Gera burnos sveikata yra labai svarbi bendrai vaikų sveikatai ir gerovei. Ankstyvas sveikų dantų priežiūros įpročių diegimas gali padėti vaikams išsaugoti sveikus dantis ir dantenas visą gyvenimą. Su dantimis praleidžiame visą gyvenimą: nuo pirmųjų pieninių dantukų, kai vaikučiui sukanka 6-8 mėnesiai, iki pirmųjų nuolatinių dantų dygimo 5-6 metų amžiaus vaikams ir netgi dirbtinių dantų, protezų, vėlesniame mūsų gyvenimo etape. Dantys bei žandikauliai ne tik užtikrina tinkamą kramtymą, paruošia maistą virškinimui, bei padeda geriau pajusti maisto ir skonį. Dantys taip pat užtikrina tinkamą bendravimą, padėdami liežuviui formuoti garsus ir tinkamai ištarti žodžius. Tyrimai rodo, kad šypsena bei dantys padeda formuoti tinkamą pirmąjį įspūdį bendraujant. Visi žinome, kad dantimis reikia tinkamai rūpintis, tačiau skirtingu gyvenimo laikotarpiu, jais reikia rūpintis skirtingai. Šiandien pakalbėkime apie vaikų dantų priežiūrą. Paprastai, vaikų amžiaus laikotarpius galime skirstyti į keturias pagrindines amžiaus grupes: kūdikiai (nuo gimimo iki 1 metų), mažyliai (1-3 metai), vaikai (4-12 metų) ir paaugliai (13-18 metų).
Priežiūra nuo pirmųjų dienų: kūdikystės burnos higiena
Gera burnos sveikata prasideda dar prieš vaikui išdygstant pirmajam dantukui. Pirmieji dantukai pradeda dygti kūdikiui sulaukus 6-8 mėn laiko. Tai gali būti sudėtingas ir irzlus metas tiek mažiui, tiek patiems tėvams. Dar neprasikalus pirmiesiems dantukams, po kiekvieno maitinimo nuvalykite dantenas drėgna, švelnia šluoste. Tai padės pašalinti bakterijas bei likusias maisto apnašas, net ir nesant dantims. Tai taip pat padės apsaugoti būsimus pieninius dantis dar jiems neprasikalus. Ankstyvas burnos higienos įpročių formavimas padeda kūdikiui priprasti prie reguliarios burnos priežiūros. Reguliarus valymas stimuliuoja dantenas ir palaiko jų sveikatą, o taip pat gali suteikti papildomo komforto dygstant pirmiesiems dantukams.
Pirmasis vizitas pas odontologą
Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas per 6 mėnesius nuo pirmojo danties pasirodymo, bet ne vėliau kaip 1 metų amžiaus, siekiant anksti įvertinti vaiko burnos sveikatą ir užkirsti kelią galimiems sutrikimams. Labai svarbu, kad išdygus dantims, bent iki pirmųjų vaiko metų įvyktų vizitas pas gydytoją odontologą. Jo metu specialistas įvertintų burnos ligų rizikos veiksnius, tėvų žinias apie burnos higieną, rekomenduotų tinkamas priemones, pamokytų, kaip prižiūrėti dantis, nuspręstų, kaip dažnai reikia lankytis.
Dantų dygimas
Pirmieji pieniniai dantys išdygsta apie 6 gyvenimo mėnesį, o visi pieniniai dantys turi išdygti iki 3 metų amžiaus. Dantų dygimo požymiai: paburkusios dantenos, padidėjęs seilėtekis, vaiko dirglumas, daiktų ar pirštų kišimas į burną. Rekomenduojama masažuoti dantenas marlės tvarsteliu arba naudoti kramtuką.
Nataliniai ir neonataliniai dantys
Kartais vaikui gimus gali būti jau išdygęs dantukas. Tai vadinama nataliniu dantimi (jeigu išdygsta 30 dienų po gimimo - neonataliniu dantimi).
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Dantų valymas kūdikiams
Išdygus pirmiesiems pieniniams dantukams būtina juos kruopščiai prižiūrėti. Pirmaisiais gyvenimo metais rekomenduojama apnašas valyti sudrėkintos marlės tvarsteliu arba, jeigu tėvams patogiau, minkštu dantų šepetėliu.
