Šio amžiaus vaikas aktyviai bendrauja su bendraamžiais, o jo kalba ir žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų. Siekiant užtikrinti vaiko kalbos raidą, svarbu suprasti, kas yra garsų tarimo ypatumai, kokie sunkumai gali iškilti ir kaip galima padėti vaikui taisyklingai kalbėti.
Kalbos Raida Vaikystėje
Ankstyvoje vaikystėje kalbos raida yra ypač svarbi. Vaikas mokosi atskleisti savo mintis, reikšti tai, ką galvoja. Jau nebesikalba pats su savimi, išorinė kalba pereina į vidinę. Vaiko žodynas ir visa kalba vis labiau artėja prie suaugusiųjų. Vartokite vis daugiau ir įvairesnių žodžių. Ypatingai svarbu plėsti būdvardinę leksiką. Mokykite vaiką suprasti, kad žodis gali turėti daug reikšmių.
Kalbos Lavinimo Svarba
Kalbos lavinimas apima garsinės analizės ir sintezės mokymą. Prašykite pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius. Bandykite suprasti, ar vaikas pastebi garsų skirtumus ir panašumus. Mokykite atlikti garsinę žodžių analizę: išskirti pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Pastebėkite, ar vaikai taisyklingai taria ilguosius, trumpuosius balsius, dvibalsius; dusliuosius, skardžiuosius priebalsius. Kalbėkite su vaiku, nes pokalbiai moko formuluoti ir perteikti mintis, moko išklausyti ir atsakyti. Būkite geri klausytojai. Pasistenkite, kad vaikas kuo daugiau patirtų. Skaitykite. Skaitymas turi būti svarbi vaiko dienos dalis. Skaitykite, kai tik galite.
Tėvų Klaidos
Svarbu vengti tam tikrų klaidų, kurios gali trukdyti vaiko kalbos raidai. Neatstumkite/ nepertraukite kalbančio vaiko drausminančiu žodžiu. Nemokykite raidžių, skaičių „kalimo“ būdu. Nemanykite, kad tik logopedas lavina vaiko kalbą. Kartais vaikas netinkamai derina žodžius sakinyje arba jam sunku sukaupti dėmesį ties veikla ilgesnį laiką.
Kada Sunerimti Dėl Vaiko Kalbos?
Pasak logopedų, sulėtėjusi vaiko garsų tarimo raida ar kalbėjimo sutrikimai gali būti susiję su tėvų patyrimo ar net žinių stoka. Garsus tarti vaikai mokosi pasitelkdami jutiminę sistemą: regimuoju ir lytėjimo būdu mėgdžioja garsų artikuliaciją, t. y. mokosi, kaip tariant skirtingus garsus keičiasi liežuvio ir lūpų padėtis. O klausydamiesi gimtosios kalbos garsų, mažieji stengiasi kuo tiksliau atkartoti jų skambesį.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Fiziologinis Šveplavimas
Iki ketverių metų vaikų kalbėjimui būdingas fiziologinis šveplavimas. Tokio amžiaus vaikai vienu atveju iškraipo garsų tarimą, t. y. taria netikslius garsus, o kitu atveju neištariamą garsą keičia lengviau tariamu. Pavyzdžiui, vietoj š dažnai taria s, o r keičia į l ar j. Pasitaiko, kad sudėtingieji garsai tiesiog praleidžiami - dažniausiai žodžiuose pasigendama r ar l garsų.
Kada Kreiptis Į Logopedą?
Kai penkerių ar net vyresnio amžiaus vaikas tardamas šiuos garsus vis dar švepluoja, reikėtų sunerimti. Galima įtarti esant ne tik sulėtėjusią garsų tarimo raidą, bet ir rimtesnių fonetinio kalbėjimo sutrikimų. Lėtesnė garsų tarimo raida pasireiškia, kai penkiametis geba ištarti pavienius garsus, tačiau ne visada juos taisyklingai taria žodžiuose. O jeigu mažasis nesugeba taisyklingai ištarti ir pavienio garso, tėvams nedelsiant reikėtų kreiptis į logopedą.
Dažniausi Artikuliacijos Sutrikimai: Dislalija ir Dizartija
Lietuvoje dažniausiais vaikų fonetinio kalbėjimo, arba artikuliacijos, sutrikimais yra laikoma dislalija ir dizartija. Tiek vieno, tiek kito sutrikimo atveju mažiesiems būdingi garsų tarimo trūkumai, tačiau skiriasi pastarųjų priežastys.
