Vaikų elgesio problemos: priežastys, diagnostika ir gydymo būdai

Vaikų elgesio problemos yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai vaikų elgesio problemų aspektai, įskaitant psichoseksualinę ir psichosocialinę raidą, kognityvinius procesus, klinikinius tyrimus, diagnostikos metodus, gydymo būdus ir patarimus tėvams bei pedagogams.

Vaiko psichoseksualinė raida pagal Z. Froidą

Z. Froidas teigė, kad vaiko psichoseksualinė raida vyksta etapais, kuriuose dominuoja skirtingos kūno vietos ir su jomis susiję potraukiai.

• Oralinė stadija (0-1 metai): Šiuo laikotarpiu burna yra pagrindinis malonumo šaltinis. Kūdikis patiria pasitenkinimą per maitinimą, čiulpimą ir kitus oralinius veiksmus. Maitinimas yra svarbus ne tik fiziškai, bet ir emociškai, nes leidžia kūdikiui bendrauti su mama per šilumos ir lietimo pojūčius. Tačiau kūdikis taip pat patiria frustraciją ir nerimą, kai negauna pakankamai stimuliacijos arba kai mama išeina. Šioje stadijoje patirtos per didelės arba per mažos stimuliacijos gali sukelti fiksaciją.
• Analinė stadija (1-3 metai): Šiuo laikotarpiu išangė tampa malonių pojūčių šaltiniu. Svarbiausia veikla yra mokymasis naudotis tualetu. Tėvų reikalavimai tuštintis valingai gali sukelti konfliktą su autoritetu. Vaikas mokosi kontroliuoti savo kūną ir išreikšti agresyvumą per taršą arba tuštinimosi susilaikymą. Pasitenkinimas patiriamas iš socializacijos, kai tėvai pagiria už sėkmingą tuštinimąsi.
• Falinė stadija (3-6 metai): Šiuo laikotarpiu svarbiausia kūno dalis yra varpa. Berniukai ja didžiuojasi, o mergaitės pavydi. Vaikas jaučia kaltę dėl seksualinių fantazijų. Šioje stadijoje susiformuoja Edipo kompleksas, kai berniukas jaučia seksualinį potraukį motinai ir priešiškumą tėvui. Svarbu nuslopinti šiuos jausmus ir susitapatinti su tėvu, kad susiformuotų superego.
• Latentinis periodas (7-11 metų): Šiuo laikotarpiu seksualiniai poreikiai yra ramūs, o vaikas gali nukreipti energiją į mokymąsi ir žaidimus.
• Genitalinė stadija (paauglystė): Šiuo laikotarpiu malonumo pojūčių šaltinis yra lytiniai organai. Gali atsinaujinti Edipo konfliktas, jei nebuvo išspręstas. Paauglys siekia atsiskirti nuo šeimos ir nukreipti seksualinius impulsus į priešingos lyties asmenį. Pagrindiniai siekiai yra meilė ir darbas.

Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Eriksoną

E. Eriksonas pratęsė Froido darbą ir pasiūlė psichosocialinę sampratą, išskirdamas 8 raidos etapus. Kiekviename etape vaikas susiduria su augimo krize, kurios sėkmingas išsprendimas padidina jėgas. Nesėkmė gali sukelti fiksaciją.

Kognityvinės raidos stadijos pagal J. Piaget

J. Piaget analizavo vaiko mąstymą ir nustatė, kad to paties amžiaus vaikai daro tas pačias klaidas. Jis įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri skiriasi nuo suaugusiųjų logikos kokybiškai. Piaget manė, kad vaikai kuria protines schemas, kurios padeda organizuoti savo suvokimą ir patyrimą.

• Sensomotorinė stadija (0-2 metai): Vaikas pažįsta aplinką naudodamas jutimus ir motorinius sugebėjimus. Jis įsisąmonina objektų pastovumą.
• Priešoperacinė stadija (2-6 metai): Vaikas naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Jo mąstymas yra egocentriškas, bet palaipsniui mažėja. Vaikas bando suprasti kitų požiūrį.
• Konkrečių operacijų stadija (7-11 metai): Vaikas taiko logines operacijas ir mokosi suprasti masės, svorio ir skaičių tvermės dėsnius.
• Formlių operacijų stadija (nuo 13 metų): Paauglys ir suaugęs žmogus sugeba mąstyti abstrakčiai ir hipotetinėmis sąvokomis. Dažnai pervertina savo sugebėjimus.