Dantų pasta kūdikiams
Iki 3 metų amžiaus vaikams rekomenduojama dantų pasta su 500 ppm fluoridų. Dantų pasta tik suvilgomi šepetėlio šerelių galiukai.
"Buteliuko ėduonis"
Tai greitai progresuojantis pieninių dantų ėduonis. Jis pasireiškia, kai vaikas dažnai migdomas duodant pieno ar kito cukraus turinčio gėrimo buteliuką. Šiame laikotarpyje (kaip ir kūdikiams su jau išdygusiais dantukais) yra aktualu išvengti buteliuko ėduonies - greitai progresuojančio dantų pažeidimo, dažniausiai pasireiškiantis mažyliams nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus dėl dažno ir ilgalaikio saldžių skysčių kontakto su dantimis, ypač miegant.
Mažylio burnos priežiūra (1-3 metai)
Šiame laikotarpyje dauguma pieninių dantų jau yra sudygę. Pats laikas aktyviai pradėti mokyti tinkamos burnos higienos praktikos bei skiepyti tinkamus higienos įpročius.
Tinkamo šepetėlio pasirinkimas
Svarbiausia, naudokite tik labai minkštų šerelių dantų šepetėlį, nes pieninių dantų emalis - minkštesnis ir jautresnis nei nuolatinių, todėl stiprus brūžinimas ar šiurkštesni šereliai gali pažeisti emalį ar dantenas, kurios yra ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos. Taip pat, vaikai dažnai neturi geros rankos koordinacijos, todėl minkštų šerelių šepetėliai padeda sumažinti per stipraus spaudimo riziką.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Fluorido svarba
Išsiplovus dantis, mokykite vaiką dantų pastą išspjauti ir neskalauti dantų vandeniu, išlaikant fluoro efektyvumą, jo neišplaunant su vandeniu. Tai padeda fluorui išlikti ilgiau ant dantų paviršiaus, sumažinant ėduonies tikimybę.
Dantų valymas mažyliams
Valykite vaiko dantis du kartus per dieną labai minkštu šepetėliu. Mokykite vaiką išspjauti dantų pastą, bet neskalaukite burnos po valymo.
Vaikų burnos priežiūra (4-12 metai)
Vaikų gyvenimas yra pilnas svarbių pokyčių, kurie apima ne tik emocinį ir fizinį augimą, bet ir dantų vystymąsi. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai tampa vis savarankiškesni, pradedantys mokyklą ir mokantys priimti sprendimus dėl kasdienių įpročių, pavyzdžiui, mitybos ir burnos higienos. Dantų priežiūra išlieka itin svarbi, nes vyksta aktyvūs pokyčiai: pieniniai dantys pradeda kristi, o juos pakeičia nuolatiniai, kuriuos reikia tinkamai apsaugoti nuo ėduonies. Tėvai vis dar vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaikų dantų priežiūros įpročius ir užtikrinant, kad tiek pieniniai, tiek naujai išdygę nuolatiniai dantys būtų prižiūrėti.
Pieninių dantų klibėjimas ir kritimas
Kai vaiko pieniniai dantys pradeda klibėti ir kristi, svarbu elgtis švelniai. Patarkite vaikui, kad jie patys nelaužytų ar nepersistengtų traukdami klibantį dantį, kad išvengtų galimo kraujavimo ar diskomforto. Leiskite dantims natūraliai iškristi. Jei vaikas patiria skausmą, galima švelniai masažuoti dantenas arba naudoti vėsinantį kompresą, kad sumažėtų diskomfortas.
Nuolatinių dantų dygimas
Kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, būtina užtikrinti, kad vaiko burnos higiena būtų ypatingai kruopšti. Nauji dantys gali būti jautresni ėduoniui, kol jų emalis pilnai nesusiformavo, todėl reguliari dantų priežiūra ir nuolatinis dantų valymas (ypač vakarais) yra būtinas.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Reguliarūs vizitai pas odontologą
Reguliarūs apsilankymai kas 6 mėnesius profilaktiniam patikrinimui ir profesionaliai higienai.