Dislalija
Esant dislalijai vaikai netaisyklingai taria garsus dėl nepakankamai išlavėjusių ar netikslių liežuvio, lūpų judesių. Tokiais atvejais jie nemoka atlikti judesio, reikalingo garsui ištarti. Kita priežastis gali būti siejama su netaisyklingu sąkandžiu, liežuvio padėtimi, kai liežuvis lenda tarp dantų tariant s, z, c garsus, ar trumpu poliežuviniu raiščiu, ribojančiu liežuvio galiuko judesius ir garsų, ypač š, č, l, r tarimą.
Dizartija
Kitaip nei dislalijai, dizartijai būdingos ne fiziologinės, o neurologinės kilmės netaisyklingo garsų tarimo priežastys. Pastarosios dažnai siejamos su artikuliacinio aparato raumenų įtampos pakitimais, netaisyklingu, paviršutinišku kvėpavimu ir pakitusiu balsu, kai vaikui kalbant jaučiamas nosinis balso atspalvis, balsas yra silpnas ar monotoniškas. Dizartijos atveju vaiko kalbėjimas gali būti sunkiau suprantamas aplinkiniams, nes jam būdingas netikslus ne tik priebalsių, bet ir balsių tarimas. Gali pasireikšti supanašėjęs arba neryškus panašių garsų, tokių kaip s ir š ar z ir ž, tarimas, taip pat gali pasitaikyti priebalsių minkštinimo, pavyzdžiui, vietoj „lapė“ tariama „liapė“, ar skardžiųjų priebalsių duslaus tarimo klaidų, kai vietoj „bitė“ vaikas taria „pitė“. Tokiems vaikams sunku ištarti ir sudėtingesnius žodžius bei juose pasitaikančias priebalsių samplaikas, kaip pavyzdžiui, - „arklys“.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Kaip Padėti Vaikui Taisyklingai Kalbėti?
Svarbu suprasti, kad užuot „kamantinėję“ vaiką, reikėtų modeliuoti kalbėjimą. Pastebima, jog dėl žinių stygiaus ir / ar patirties trūkumo tėvams kartais sunku identifikuoti vaikus turint kalbėjimo sutrikimų. Todėl, užuot kreipęsi į specialistus, tarties sutrikimus neretai ignoruoja, laukdami, kol „vaikas juos išaugs“ arba, priešingai, dažnai nesėkmingai vaikus ima mokyti patys.
Logopedo Pagalba
Norint išties padėti vaikui, reikalinga logopedo pagalba, o dar geriau - tėvų ir logopedo pagalba bendradarbiaujant. Pastebėjus, kad mažyliui natūraliai nepavyksta taisyklingai pakartoti garso, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į logopedą. Pastarojo patarimai, nustačius vaiko kalbėjimo sutrikimo pobūdį, padės tėvams geriau suprasti, kaip reikia mokyti taisyklingai tarti garsus.
Kalbėjimo Modeliavimas
Bendraujant su artikuliacijos sutrikimų turinčiu vaiku, bene svarbiausia analizuoti jo tarties ypatumus ir atkreipti dėmesį į pasikartojančias garsų tarimo klaidas. Nepriklausomai nuo to, kiek jums yra suprantamas vaiko kalbėjimas, visada atsakykite į jo klausimą ar kreipimąsi. Jeigu nesupratote, ką vaikas sako, perklauskite ar pakartokite tą vaiko sakinio dalį, kurios nesupratote, o uždavę klausimą, padėkite vaikui atsakyti pasiūlydami atsakymo pavyzdį.
Vengimas Mėgdžiojimo
Tėvų kalbėjimas, mėgdžiojant vaikų netaisyklingą tarimą, tik dar labiau įtvirtina netinkamos tarties įpročius. Skatindami taisyklingą kalbėjimą, tėvai turėtų daugiau dėmesio kreipti kalbėjimo modeliavimui, t. y. net jeigu ir vaikas netaisyklingai ištaria žodį, tėveliai turėtų patys tarsi neutraliai jį pakartoti taisyklingai. Tokiu būdu kur kas labiau (nei kartojant vaiko klaidas ar prašant garsus tarti taisyklingai) atkreipiamas vaiko dėmesys į taisyklingą garso artikuliaciją ir skambesį. Prašyti taisyklingai ištarti rekomenduojama tik tuos garsus, kurių tarimo vaiką moko logopedas.
