Orai Lietuvoje vėsta, miestuose prasidėjo šildymo sezonas, o nuosavuose namuose gyvenantys žmonės kūrena krosnis. Deja, kūrenant krosnis, neretai pamirštamas saugus elgesys, o tai gali sukelti gaisrą ar apsinuodijimą smalkėmis. Lietuvoje kasmet dėl krosnių kyla daugiau nei tūkstantis gaisrų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užtikrinti krosnies saugumą vaikams ir visai šeimai.
Priešgaisrinė sauga: svarbiausi aspektai
Šildymo prietaisų priežiūra
Pirmiausia, gyventojai raginami atsakingai prižiūrėti savo šildymo prietaisus. Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią yra privaloma išvalyti dūmtraukį, kad jame nebūtų prisikaupusių suodžių. Šildymo sezono metu taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir vis pasitikrinti, ar dūmtraukis nėra užsikimšęs. Todėl šildymo sezono metu patariama dūmtraukį valyti kas tris mėnesius, bet, žinoma, jį reikėtų stebėti dar dažniau. Reikėtų pažiūrėti, ar nėra įtrūkimų ir panašiai. Užsiteršęs dūmtraukis yra labai dažna gaisro priežastis.
Degių daiktų atstumas
Kita svarbi saugumo priemonė yra prie krosnies nepalikti degių daiktų. Kaip kalbėjo A. Gudžiauskas, šią savaitę buvo kilęs gaisras, kuomet užsidegė prie krosnies netvarkingai laikyti daiktai. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą.
Tinkamas kuras
Taip pat svarbu žinoti, kad krosnis ar šildymo katilus būtų naudojamas tinkamas kuras. Ugnies negalima įkurti naudojant degius skysčius - žibalą, benziną ar pan. Dėl tokių priežasčių taip pat kyla gaisrai.
Krosnies priežiūra ir vaikai
Negalima krosnies priežiūros palikti mažamečiams vaikams. Kaip sakė A. Gudžiauskas, vaikai yra labai smalsūs, todėl kartais gali pabandyti atidaryti krosnies dureles, bandyti į ją ką nors įdėti.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Dūmų detektorius
Galiausiai, labai svarbu nepamiršti namuose įsirengti dūmų detektorių. Tikrai rekomenduojame tą padaryti, įsirengti dūmų detektorių. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą.
Gaisrinės saugos taisyklės: ką būtina žinoti?
Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu - ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas.
Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus - neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami.
Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai (įrengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį.
Saugus elgesys su krosnimi: atmintinė
- Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų.
- Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams.
- Nelaikykite atvirų durelių.
- Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs.
Dūmtraukio priežiūra ir gaisro gesinimas
Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje - ir bulvių lupenų naudojimas ir druskos barstymas. Tačiau kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas - iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus.
Elektriniai šildytuvai: pavojai ir saugumas
Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo - tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą.
Priminimai apie saugų elgesį
Prieš parduodami židinį, krosnį ar krosnelę mes visada primename apie saugų elgesį ir ką būtina įsidėmėti. Vis dėlto, per laiką dalykai užsimiršta, tad nusprendėme dar kartą priminti, kodėl netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti.
- Neperkaitinkite krosnių, židinių ar krosnelių ir nelaikykite arti malkų bei kitų degių medžiagų. Atminkite, kad bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą.
- Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kuriame kūrenasi krosnis, židinys ar krosnelė ir šiukštu nenaudokite lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) joms pakurti.
- Nepalikite ugnies be priežiūros. Jeigu turite mažamečių vaikų arba gyvūnų, nepalikite jų vienų kambaryje, kuriame stovi krosnelė, židinys ar krosnis.
- Užgesinkite ugnį ne vėliau kaip prieš dvi valandas prieš eidami miegoti arba prieš palikdami namus. Baigę kūrenti krosnį, įsitikinkite, kad kuras visiškai sudegęs.
- Nepalikite atvirų durelių, jei nors ir trumpam ketinate išeiti iš kambario. O net ir Jums esant, dureles atidarykite tik tuo atveju, jei esate tikras, kad Jūsų grindys ne iš degių medžiagų. Dar geriau, jeigu pasirūpinsite skardos lakštu arba apsauginiais stiklais, kurie neturėtų būti mažesni ne 50×70 cm.
Netinkamas kuras: pavojus sveikatai ir aplinkai
Atvėsus orams žmonės masiškai ima kūrenti krosnis ir židinius. Nors tai ir yra puiki priemonė sušildyti namus vėsų rudens vakarą ir sukurti jaukumą, visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad neteisingai pasirinktas kuras gali būti pavojingas ne tik aplinkai, bet ir krosnimi šildomame name gyvenančių asmenų sveikatai ar net gyvybei.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Kuras, kurio reikėtų vengti
- Apdirbta mediena: Perdirbta, lakuota, dažyta ir kitaip apdirbta mediena degdama išskiria toksiškus chemikalus kurie patenka į aplinkos orą. Dažniausiai tai yra formaldehido dervos, taip pat nuo dažų pasilikęs chromas, varis ar arsenas. Šios medžiagos sukelia gerklės skausmus, plaučių ir bronchų uždegimus.
