Įvadas
Šiame straipsnyje aptariama, kaip auginantys vaikus tėvai, ypač mamos, yra traktuojami darbo rinkoje Lietuvoje, kokios jiems priklauso teisės, socialinė parama ir kokie pokyčiai įsigaliojo pastaraisiais metais. Straipsnyje remiamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija bei teisininkų komentarais.
Mamadieniai ir Tėvadieniai: Papildomos Poilsio Dienos Tėvams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pokyčius, kurie įsigaliojo tėvams, auginantiems mažamečius vaikus nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos. Šios naujovės skirtos padėti suderinti šeimos ir asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Vienas iš svarbiausių aspektų - mamadieniai (tėvadieniai), suteikiantys galimybę praleisti daugiau laiko su vaikais.
Kiek priklauso mamadienių/tėvadienių?
- Tėvai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, turi teisę į mamadienį arba tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius, t.y., 4 papildomas laisvas dienas per metus.
- Tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį.
- Auginantys 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, turi teisę į 2 papildomas poilsio dienas per mėnesį.
- Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį ir už tai gauti darbo užmokestį.
Svarbu, kad papildoma poilsio diena būtų suteikiama darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Jei darbdavys nesuteikia poilsio dienos, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Mamadienių ir tėvadienių apmokėjimas ir panaudojimas
Už mamadienius (tėvadienius) darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Papildomas poilsio laikas nėra laikomas atostogomis ir nesikaupia. Norint pasinaudoti mamadieniu ar tėvadieniu, reikia pateikti raštišką prašymą darbdaviui ir, jei reikia, vaiko gimimo liudijimo ar neįgalumo lygio nustatymo pažymos kopijas.
Darbo Kodekso Nuostatos ir Poilsio Laikas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) reglamentuoja minimaliojo poilsio laiko reikalavimus. DK 122 straipsnio 3 punktas numato, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Svarbu, kad darbdavys darbą organizuotų taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Taip pat skaitykite: Kada privaloma pranešti apie vaiko išvykimą?
Kasmetinės Atostogos: Teisės ir Kaupimo Apribojimai
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Dažnai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai dėl atostogų trukmės ir laiko, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų priklauso darbuotojui. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos - tai turi būti daroma šalių sutarimu.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės. Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Darbo Užmokestis Už Viršvalandžius ir Darbą Švenčių Dienomis
Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat skaitykite: Atostogos auginant vaiką
Darbo Sutarčių Sudarymas ir Atostogų Prašymai
Darbo kodekse nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi, išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.
Darbo Laiko Režimo Pakeitimai
Jeigu darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Naktinis Darbas ir Tėvų Teisės
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą naktiniu darbu laikomas darbas, kai asmuo bent tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties laiku t. y. nuo 22 val. iki 6 val. Asmenų iki 18 metų darbas naktį yra draudžiamas, nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu.
Asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, auginančiam 4 metų vaiką, esant galimybei, išlieka teisė pagal darbo grafiką pasirinkti dirbti pamainas, kuriose nebūtų darbo nakties metu arba naktinis darbas būtų trumpesnis.
Darbo Paieška ir Nedarbo Išmoka
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė patvirtino, kad gyventojai tinkamo darbo pasiūlymo be pasekmių gali atsisakyti tik vieną kartą per 12 mėn. Darbo atsisakius antrą kartą per metus, tai traktuojama kaip bedarbio pareigų pažeidimas, taigi asmuo gali netekti bedarbio statuso ir būti išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, atitinkamai - prarasti nedarbo išmoką. Nepriimant tinkamo darbo pasiūlymo reikia įrodyti svarbias to priežastis.
Taip pat skaitykite: Palikti vaiką automobilyje Lietuvoje: rizika ir pasekmės
"Tinkamu darbu" laikomas toks darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ar kompetenciją, turimą darbo patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas (eiti pareigas); Užimtumo tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos apie asmens sveikatą ar kitas aplinkybes, apribojančias dirbti siūlomą darbą; kelionė nuo asmens gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 val. per dieną ir mėnesio kelionės išlaidos nekainuoja daugiau kaip 15 proc. darbo skelbime nurodytos mėnesinės algos; darbo skelbime siūloma mėnesinė alga yra ne mažesnė už darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Išmoka Tėvams, Samdantiems Aukles
Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Jos dydis - 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį. 2025 m. BSI yra 70 eurų, taigi mėnesinė išmoka siekia 364 eurus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad į šią išmoką pretenduoti gali vienas iš tėvų, jei atitinka visas šias sąlygas: tėvai yra dirbantys (nebent turi negalią ar jiems yra nustatytas 0-25 proc. dalyvumo lygis); vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio); tėvai už atlyginimą samdo auklę, dirbančią Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą ar darbo sutartį.
Norintys gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt. Tėvai turi pateikti su aukle sudarytą vaiko priežiūros ar darbo sutartį ir auklei Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad asmuo vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą.
SADM pabrėžia, kad tėvai, gaunantys išmoką, privalo pranešti savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Nepranešus apie šias aplinkybes, permokėtą išmokos sumą vaiko tėvai turėtų grąžinti.