Įvadas
Žodis „didvyris“ vaikams dažnai asocijuojasi su supergalėmis, nepaprastais žygdarbiais ir fantastiškais pasauliais. Tačiau tikrasis didvyriškumas slypi ne išgalvotuose gebėjimuose, o realiose savybėse, tokiose kaip drąsa, atsidavimas, sąžiningumas ir gebėjimas įkvėpti kitus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra didvyriai vaikams, kokias savybes jie turėtų turėti ir kodėl svarbu, kad vaikai turėtų teigiamų pavyzdžių.
Kas Yra Didvyris Vaikui?
Didvyris vaikui gali būti įvairus žmogus - nuo istorinės asmenybės iki artimo šeimos nario. Tai gali būti knygos personažas, sportininkas, mokslininkas, menininkas ar net paprastas žmogus, kuris padarė ką nors gero ir įkvepiančio. Svarbiausia, kad didvyris įkūnytų vertybes, kuriomis vaikas norėtų sekti.
Skirtumas tarp stabų ir didvyrių
Šiais laikais dažnai painiojami stabai ir didvyriai. Stabai - tai žmonės, kuriuos „dieviname“ dėl jų įžymumo, turto, patrauklios išvaizdos, talentų ar savybių, kurių patys svajojame turėti. Tačiau didvyriai išsiskiria savo veiksmais, pasiaukojimu ir įtaka kitiems.
Tradiciniai religiniai didvyriai
VšĮ „Reformatų literatūros centras“ yra išleidęs Sinclair B. Ferguson knygelių seriją „Tikėjimo didvyriai“, skirtą jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Šią seriją sudaro knygelės: „Polikarpas iš Smirnos - žmogus, išsaugojęs tikėjimą iki galo“, „Ignotas iš Antiochijos. Žmogus, kuris drąsiai stovėjo prieš liūtus“ ir „Irenėjus iš Liono. Kaip matome iš pavadinimų, knygelėse vaikams suprantama kalba pasakojama apie II a. Bažnyčios tėvus ir kankinius Polikarpą, Ignotą ir Irenėjų.
Polikarpas iš Smirnos
Knygelėje „Polikarpas iš Smirnos - žmogus, išsaugojęs tikėjimą iki galo“ pasakojama apie didvyrį - Jėzaus Kristaus sekėją. Polikarpas mylėjo savo Viešpatį ir Jam tarnavo daugiau nei 80 metų.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Ignotas iš Antiochijos
Knygelėje „Ignotas iš Antiochijos - žmogus, kuris drąsiai stovėjo prieš liūtus“ pasakojama apie didvyrį - Jėzaus Kristaus sekėją. Ignotas buvo pasiruošęs gyventi ir mirti dėl savo Viešpaties.
Irenėjus iš Liono
Knygelėje „Irenėjus iš Liono - žmogus, kuris rašė knygas“ pasakojama apie didvyrį - Jėzaus Kristaus sekėją.
Didvyriškumas kasdienybėje
Didvyriškumas nebūtinai turi būti susijęs su grandioziniais įvykiais ar istorinėmis asmenybėmis. Didvyriškumas gali pasireikšti ir kasdieniame gyvenime:
- Drąsa būti savimi: Tai ypač svarbu vaikams, kurie susiduria su spaudimu pritapti prie bendraamžių. Drąsa būti savimi, nepaisant aplinkinių nuomonės, yra tikro didvyriškumo pavyzdys.
- Atsidavimas savo įsitikinimams: Tai gali būti susiję su teisingumo, lygybės ar kitų svarbių vertybių gynimu, net jei tai nėra lengva.
- Gerumas ir empatija: Gebėjimas suprasti ir užjausti kitus, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, yra svarbi didvyriška savybė.
Knygnešiai - pilkieji didvyriai
Knygnešiai - tai Lietuvos istorijos fenomenas, kurį UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje atitikmenų neturinčia veikla. Kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, 1864 m. - 1904 m. caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Knygnešiai lietuviškas knygas nelegaliai gabeno iš Rytų Prūsijos ir platino po visą Lietuvą. Per 40 spaudos draudimo metų Lietuvoje veikė 2000 knygnešių ir 5000 daraktorių - slaptųjų lietuviškų mokyklų mokytojų. Buvo išleista ir išplatinta 1830 pavadinimų leidinių lotyniškais rašmenimis, kurių bendras tiražas siekė 6 milijonus egzempliorių. Caro valdininkai atėmė ir sunaikino tik apie 8 proc. tiražo, taigi dauguma lietuviškų knygų ir laikraščių pasiekė skaitytojus.