Teigiamas Stiprinimas
Kur kas geresnių rezultatų pavyks pasiekti, jei pastebėję taisyklingo kalbėjimo pavyzdį, mažylį pagirsite. Mat, akcentuojant vaiko gebėjimus, kartu stiprinamas ir jo pasitikėjimas savimi.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Vaikiškos Knygelės Su Garsais
Vaikiškos knygelės su garsais - tai interaktyvi literatūros forma, skirta patiems mažiausiems skaitytojams. Jos apjungia tradicinės knygos elementus su garsų technologija, suteikdamos vaikams daugialypę patirtį. Šios knygelės gali skleisti gyvūnų balsus, transporto priemonių garsus, muziką ar netgi ištarus žodžius ir frazes, susijusias su knygelės turiniu.
Nauda Vaikams
Knygelės su garsais turi daug naudos vaikų raidai:
- Sensorinė stimuliacija: Garsai stimuliuoja klausos pojūtį, o spalvingos iliustracijos - regos pojūtį. Tai padeda vaikui geriau suvokti pasaulį.
- Kalbos ugdymas: Klausydamiesi žodžių ir frazių, vaikai plečia savo žodyną ir mokosi taisyklingos tarties.
- Pažinimo įgūdžių lavinimas: Knygelės su garsais padeda vaikams susieti garsus su objektais ir veiksmais, skatindamos loginį mąstymą ir problemų sprendimą.
- Smulkiosios motorikos lavinimas: Norint įjungti garsą, dažnai reikia paspausti mygtuką ar paliesti tam tikrą vietą knygelėje, o tai lavina smulkiąją motoriką.
- Susidomėjimo skaitymu skatinimas: Interaktyvumas ir garsai daro skaitymą įdomesniu ir patrauklesniu, skatinant vaikus pamėgti knygas.
- Kūrybiškumo skatinimas: Garsai gali įkvėpti vaikus kurti savo istorijas ir žaidimus.
Kaip Pasirinkti Tinkamą Knygelę Su Garsais?
Renkantis knygelę su garsais, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Amžius: Knygelės turėtų būti pritaikytos vaiko amžiui ir gebėjimams. Kūdikiams skirtos knygelės turėtų būti pagamintos iš saugių medžiagų, būti lengvai valomos ir turėti paprastus, aiškius garsus. Vyresniems vaikams skirtos knygelės gali būti sudėtingesnės, su daugiau garsų ir istorijų.
- Turinys: Pasirinkite knygelę su turiniu, kuris atitinka vaiko pomėgius. Jei vaikui patinka gyvūnai, rinkitės knygelę su gyvūnų garsais. Jei vaikui patinka transporto priemonės, rinkitės knygelę su transporto priemonių garsais.
- Garsų kokybė: Įsitikinkite, kad garsai yra aiškūs ir natūralūs. Prastas garsų atkūrimas gali dirginti vaiką.
- Patvarumas: Vaikiškos knygelės dažnai patiria daug dėmesio, todėl svarbu, kad jos būtų pagamintos iš tvirtų medžiagų ir atlaikytų intensyvų naudojimą.
- Saugumas: Įsitikinkite, kad knygelė atitinka visus saugumo reikalavimus ir neturi smulkių dalių, kurias vaikas galėtų nuryti.
- Baterijos: Patikrinkite, kokias baterijas naudoja knygelė ir ar jas lengva pakeisti. Taip pat atkreipkite dėmesį į baterijų tarnavimo laiką.
Knygelių Su Garsais Tipai
Vaikiškų knygelių su garsais yra įvairių tipų, atsižvelgiant į jų turinį ir funkcijas:
- Gyvūnų garsų knygelės: Šios knygelės leidžia vaikams susipažinti su įvairių gyvūnų skleidžiamais garsais, pradedant naminiais gyvūnais ir baigiant laukiniais gyvūnais.
- Transporto priemonių garsų knygelės: Šios knygelės atkuria automobilių, traukinių, lėktuvų ir kitų transporto priemonių garsus.
- Muzikinės knygelės: Šios knygelės groja klasikines melodijas, vaikiškas daineles ar netgi populiarias dainas.
- Interaktyvios istorijų knygelės: Šios knygelės leidžia vaikams klausytis istorijų, kurias lydi garsai ir specialieji efektai.
- Mokomosios knygelės: Šios knygelės padeda vaikams mokytis abėcėlės, skaičių, spalvų ir kitų pagrindinių sąvokų.