Paauglių burnos priežiūra (13-18 metai)
Tai laikotarpis, kupinas didelių pokyčių ne tik fizinėje, bet ir emocinėje bei socialinėje raidoje. Šiame amžiuje paaugliai tampa dar labiau savarankiški, o tai dažnai lemia ir sprendimų priėmimą dėl savo sveikatos ir priežiūros įpročių, įskaitant burnos higieną. Taip pat vyksta ir svarbūs dantų pokyčiai - išdygsta paskutiniai nuolatiniai krūminiai dantys (trečiosios krūminės, arba protiniai dantys), o anksčiau išdygę nuolatiniai dantys stiprėja, tačiau vis dar yra jautrūs ėduoniui. Tai kritinis metas, kai tėvai turėtų padėti paaugliams suprasti, kaip svarbu rūpintis savo dantimis ir laikytis sveikos burnos priežiūros įpročių, net ir tada, kai jų dantų emalis atrodo visiškai suformuotas.
Bendros rekomendacijos visoms amžiaus grupėms
Taisyklingas dantų valymas
Vaikai turėtų valytis dantis du kartus per dieną po dvi minutes. Naudokite dantų pastą su fluoru ir šepetėlį su minkštais šereliais. Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, vaikams iki 7-8 metų amžiaus dantis valyti turėtų tėvai. Tačiau tas laikas yra labai individualus - kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač jeigu burnos higiena yra nepakankama, tėvai skatinami prižiūrėti dantų valymą iki 9-10 metų. Pratinti prie šios procedūros galima jau nuo mažens, netgi rekomenduojama turėti du dantų šepetėlius - vieną iš jų duoti vaikui, kad jis galėtų bandyti valytis dantis pats. Įpročiai formuojami ir visiems kartu valant dantis priešmokyklinėse ugdymo įstaigose ar burnos higienos pamokėlėse pradinėje mokykloje. Dantis reikia pradėti prižiūrėti nuo pirmojo pieninio danties išdygimo. Iš pradžių valymui galima naudoti marlės gabalėlį, specialias servetėles su ksilitoliu, silikoninį ant piršto maunamą šepetėlį, vėliau valoma su dantų šepetėliu ir pasta. Dantis reikėtų valyti du kartus per dieną, vieną kartą vakare prieš miegą ir dar vieną kartą kitu dienos metu. Rekomenduojama naudoti fluoridų turinčią pastą. Tinkamą dantų pastoje esančių fluoridų koncentraciją ir kiekį turėtų rekomenduoti gydytojas odontologas, įvertinęs vaiko amžių ir dantų ėduonies rizikos veiksnius. Kai dantys dygdami pradeda vienas su kitu liestis, reikėtų pradėti valyti tarpdančius. Mažiems vaikams patogiausia tai daryti su laikikliuose esančiais dantų siūlais. Žandikauliui augant, kai tarpai tarp dantų didėja, galima naudoti ir tarpdančių šepetėlius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dantų kaitos metu, kai dygstantys dantys tarpusavyje nekontaktuoja, nevyksta savaiminis apsivalymas. Be to, nuolatiniams dantims pradėjus dygti už pieninių dantų, tėvai gali to nepastebėti ir neišvalyti. Paauglystėje dažnai gydomos sąkandžio problemos, tokiu atveju svarbu naudoti specialias burnos higienos priemones: vieno danties šepetėlį, šepetėlį breketams, ortodontinį dantų siūlą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai mažiems vaikams leidžia valytis dantis patiems ir mano, kad to užtenka. Daugelis tėvų nežino, kad pamatyti blogai nuvalytas vietas galima su specialių dažančiųjų tablečių ar dantų pastų pagalba. Labai svarbu pasirinkti tinkamus šepetėlius, kad nebūtų per didelė galvutė, kieti šereliai, netraumuotų dantenų, pasaitėlių, vaikui neskaudėtų.