Klinikinis ištyrimas ir terapijos plano sudarymas vaikų ir paauglių psichiatrijoje

Stebint, kaip vaikas žaisdamas bendrauja su kitais vaikais, galima spręsti apie jo bendravimo įgūdžius. Esant depresijai, naudojamos specifinės depresijos skalės, o tikams įvertinti - specialios skalės. Psichosocialinio vaiko funkcionavimo įvertinimo skalės, tokios kaip Galių ir sunkumų klausimynas, padeda įvertinti emocinius, elgesio ir hiperaktyvumo simptomus. Prieš pradedant medikamentinį gydymą, reikia ištirti kraują, kepenų funkciją ir atlikti EKG.

Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas

Daug vaikų psichikos sutrikimų atsiranda veikiant biologiniams ir psichosocialiniams veiksniams, todėl gydant vertinga derinti biologinius, psichologinius ir socialinius metodus. Psichosocialiniai veiksniai ypač svarbūs nerimo, prieraišumo ir elgesio sutrikimams atsirasti. Jie pablogina tikų, hiperkinezinio ir dėmesio sutrikimo bei specifinių mokymosi sugebėjimo sutrikimų eigą, nes skatina antrinių būklių (depresijos, nerimo) atsiradimą.

Pavyzdžiui, jei hiperkineziniu sutrikimu sergantį vaiką nuolat barsime, liepsime sėdėti ramiai ir kaltinsime dėl blogų mokymosi rezultatų, mažės jo savivertė, blogės nuotaika, atsiras nerimas ir baimė. Psichosocialiniai gydymo metodai apima šeimos konsultavimą, informacijos tėvams teikimą ir įtraukimą į gydymo procesą. Gydant vaikus dažniausiai pradedama nuo kognityvinės elgesio terapijos, struktūruotų savireguliacijos metodų, žaidimų terapijos ir piešimo terapijos. Vaistų skiriama atsargiai, nes vaikai jautrūs neuroleptikų sukeliamiems šalutiniams poveikiams, o SSRI depresija sergantiems vaikams padidina suicido riziką.

Lengvas protinis atsilikimas

Lengvo protinio atsilikimo dažnis yra 2-3 proc. Šis skaičius ne visai atspindi situaciją, nes psichometriniai tyrimai tiesiog taip sukurti, kad 2-3 proc. vaikų patektų į lengvai protiškai atsilikusių grupę (IQ<70). Lengvo protinio atsilikimo atvejų daugiau skurdžiose šeimose, nes čia mažesnės sąlygos vaiko lavinimuisi. Lengvą atsilikimą dažniau sukelia keleto biologinių ir socialinių veiksnių (ligos, nepriežiūra, socialinė deprivacija) tarpusavio sąveika. Iki 3 metų amžiaus nustatyti protinį atsilikimą labai sunku, nes sunku atskirti nuo kitų raidos sutrikimų. 25 proc. vidutiniškai ir sunkiai protiškai atsilikusių vaikų nustatomas cerebrinis paralyžius.

Yra ankstyvos reabilitacijos tarnybos, kuriose teikiama pagalba su raidos sutrikimais gimusiems vaikams. Po to vaikai lanko bendrąsias arba specialiąsias ugdymo įstaigas. Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje teikiama pagalba šeimoms, auginančioms sutrikusios raidos vaiką arba vaikus su rizikos faktoriais raidos sutrikimui atsirasti. Ankstyvosios reabilitacijos tikslas - vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė reabilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją ir funkcionavimą.

Autizmas

Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis per pirmuosius 3 gyvenimo metus trijose veiklos srityse: socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir elgesyje bei interesų rato ypatumais. Autizmo paplitimas yra 10 - 14 : 10 000. Autizmo sutrikimas bei Aspergerio sindromas vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose. Dažnai kartu yra fizinių anomalijų, kurias sukelia įvairūs žalingi veiksniai pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais. 70-90% lydi protinis atsilikimas.

Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas

Autizmo sutrikimą galima įtarti 18 mėn. amžiuje, o patikimai diagnozuoti 4-5 metų amžiuje. Aspergerio sindromo klinikos ypatumai gali išryškėti tik 6-8 metų amžiuje. Vaikui augant, išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai. Kartais vaikas turi specifinį “prisirišimo” objektą, su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu. Būdinga, jog vaikas domisi daikto dalimi, o ne visuma, dažnai žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus. Žaidimuose trūksta socialinių ir kūrybinių aspektų, daiktus laužo, į žmones gi linkę reaguoti kaip į daiktus, pasižymi akių kontakto kokybiniais savitumais. Būdingas hiperaktyvumas ar hipoaktyvumas, dažnai kartu pasireiškia ir agresyvumas, impulsyvumas, save žalojantis elgesys, greita nuotaikų kaita, egocentriškumas, užsispyrimas, siekiant to, ko jie nori, kas juos domina. Dažnai jie nepaiso kitų nuomonės ir interesų. Ilgainiui susiformuoja atkaklaus ir itin užsispyrusio elgesio būdai ar sudėtingi ritualai, jie dažnai būna dirglūs, pikti, konfrontuojantys.

Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai: kūdikis nustoja guguoti, vaikas - kalbėti, neimituoja garsų, gestų ar išraiškų (kartais garsus kartoja nebendraudamas). Intonacijos, artikuliacijos, tempo, tembro savitumai, echolalijos, stereotipiškumas, pasikartojimai, šabloniškumas. Šiems vaikams sunku palaikyti pradėtą pokalbį ir bendravimą. Verbaliniame bendravime ir abstraktaus pobūdžio užsiėmimuose sunkumai, o regos-erdvės ar mechaninės funkcijos gali būti nepakenktos ar net labai geros, pvz., puiki mechaninė atmintis, gebėjimas atlikti aritmetinius veiksmus, pasakyti žodį paraidžiui, muzikiniai, dailės ir kt. gabumai. Retais atvejais stebimi itin ryškūs ir stulbinantys intelekto funkcijų netolygumo atvejai. Interesų ratas dažniausiai yra ribotas, tačiau labai intensyvus. Jų mąstymas pasižymi smulkmeniškumu, konkretumu, nesugebėjimu apibendrinti, prasmės suvokimo stoka. Šiems vaikams sunku įsijungti į kokią nors veiklą, o pradėjus pabaigti, pereiti prie kito pobūdžio veiklos.

Aspergerio sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas intelektas, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Šiuo metu AS įvardinamas kaip švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu. Iki šiol diskutuojama, ar tai atskiras nozologinis sindromas (dar vadinamas rezidualiniu, švelniu, gerų sugebėjimų, aukšto funkcionavimo lygio autizmu, autistine psichopatija), kiek jis persidengia su lengvo išreikštumo laipsnio autizmu, todėl nuolat iškyla klausimų apie autizmo, kaip sutrikimo, diagnostines ribas ir diagnostikos kriterijų specifiškumą.

Socialinio bendravimo sutrikimai: intuityvaus pajautimo bendravime stoka, socialiai ir emocionaliai netinkamas, neprognozuojamas elgesys, elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka (pvz: su bendraamžiais kalba „kaip seneliai“), nesugebėjimas ir / ar nenoras bendrauti su bendraamžiais, egocentrizmas, vienišumas. Stambiosios ir smulkiosios motorikos nerangumas, prasta kūno judesių koordinacija.

Autizmo diagnozei nustatyti būtinas išsamus ir kompleksinis vaiko būklės įvertinimas. Autizmas diagnozuojamas stebint ir analizuojant vaiko elgesį, bendravimą, surinkus išsamią anamnezę. Tyrimo metu vaiką būtina stebėti ne tik naujoje, bet ir jam įprastoje namų, mokyklos klasės ar darželio grupės aplinkoje. Renkant anamnezę, dėmesys kreipiamas į perinatalinio periodo ir vėlesnės vaiko raidos ypatumus, persirgtas ligas, šeimos gyvenimo psichosocialines aplinkybes, tėvams kylančius sunkumus auginant vaiką. Išanalizavus visus gautus ir turimus duomenis, diagnozė nustatoma pagal TLK-10 diagnostikos kriterijus. Jei vaikas surenka reikiamą kriterijų skaičių, jam diagnozuojamas vaikystės autizmas (F84.0), arba Aspergerio sindromas (F84.5).

Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį

Gydymas apima individualios programos sudarymą, kurioje dalyvauja reikiamų specialistų komanda: psichiatras, logopedas, socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas ir kt. Būtinas komandos bendradarbiavimas su tėvais. Tikslas - padėti pritapti autistui, kitaip kokybiškai suvokiančiam pasaulį, mūsų visuomenėje, pagerinti jo gyvenimo kokybę. Esant AS specifinio gydymo nereikia - vaikas ugdomas, t.y. taikoma specialioji mokymo programa, lavinami gabumai, kuriuos…

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai

• Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai, nuovargis ar irzlumas. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.
• Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis taisyklių ar nurodymų. Vaikai dažnai sąmoningai erzina kitus, kaltina kitus dėl savo klaidų ir patys lengvai sudirgsta. Jiems taip pat gali būti būdingas piktas ir kerštingas elgesys bei svyruojanti nuotaika.
• Socialiniai simptomai: Vaikui sunku išlaikyti draugystę dėl agresyvaus elgesio ir polinkio kaltinti kitus. Jie gali dažnai ginčytis su suaugusiaisiais ir atsisakyti paklusti taisyklėms, dėl to kyla problemų mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose. Be to, bendraudami su kitais jie gali atrodyti nemalonūs ar pikti, o tai dar labiau izoliuoja juos nuo bendraamžių.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys

• Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje arba tėvų psichikos sveikatos sutrikimai, ypač elgesio sutrikimai, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos. Klasės, kuriose veiksmingai nesuvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika.
• Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai arba patirta smegenų trauma. Tam tikri genetiniai veiksniai taip pat gali būti svarbūs, nes vaikai, kurių tėvai yra sirgę prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais, dažniau patys suserga prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu.

Diagnozės ir gydymo metodai

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.

• Elgesio terapija: Kognityvinė-elgesio terapija (KET), kurios metu daugiausia dėmesio skiriama veiksmingų problemų sprendimo strategijų ugdymui, impulsų kontrolės gerinimui ir sveikesnių tarpasmeninių santykių įgūdžių ugdymui. Tėvų valdymo mokymas (PMT), siekiama suteikti tėvams įgūdžių ir strategijų, kurios galėtų teigiamai paveikti vaiko elgesį.
• Šeimos terapija: Šis metodas apima visą šeimą ir padeda gerinti bendravimą ir santykius šeimoje. Šeimos terapija gali padėti spręsti platesnės šeimos dinamikos, kuri prisideda prie trikdančio elgesio, problemas, padėti tėvams taikyti nuoseklias ir veiksmingas drausminimo strategijas ir sukurti labiau struktūruotą ir palankią namų aplinką.

Patarimai tėvams ir pedagogams

• Bendravimo su vaiku strategijos: Aktyvus klausymasis, teigiamo pastiprinimo strategijų taikymas.
• Aplinkos organizavimas: Nuspėjama, rami ir struktūruota aplinka, nuosekli rutina ir tvarkaraščiai bei aiškios taisyklės. Aiškiai apibrėžtų pasekmių už taisyklių pažeidimą taikymas.
• Aiškūs lūkesčiai vaikui: Aiškūs ir realūs vaiko elgesio lūkesčiai, nuoseklios ir teisingos pasekmės už taisyklių pažeidimus, teigiamo elgesio pastiprinimas pagyrimais, apdovanojimais ar privilegijomis.
• Paramos ir pagalbos svarba: Darbas su psichologu, parama šeimai, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus. Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.

• Skaidykite informaciją.
• Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką.
• Darykite patikslinimus.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Įtraukite fizinį aktyvumą.
• Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
• Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
• Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.

tags: #apie #sunkius #vaikus