigu kiaušidžių rezervas nėra visiškai išsekęs, galima bandyti stimuliuoti ovuliaciją ir bandyti pastoti natūraliu būdu arba atliekant intrauterininę inseminaciją. Jeigu savų folikulų nėra, naudojamas pagalbinis apvaisinimas donorine kiaušialąste.
Kiaušintakių Pažeidimai
Kiaušintakių Funkcija
Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Tolimiausioje - ampulinėje - jo dalyje apsivaisinęs ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje.
Kiaušintakių Pažeidimo Priežastys
Viena dažniausių kiaušidžių pažeidimų priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos.
Kiaušintakių Pratekamumo Diagnostika
Dažniausiai atliekamas tyrimas kiaušintakių patologijoms nustatyti - tai HyFoSy (ang. Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Taip pat gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija.
Kiaušintakių Pažeidimų Gydymas
Kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Net ir esant kiaušintakių nepratekamumui galima susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo būdu.
Ar Galima Pastoti Neturint Kiaušidžių?
Atsakymas į šį klausimą yra sudėtingas ir priklauso nuo situacijos. Jei moteris neturi kiaušidžių dėl chirurginio pašalinimo (ooforektomijos) ar dėl kitų priežasčių, natūralus pastojimas neįmanomas, nes nėra kiaušialąsčių, kurias galėtų apvaisinti spermatozoidai. Tačiau, yra galimybių pastoti naudojant pagalbinio apvaisinimo metodus, tokius kaip apvaisinimas in vitro (IVF) su donorinėmis kiaušialąstėmis.
Pagalbinis Apvaisinimas su Donorinėmis Kiaušialąstėmis
Šis metodas apima kiaušialąsčių paėmimą iš donorės, apvaisinimą spermatozoidais laboratorijoje ir embriono įdėjimą į moters gimdą. Šis būdas leidžia moterims, neturinčioms kiaušidžių, išnešioti ir pagimdyti kūdikį.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
- Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra.
- Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma.
- Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis.
- Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia.
- Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.