Mityba
Saldūs maisto produktai ir gėrimai gali sukelti dantų ėduonį. Kalbant apie dantų sveikatai palankią mitybą, svarbu, kad nebūtų dažnai ir daug valgoma angliavandenių ar cukraus turinčio maisto. Tėvai turėtų žinoti, kad cukraus yra įvairiuose produktuose - ne tik saldumynuose ir sultyse, bet ir duonoje, dribsniuose, padažuose, konservuotose daržovėse ar jogurte. Perkant produktus, svarbu išnagrinėti jų sudėtį ir žinoti, kad cukrus yra ir gliukozė, fruktozė, sirupas, melasa. Taip pat dantų sveikatai grėsmę gali kelti krakmolo turintys maisto produktai, pavyzdžiui, įvairūs traškučiai ar krekeriai, kurie yra lipnūs, ilgai užsilaiko ant dantų paviršiaus, o skildami sukelia vandenilio potencialo (pH) kritimą dantų apnašose. Daugiausiai cukraus yra pyraguose, tortuose, sausainiuose, leduose, gaiviuosiuose gėrimuose, todėl tokį maistą reikėtų valgyti labai retai. Kūdikiams dantų ėduonies rizikos veiksnys - saldinti pieno mišiniai ar arbatėlės. Mažylį rekomenduojama pratinti troškulį malšinti vandeniu. Nors vaisiai įtraukti į sveikos mitybos racioną, spaudžiant sultis ir gaminant glotnučius, išsiskiria cukrus, sumažėja naudingų skaidulų, todėl šių produktų vartojimas irgi turi būti ribojamas. Džiovintuose vaisiuose yra didelė cukraus koncentracija, vaisiai prilipę prie danties paviršiaus gali išlikti ilgą laiką, jų irgi nereikėtų dažnai vartoti. Vaiko mitybai esant nesubalansuotai didėja tikimybė atsirasti dantų ėduonies pažeidimams.
Reguliarūs patikrinimai pas odontologą
Kas šešis mėnesius vaikai turėtų apsilankyti pas odontologą ir pasitikrinti dantis. Lankymasis pas burnos priežiūros specialistą turėtų būti reguliarus, nes situacija burnoje dėl įvairių veiksnių gali keistis, gydytojas gali objektyviai įvertinti burnos higienos būklę, patarti, ką reikėtų daryti kitaip.
Teigiamas pavyzdys
Vaikai mokosi iš pavyzdžio, todėl pasirūpinkite, kad patys rūpindamiesi savo dantimis rodytumėte gerą pavyzdį.
Žalingi įpročiai
Ilgalaikis čiulptukų ar nykščio čiulpimas gali sukelti dantų problemų, pavyzdžiui, kreivus dantis. Kvėpavimas pro burną, infantilus rijimas (liežuvio iškišimas rijimo metu), piršto ar čiulptuko čiulpimas gali lemti sąkandžio bei veido formavimosi pakitimus. Jeigu įpročiai yra pašalinami iki 4 metų amžiaus, šie pakitimai gali atsistatyti savaime.
Dantų vagelių silantai
Dantų vagelių silantai - tai apsauginė danga, kuria padengiamos galinių dantų vagelės, kad būtų išvengta ėduonies.
Pienligė ir herpetinis stomatitas
Tai vienos iš dažniausių vaikų burnos ligų. Dažniau yra linkę sirgti silpno imuniteto vaikai, taip pat vartojant antibiotikus, hormoninius preparatus. Sergant pienlige burnoje atsiranda baltu apnašu padengti bėrimai, o sergant stomatitu - pūslelės, kurioms pratrūkus lieka opelės. Vaikas būna irzlus, suprastėja miegas ir apetitas, gali karščiuoti.
Profesionali burnos higiena
Vaikams ir suaugusiesiems rekomenduojama profesionalią burnos higieną atlikti bent kartą per metus. Tačiau jei yra polinkis į dantenų ligas, dažną apnašų susidarymą ar nešiojami ortodontiniai aparatai, vizitai gali būti reikalingi kas 3-6 mėnesius. Dantų ir dantenų ligos dažnai vystosi be akivaizdžių simptomų. Pavyzdžiui, ėduonis gali formuotis ilgą laiką be skausmo, o dantenų uždegimas gali būti pastebimas tik pažengusioje stadijoje.
Burnos higiena nėštumo metu
Taip, nėštumo metu organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai gali sukelti dantenų kraujavimą, uždegimus ar net periodonto ligas. Todėl rekomenduojama apsilankyti pas odontologą ir burnos higienistą bent vieną kartą nėštumo metu.
Burnos higiena senjorams
Suaugus, pagrindinis dėmesys skiriamas ėduonies ir dantenų ligų prevencijai, o senjorams - protezų, implantų priežiūrai ir dantenų sveikatai. Su amžiumi dantenos gali trauktis, dantys tapti jautresni, todėl reikalingos specialios dantų pastos ir minkštesni šepetėliai.
Implantų ir protezų priežiūra
Taip, implantai ir protezai reikalauja ypatingos priežiūros. Implantų srityje būtina naudoti specialius tarpdančių šepetėlius ir siūlus, kad būtų pašalintos apnašos.