Alternatyvūs Požiūriai Ir Svarstymai
Nors knygelės su garsais turi daug naudos, svarbu atsižvelgti į keletą galimų trūkumų ir alternatyvų:
- Per didelis stimuliacijos kiekis: Kai kuriems vaikams per didelis garsų ir vaizdų kiekis gali būti per daug stimuliuojantis ir netgi varginantis. Svarbu stebėti vaiko reakciją ir riboti knygelės su garsais naudojimo laiką.
- Priklausomybė nuo technologijų: Svarbu, kad vaikai nepasikliautų vien tik technologijomis ir turėtų galimybę skaityti tradicines knygas be garsų ir specialiųjų efektų.
- Kaina: Knygelės su garsais dažnai yra brangesnės nei tradicinės knygos. Svarbu apgalvoti savo biudžetą ir pasirinkti knygelę, kuri atitinka jūsų finansines galimybes.
Alternatyvūs Būdai Skatinti Vaiko Kalbos Ir Pažinimo Raidą:
- Skaitymas balsu: Skaitykite vaikui tradicines knygas balsu, keisdami intonacijas ir imituodami personažų balsus.
- Žaidimai su garsais: Žaiskite su vaiku žaidimus, kuriuose reikia atpažinti ir imituoti įvairius garsus.
- Muzika: Klausykite su vaiku muzikos ir dainuokite daineles.
- Pasivaikščiojimai gamtoje: Pasivaikščiojimų metu atkreipkite vaiko dėmesį į įvairius gamtos garsus, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimą, vėjo šnarėjimą ir upelio čiurlenimą.
Svarbiausia, kad vaikas turėtų galimybę patirti įvairias patirtis ir mokytis įvairiais būdais. Knygelės su garsais gali būti puikus įrankis, tačiau jos neturėtų būti vienintelis būdas skatinti vaiko raidą.
Kalbos Sutrikimų Priežastys Ir Sprendimo Būdai
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu, netinkamos vaiko kalbinės aplinkos, jo psichinio ir motorinio vystymosi. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose.
Sunkiausi Garsai
Mokant tarti garsus visada reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbos raidai būdingus dėsningumus. 3 m.-3 m. 6 mėn. vaikai aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius, priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v. Iki 4,5-5,5 metų daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais (s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris lavėjant artikuliaciniam aparatui gali būti ,,išaugamas“ savaime. Vienas sunkiausių vaikams yra garso r tarimas. Kad būtų lengviau, vaikai jį keičia kitais garsais (paprastai j, l). Šio garso vaikas gali netarti dėl neišlavėjusio artikuliacijos aparato, dėl trumpo poliežuvinio pasaitėlio ar nepakankamo girdimojo suvokimo. Dėl netaisyklingo sukandimo, išlikusio čiulpimo reflekso ar kitų priežasčių kai kurie vaikai garsus s, z, š, ž taria iškišę liežuvio galą tarp priekinių dantų, išpučia orą pro liežuvio šonus. Tuomet garsai tampa duslesni, matyti netaisyklinga liežuvio padėtis. 5,5-6 metų vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius.
Mikčiojimas
Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą. Paprastai vaikai pradeda mikčioti 2-5 metų, kai intensyviai vystosi frazinė kalba. Pastangos mokantis kalbėti gali sukelti trumpalaikius kartojimus, užsikirtimus ar garsų tęsimą, kurie gali reikšti tiek mikčiojimo pradžią, tiek ir normalius, fiziologinius nesklandumus. Rizikos faktoriai, nurodantys didesnę ilgalaikės problemos tikimybę, yra kiti mikčiojantys šeimos nariai, vėluojantis kalbos ar garsų tarimo vystymasis, kai mikčiojimas tęsiasi 18 mėn. ir ilgiau. Todėl labai svarbu į specialistą kreiptis laiku - vos pastebėjus, kad vaikui stringa kalba. Tuomet pagalba pati efektyviausia. Per metus ar ilgesnį laikotarpį sunkiai mikčiojančio vaiko užsikirtimų dažnumas ir trukmė laipsniškai mažėja.
Ankstyvas Kalbos Sutrikimų Įveikimas
Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimo įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės. Lavinant vaiko kalbėjimą visada atsižvelgiama į kelis kalbos komponentus: žodyną, gramatinę kalbos sandarą, garsų tarimą, gebėjimą juos skirti iš klausos ir rišlaus pasakojimo įgūdžius.
