Šis straipsnis paaiškina, kas yra pasienis, atsižvelgiant į Lietuvos istoriją ir dabartinę situaciją, kad vaikai galėtų suprasti šią svarbią sąvoką.
Įvadas
Pasienis yra linija, skirianti vieną šalį nuo kitos. Tai tarsi nematoma siena, kuri nurodo, kur baigiasi viena valstybė ir prasideda kita. Pasieniai yra svarbūs, nes jie padeda šalims apsaugoti savo teritoriją, žmones ir turtą.
Pasienio istorija Lietuvoje
Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi savo pasienius. Tačiau ne visada jie buvo tokie, kokie yra dabar. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvai reikėjo susikurti savo pasienio apsaugos sistemą. Tai buvo nelengvas uždavinys, nes šalis neturėjo patirties šioje srityje.
Sienos kontrolės postų steigimas
1990 m. kovo 15 d., praėjus vos keturioms dienoms po nepriklausomybės paskelbimo, buvo priimtas nutarimas steigti valstybės sienos kontrolės postus. Po pusmečio, spalio 1 d., pradėjo veikti ir Lietuvos muitinė. Tai buvo svarbūs žingsniai kuriant šalies pasienio apsaugos sistemą.
Pasienio postų plėtra
Netrukus pasienyje jau veikė daugiau nei 50 kontrolės postų. Juose patruliavo užkardų tarnybos, kurios rūpinosi, kad siena būtų saugi. 1991 m. sausio 21 d. atsidarė ir pirmasis muitinės postas prie pavojingos pietryčių Lietuvos sienos - Lavoriškėse.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Pasienio karas
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pasienyje prasidėjo karas, kuris truko 9 mėnesius. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, kai Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai susidūrė su dideliais iššūkiais.
Kariaujančiosios jėgos
Kariaujančiųjų jėgos buvo labai nelygios. Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai turėjo tik reguliuotojo lazdelę ir kilnojamą užtvarą. Jų ginklai buvo patriotizmas, laisvės siekis ir tvirta valia. Kita fronto pusė buvo apginkluota visų rūšių ginklais ir jautė galingą imperinę paramą.
Užpuolimų priežastys
Užpuolikų tikslas buvo įbauginti pasieniečius ir muitininkus, sunaikinti Lietuvą nuo Sovietų Sąjungos skiriančias ribas. Jie naudojo šantažą, terorą, laužė užtvaras, siaubė ir degino postų namelius, daužė ir žalojo pasieniečius bei muitininkus, grobė jų asmeninius daiktus. Galiausiai jie įvykdė žudynes.
Pavojingiausias ruožas
Pasienio ir muitinės postai buvo užpulti daugiau kaip 40 kartų. Pats pavojingiausias ruožas buvo pietryčių Lietuvos siena su Baltarusija. Čia, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, aršiausiai veikė Sąjūdžio priešininkės „Jedinstvos” grupuotė. Vietos gyventojai, kurių daugumą sudarė lenkai ir rusai, buvo labiausiai nuteikti prieš Lietuvos nepriklausomybę ir skelbėsi esą ne Lietuvos, o Sovietų Sąjungos sudėtyje.
OMON-o atakos
Jausdamas vietos gyventojų ir už sienos gyvenančių baltarusių paramą, OMON-as čia surengė daugiau kaip pusę visų teroristinių aktų: Šalčininkų postas užpultas apie 15 kartų, Medininkų - 5, Lavoriškių - 4, Eišiškių - 3 kartus.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Žudynės pasienyje
Būtent pietryčių Lietuvoje ir prasidėjo pasienio karas, čia įvyko ir kraupios Lietuvos pareigūnų žudynės: gegužės 19-os naktį nušautas 33 metų Krakūnų (Šalčininkų raj.) posto pasienietis Gintaras Žagunis, o po dviejų mėnesių nušauti Medininkų poste (Vilniaus raj.) budėję septyni pareigūnai.
Pirmasis užpuolimas
Pirmą kartą Lietuvos pasienis buvo užpultas 1990 m. gruodžio 17 d., kai į Eišiškių postą atvyko apie 20 agresyvių vyrų su šunimis. Vienas iš užpuolikų, prisistatęs Eišiškių milicijos komisaru Ivanu Jankausku, nurodė pasieniečių pamainos viršininkui Petrui Pumpučiui pasitraukti iš posto, nes toks esą Šalčininkų tarybos sprendimas.