- Tinkamai neišdžiovinta mediena: Kad mediena būtų tinkama kūrenimui, ji turi būti tinkamai išdžiovinta (šis procesas gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių priklausomai nuo medienos rūšies ir oro sąlygų), prieš deginimą. Degdama neišdžiovinta mediena dėl joje esančios drėgmės į aplinką išskiria didelį kiekį dūmų. Šiuose dūmuose apstu smulkių kietųjų dalelių KD2,5, kurios dėl savo mažo diametro patenka į gilesnius audinius todėl gali sukelti širdies ir plaučių ligas, ūminį arba lėtinį bonchitą, taip pat patekusios į kraujotaką pasiekia įvairių organų sistemas. Taip pat susidarančios dervos dėl žalioje medienoje esančių sakų gali užkimšti kaminą ir dėl to tarša patalpoje gali didėti sparčiau.
- Kartoninės dėžės ir makulatūra: Dažnai šios atliekos yra naudojamos prakuroms, padedančioms greičiau įkurti židinį, tačiau kartone esantis karbamido formaldehidas ir benzenas gali sukelti sveikatos sutrikimų, dirginti kvėpavimo takus, o žurnalų ir panašios makulatūros dažuose yra sunkiųjų metalų kaip švino, kadmio, chromo. Sunkieji metalai, patekę į organizmą, gali sukelti įvairių organų sistemų sutrikimų.
- Plastikas: Įvairių plastikinių produktų nereikėtų mesti į ugnį, nes į aplinką yra išskiriami dioksinai. Šios medžiagos kelia rimtą pavojų gyventojų sveikatai - jie ne tik gali pažeisti kepenis, nervų sistemą, susilpninti organizmo imunitetą, bet ir sukelti vėžinius susirgimus.
- Įkūrimą pagreitinančios cheminės medžiagos: Degusis skystis, žibalas ir benzinas dažnai padeda įkurti židinį, tačiau šie skysčiai degdami garuoja ir išskiria metanolį bei įvairius naftos pagrindo chemikalus, tarp kurių yra policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH). Šios medžiagos pažeidžia kvėpavimo takus, taip pat gali sukelti ir vėžinius susirgimus.
- Drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai: Drabužiai degdami išskiria daug dūmų, kuriuose pilna smulkių kietųjų dalelių KD2,5. Taip pat dėl didelio suodžių kiekio gali užkimšti kaminą.
Kaip šildytis saugiai?
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad kenksmingos medžiagos į patalpą lengviau patenka tuomet, kai krosnis, židinys ir kaminas yra netinkamai prižiūrimi. Kad namų jaukumą kurtumėte saugiai, reikia laikytis šių rekomendacijų:
- Valykite židinį ir krosnį po kiekvieno kūrenimo. Prieš atlikdami valymo darbus, įsitikinkite, kad visas kuras yra sudegęs ir nėra karštų anglių.
- Pasirūpinkite kamino valymu bent kartą per kūrenimo sezoną. Šį darbą patikėkite profesionalams.
- Kūrenimui skirtas medžiagas laikykite bent 10 metrų atstumu nuo krosnies ar židinio.
- Nuo krosnies ar židinio patraukite visus lengvai užsiliepsnojančius daiktus, pvz., knygas, kilimus, minkštasuolius ir pan.
- Naudokite krosnies ar židinio uždangą, taip išvengsite žarijų kibirkščių į kambarį.
- Naudokite tik natūralią židinio ar krosnies kūrenimui paruoštą medieną arba biokurą.
- Niekada nepalikite židinio ar krosnies be priežiūros. Net ir maža kibirkštis gali sukelti gaisrą, jeigu pateks ant lengvai užsidegančio daikto.
- Namie įsirenkite anglies monoksido (smalkių) detektorius.
- Namuose po ranka turėkite gesintuvą.
Smalkės: tylus žudikas
A Gudžiauskas taip pat atkreipė dėmesį į smalkių pavojų. Jeigu smalkių koncentracija ore yra gana didelė, žmonės gali prarasti sąmonę ir net numirti. Anglies monoksidas (smalkės) yra bespalės ir bekvapės dujos, susidarančios degant kurui nepakankamai deguonies. Smalkės labai pavojingos, nes jos blokuoja deguonies patekimą į kraują ir gali sukelti mirtį.
Kaip apsisaugoti nuo smalkių?
- Įsirenkite smalkių detektorių.
- Reguliariai valykite krosnį ir dūmtraukį.
- Užtikrinkite gerą patalpų ventiliaciją kūrenant krosnį.
- Niekada nekūrenkite krosnies uždarose patalpose be ventiliacijos.
- Jei jaučiate smalkių apsinuodijimo simptomus (galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, silpnumas), nedelsdami išeikite į gryną orą ir kreipkitės į gydytoją.