Užsienio Kalbos Mokymasis
Ankstyvas užsienio kalbos mokymasis skatina mąstymo lankstumą, gerina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti.
Kalbos Sutrikimai Ir Mokykla
Jei pradedant lankyti mokyklą, tebėra išlikę tarimo trūkumai dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo - tokiu atveju paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasėkoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas.
Kada Apsilankyti Pas Logopedą?
Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. O štai 7-8 metai laikomi ta riba, kuomet jau į pirmą klasę einantis vaikas turi gebėti manipuliuoti žodžio garsais. Tai yra pasakyti žodį paraidžiui, suskaičiuoti ir skaidyti jį sudarančius garsus, prie pasakyto žodžio pridėti, atimti tam tikrą garsą ar pakeisti kitu.
Fonologinis Suvokimas
Fonologinio suvokimo raidos seka yra universali bet kokiai kalbai, o jo gebėjimai skirstomi į 4 lygmenis: žodžio, skiemens, rimo ir fonemos (mažiausio garsinės sistemos vieneto, skiriančio tos kalbos žodžius, pvz., fonemos „g“ ir „k“ žodžiuose „geras“ ir „keras“. Pavyzdžiui, 4-5 metų vaikai geba suskaičiuoti, kiek žodžių yra sakinyje, atpažįsta besirimuojančius žodžius. Taip pat jie turėtų suvokti, kad sudurtinius žodžius, tokius kaip „ledkalnis”, „laikrodis” ir pan., sudaro du komponentai. O apie 50 proc. keturmečių jau geba suskaičiuoti ir suploti tiek kartų, kiek žodis turi skiemenų. Sulaukęs 6 metų amžiaus, mažasis gali nesunkiai pasakyti su nurodytu žodžiu, pvz., „varlė”, besirimuojantį žodį, arba atskirti, kuris iš nurodytų žodžių - „rytas“ „rytas“, „ratas“- yra kitoks. Jam neturėtų kilti sunkumų nustatant žodžio pirmą, paskutinį garsą, identifikuoti, ar žodžiai prasideda tuo pačiu garsu, bei sugalvoti žodžių iš tam tikro garso. Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai, septynmečiai ar aštuonmečiai, jau tampa tikri žodžių garsų manipuliatoriai. Jie be vargo pasako paraidžiui ir gerokai sudėtingesnius, ilgesnius žodžius, įskaitant ir priebalsių samplaikas, pvz., „brolis” ‒ „b-r-o-l-i-s“. Tai pat jie nesunkiai geba kaitalioti garsus ir suvokti naujai gautus žodžius, pvz., žodžiui „kėdė“ paprašius pakeisti garsą „k“ į „d“, vaikas nesunkiai ras teisingą atsakymą.
Fonologinio Suvokimo Sutrikimai
Vis tik pasitaiko, jog garsų struktūros ir sekos suvokimo gebėjimai vystosi ne visiems vaikams vienodai, o kai kuriais atvejais fonologinio suvokimo procesas gerokai užtrunka. Taip yra todėl, kad kai kurių vaikų fonologinio suvokimo gebėjimai yra silpnesni nei bendraamžių. Vos tik pastebėjus, jog mažieji turi fonologinio suvokimo trūkumų arba kyla abejonių dėl vaiko gebėjimų šioje srityje, tėvams visuomet rekomenduojama kreiptis į logopedą. Tik profesionalus specialistas įvertins vaiko fonologinio suvokimo gebėjimus, ir pateiks efektyvių rekomendacijų, padėsiančių kuo greičiau įveikti šį sutrikimą.
Kaip Padėti Vaikui Namuose?
Fonologinio suvokimo sutrikimų turintiems vaikams kur kas sunkiau atlikti rimo užduotis, t. y. atskirti, ar nurodyti žodžiai rimuojasi, ar ne. Taip pat išskirti garsą iš kitų garsų, skiemenų ar žodžių eilės. Ne mažiau lengva įvardyti garso vietą žodyje (pradžioje, viduryje, pabaigoje) ar nustatyti žodžio garsus - pasakyti, kokiu garsu prasideda ir / ar baigiasi, pvz., žodis „žolė“ ar „katė“. Pastebime, jog fonologinio suvokimo sutrikimų turintiems mažyliams dažnai sunku pakartoti panašiai skambančių skiemenų eiles, pvz., „pa-ba-po“ ar atskirti panašiai skambančius kalbos garsus, pvz.: „š-ž“, „p-b“, „k-g“, „t-d“ bei žodžius, tokius kaip „buvo-puvo“, „dūda-būda“, „šilas-žilas” ir pan. Todėl kalbėdami jie neretai painioja panašiai skambančius ir / ar artikuliuojamus garsus, t. y. vienus garsus keičia kitais arba juos vartoja netaisyklingai. Nors paprašius vaiko pakartoti tuos pačius izoliuotus garsus, juos neretai ištaria taisyklingai. Esant fonologinio suvokimo sutrikimams logopedo pagalba būtina, tačiau pasikonsultavę su specialistu fonologinį suvokimą namuose sėkmingai gali ugdyti ir tėvai.