Pasieniečių pasipriešinimas
P. Pumpučiui atsakius, kad jie vykdo tik nepriklausomos Lietuvos įstatymus, buvo panaudotas pistoletas ir fizinis smurtas: suplėšyta Lietuvos vėliava, sudaužytas vagonėlis, keli pasieniečiai spėjo pabėgti į mišką, kiti du - P. Pumputis ir A. Levaškevičius - pateko į ligoninę. P. Pumpučiui diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis, sulaužyta koja.
Pasieniečių kankinimas
Parvertę beginklį P. Pumputį teroristai jam spardė į kepenis, šokinėjo ant galvos, spaudė akis, o kai šis neteko sąmonės, nugabeno į Šalčininkų milicijos komisariatą ir prirakinę prie radiatoriaus toliau kankino.
Užpuolimų suintensyvėjimas
Po 1991 m. sausio 13-os užpuolimai tapo pasieniečių ir muitininkų kasdienybe. Tačiau pasienio savanoriai nesitraukė, sudeginti vagonėliai buvo keičiami naujais, į sužeistų ar net užmuštų pareigūnų vietą stojo kiti.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Teroristų nuožmumas
Negalėdami palaužti pasieniečių ir muitininkų valios, teroristai darėsi vis nuožmesni. Gegužės 16-os naktį Varėnos postą užpuolęs Alytuje dislokuotas sovietų desantininkų būrys paleido signalines raketas. Viena raketa pramušė pasieniečių vagonėlio sieną ir viduje sprogo. Išdužę stiklai pareigūnui sužalojo galvą, nuo raketų užsidegė netoliese buvusi Pasienio tarnybos būstinė.
Smurtas pasienyje
Gegužės 19-ą apšaudyti ir sudeginti Šalčininkų ir Eišiškių pasienio apsaugos ir muitinės vagonėliai, iš pareigūnų tyčiotasi naudojant smurtą. Gegužės 23 d. Rygos OMON-o kariai sumušė penkis Vegerių užkardos pasieniečius, juos išrengė ir pririšo prie kelio užtvaro. Tą pačią dieną sumuštas Germaniškio posto viršininkas, sudeginti Vegerių, Mažeikių, Germaniškio, Saločių, Smėlynės postai. Smėlynės postas pakartotinai buvo užpultas po dešimties dienų. Šuos puolimus filmavo sovietų televizijos žurnalistas A. Nevzorovas.
Postų naikinimas
Gegužės 24 d. užpulti ir sudeginti Joniškio ir Pasvalio postai, o gegužės 25 vakarą Vilniaus OMON-as sudegino Lavoriškių, Šumsko ir Medininkų muitinės vagonėlius.
Pasieniečių sužalojimai
Ta pati Lavoriškių muitininkų pamaina per dvi savaites buvo užpulta antrą kartą: pamainos viršininkui Algiui Meseckui bei buvusiam garsiam kanojininkui, olimpiniam čempionui Vladui Česiūnui sutrenktos smegenys ir sulaužyti šonkauliai, kojos. Lavoriškių muitininkė Žana Ledochovič už plaukų tampyta po plentą, vėliau uždaryta į vagonėlį grasinant jame sudeginti.
Medininkų žudynės
1991-ųjų liepos 31-osios ankstyvą rytą, apie 4 val., į Medininkų postą įsiveržė ginkluoti užpuolikai. Lietuvos pareigūnai buvo susiskirstę grupelėmis: keturi muitininkai buvo vagonėlyje, šalia jo - du greitojo reagavimo rinktinės „Aras” policininkai, o dar du kelių policininkai apie 50 m. nuo vagonėlio.
Pareigūnų suvaržymas
Grąsindami ginklu užpuolikai visus pareigūnus suvarė į vagonėlį. Rusiškai kalbantys užpuolikai įsakė Lietuvos pareigūnams gultis ant grindų. Į beginklius pareigūnus paleista ne mažiau kaip 13 šūvių, taikyta į galvas.
Aukos
Žuvo greitojo reagavimo rinktinės „Aras” policininkai - dvidešimtmetis Mindaugas Balavakas ir dvidešimt dviejų Algimantas Juozakas, Kelių policijos rinktinės policininkai - dvidešimt devynerių Juozas Janonis ir keturiasdešimt vienerių Algirdas Kazlauskas, Vilniaus muitinės inspektoriai - trisdešimt trejų Antanas Musteikis ir trisdešimt penkerių Stanislovas Orlavičius. Du muitininkai - dvidešimties Ričardas Rabavičius ir dvidešimt devynerių Tomas Šernas buvo sunkiai sužeisti. Ričardo Rabavičiaus gyvybės išsaugoti nepavyko, jis mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.
Žudynių vykdytojai
Tyrimo metu surinkti duomenys rodė, kad šį kruviną nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio OMON iš Rygos smogikai, kuriems talkino Vilniaus OMON-inkai.
Pasienio karo pabaiga
Dėl Medininkų žudynių kilusio didelio pasaulio visuomenės pasipiktinimo pasienio ir muitinių postų puldinėjimas baigėsi (tiesa, rugpjūčio 22 d. sovietų desantininkai dar užpuolė Kybartų postą), o po nesėkmingo rugpjūčio pučo Maskvoje (rugpjūčio 19-22 d.) Lietuvoje veikęs OMON būrys buvo likviduotas, jo vadai pabėgo į Rusiją.
Pasienio apsauga šiandien
Šiandien Lietuvos pasienis yra saugomas modernių technologijų ir gerai apmokytų pasieniečių. Jie rūpinasi, kad į šalį nepatektų nelegalūs migrantai, kontrabanda ir kiti pavojingi dalykai.
Pasieniečių mokykla
Jei nori tapti pasieniečiu, gali mokytis Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Čia įgysi reikiamų žinių ir įgūdžių, kad galėtum saugoti Lietuvos sieną.
Reikalavimai stojantiesiems
Norint stoti į Pasieniečių mokyklą, reikia turėti vidurinį išsilavinimą (baigus 12 klasių). Taip pat svarbu būti fiziškai stipriam ir gerai mokėti lietuvių kalbą.
Mokymosi sąlygos
Pasieniečių mokyklos kursantai pirmus tris mėnesius privalo gyventi mokyklos bendrabutyje. Tačiau, esant rimtoms priežastims (pvz., šeimai), mokyklos viršininkas gali leisti negyventi bendrabutyje.
Karjeros galimybės
Baigus Pasieniečių mokyklą, galima dirbti įvairiose pareigose pasienio tarnyboje. Atlyginimas priklauso nuo pareigų ir turimos patirties.
Pensija
Į pensiją galima išeiti turint 25 metus vidaus tarnybos stažo.
Pasienio svarba
Pasienis yra labai svarbus, nes jis padeda apsaugoti šalį nuo įvairių pavojų. Pasieniečiai rūpinasi, kad į šalį nepatektų nelegalūs migrantai, kontrabanda, narkotikai ir kiti pavojingi dalykai. Jie taip pat padeda užtikrinti šalies saugumą ir tvarką.
Logopedo darbas pasienio mokykloje
Saločių Antano Poškos pagrindinėje mokykloje dirba logopedė Viktorija Sinicinaitė. Ji padeda vaikams, turintiems kalbos ir klausos sutrikimų. Logopedas lavina vaikų kalbą ir klausymą, pritaiko užduotis mokiniams, dirbantiems pagal specialiąsias programas.
Kalbos lavinimas
Logopedas padeda vaikams taisyklingai tarti garsus, lavina jų kalbą ir klausymą. Jis naudoja įvairius metodus, pavyzdžiui, piešimą, lankstymą iš popieriaus, šnekėjimąsi ir kitus įdomius būdus.
Tėvų vaidmuo
Tėvai taip pat gali padėti vaikams lavinti kalbą. Jie turėtų su vaikais žaisti stalo žaidimus, skaityti pasakas, žiūrėti animacinius filmus ir aptarti juos su vaikais. Taip pat svarbu lavinti pirštukų motoriką, spalvinti, karpyti ir užsiimti žaidybine veikla.