Žaidimai Ir Užduotys
Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį. Mokymosi procesas bus veiksmingesnis, jei įtrauksite ir skaičiavimą, t. y. skaičiuosite sakinyje esančius žodžius, o vėliau, kai vaikas jau gebės, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis. Kartu su vaiku naudinga skaičiuoti, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės. Pravartu žaisti ir įvairius žodinius žaidimus - tam puikiai tiks ir tradicinis „Sugedęs telefonas“. Galite išbandyti ir kitų variantų, pavyzdžiui, pasakyti žodžio pradžią ir paprašyti vaiko įvardinti jo pabaigą arba sugalvoti drauge kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu. Ne mažiau naudinga sudarinėti sakinius ar kurti istorijas iš žodžių, prasidedančių nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu, pvz.: „ropė-pėda-dama-mašina-namas” ir t. t. Svarbiausia - mokymosi procesą paversti smagia ir žaisminga veikla.
STEAM Bandymai
Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja vaikams pasiūlė atlikti STEAM bandymą, išgauti muzikos garsus, naudojantis netradicinėmis priemonėmis. Šis bandymas vadinosi „KSILOFONAS“. Prieš atliekant bandymą IT priemonių pagalba vaikai vaizdžiai sužinojo kokių priemonių reikėsu ir kokia bus bandymo atlikimo eiga. Bandymui buvo reikalingos šios priemonės: 6 vienodos stiklinės, 6 spalvų dažų, 1l vandens, metalinio šaukšto, pagaliukų. Po to visi prisiminė eigą: į pirmą stiklinę įpylama truputį vandens ir dažų, į likusias stiklines pylamas vanduo didėjančia tvarka ir nuspalvinama skirtingomis spalvomis. Spalvotoss stiklinės išrikiuojame didėjančia tvarka. Su mediniu pagaliuku arba metaliniu šaukšteliu galima švelniai trinktelti, braukti per kiekvieną, per visas kartu. Auklėtoja vaikų klausė: kokį garsą pavyko išgirsti? Vaikai atsakė: įdomius, įvairius garsus. Auklėtoja padarė išvadą: Stiklinės skamba skirtingu garsu. Mediniu pagaliuku garsai švelnesni negu metaliniu. Vaikų buvo dar klausiama: Kodėl tai vyksta? Atsakymo vaikai nepateikė. Šį paaiškinimą pateikė auklėtoja: Pagaliukas arba metalas liečia stiklą ir perduoda jam labai silpnus smūgius. Stiklinė pradeda virpėti ir dėl to atsiranda garsas. Garso aukštis priklauso nuo vandens kiekio. Stiklo virpesiai sukelia garso bangas ore, jie taip pat aiškiai girdimi vandens paviršiuje.
Kalbos Komponentai Ir Mokymosi Sėkmė
Kalbą sudaro pagrindiniai komponentai: garsų tarimas, foneminė klausa, žodynas, gramatinė kalbos sandara, rišlioji kalba. Bet kuris iš šių kalbos grandžių neišlavėjimas ar nepakankamas išlavėjimas vaikams gali sukelti sunkumų mokantis mokykloje. Garsų tarimas - tai bene labiausiai pastebimas kalbėjimo ir kalbos sutrikimas, pasireiškiantis garso netarimu ar netaisyklingu jo tarimu. Jei vaikas tik netaisyklingai taria garsą ar jo visai netaria, o kitos kalbos grandys (foneminė klausa, žodynas, gramatinė kalbos sandara, rišlioji kalba) yra susiformavusios gerai, ši problemėlė mokymuisi skaityti ar rašyti, matematikos uždavinių sprendimui ar kitų dalykų mokymuisi įtakos neturės.
#