Knygnešių veikla
Knygnešiai apgaudavo ir suklaidindavo persekiotojus: pasienio sargybinius, policininkus, šnipus. Jie slėpdavo nelegalią spaudą ir patyrė daug nuotykių ir vargų. Caro valdžia juos baudė už knygų kontrabandą. Knygnešių dėka veikė lietuviška mokykla ir mokytojai spaudos draudimo laikais. Knygnešių darbo ir vargų prasmė didelė, todėl juos gerbiame ir minime šiandien.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Knygnešių dvasinė stiprybė
Knygoje „Pilkieji didvyriai. Slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės“ atskleidžiama knygnešių dvasinė stiprybė, drąsa, sumanumą, ištvermė ir pasiaukojimą. Knygnešystė - ne tik istorinė, kultūrinė, bet ir dorovinė mūsų vertybė. Knyga skirta visiems, kurie domisi lietuviškos knygos istorija, brangina gimtąją kalbą. Ji ypač pravers mokytojams, moksleiviams, bibliotekininkams ir kultūros darbuotojams minint Knygnešio dieną bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Adelė Dirsytė - užmiršta didvyrė
Apie kūrybinę inspiraciją, kuri sietina su svarbiomis Lietuvoje asmenybėmis bei istorija kalbasi Šiluvos piligrimų centro atstovė Ona Eigirdaitė bei knygos „Adelė. Slapta vaikų draugė“ autorės s. Danguolė Gervytė ir dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė.
Knygos atsiradimo istorija
Mintis parašyti knygą apie Adelę Dirsytę kilo labai seniai, kai keliavau į Vorkutą ir su ekspedicijos grupe sustojome netoli Vorkutos tundroje, tiksliau Čumoje, ten 1947 m. buvo ištremta Adelė. Iš pradžių buvo mintis apie knygą suaugusiems - apie įkvepiančią vienos moters pasaulietės, mokytojos, ateitininkės biografiją. Bet 2021 m. sulaukiau netikėto Bažnyčios kronikos fondo direktorės D. Adomaitienės skambučio, ji mane pakvietė sukurti „kažką“ vaikams apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Šis pakvietimas nukrito nuobodžiame pandemijos kontekste, todėl iškart sutikau. Paskui to „kažko“ idėją išrutuliojome kartu su dailininke Jūrate.
Adelės istorijos aktualumas
Adelės Dirsytės istorija pasirodė ir asmeniškai aktuali, kadangi mano tėvai tuo laikotarpiu buvo šiuose lageriuose. Taip atgijo vaizdiniai, kuriuos pasakojo mama ir tėtis. Įdomu buvo žiūrėti s. Danguolės darytas šiandienos Vorkutos nuotraukas. Tačiau tuo metu pradėjome rengti knygą skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai. Taigi, supratome, kad po Kronikos tikrai ruošime knygą apie A. Dirsytę. Ėmiau galvoti apie knygos stilių - yra istorinių nuotraukų, bet nenorėjau, kad knyga būtų vien piešta arba, tarkim, fotografijų albumas.
Kodėl būtent Adelė?
Pirmą kartą į Šėtą apžiūrėti vietovių atvažiavau 2018 m., susiradau jos gimtinę Aukštuosiuose Kapliuose, apžiūrėjau Šėtos bažnyčią. Bet į tikrą ekspediciją kartu su Jūrate ir Konstantinu leidomės tik praėjusią vasarą, kai jau kryptingai rinkome medžiagą knygai. Mane ji žavi kaip atsidavusi mokytoja, kuri laišką dukterėčiai pasirašydavo „vaikų draugė“. Adelė yra labai jautri ir tuo pačiu tvirta asmenybė. Atrodo visai paprasta kaimo mergaitė, siekianti žinių, mokslo, kokių Lietuvoje pilna. Svajojanti apie keliones, pamatyti pasaulį. Taip ji pamatė pasaulį tik ne savo noru o per prievartą ir kančią. Jos pasaulis tikrai ne malonumų kupimas, o kančios, prievartos. Žiūrint į žemėlapį, kuris pateiktas ir knygelėje, matyti kaip toli ji buvo prievarta išvežta.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Adelės Dirsytės įkvėpimas šiandien
Šiandieniniame karo Ukrainoje kontekste ne tik jaunimą, bet visus mus ji gali įkvėpti savo be kompromisine laikysena tremtyje, giliu tikėjimu ir atsidavimu Dievui. Sunkiomis sąlygomis ji rūpinosi kitais. Pavyzdžiui, mane labai jaudina istorija, kai Adelė būdama Magadane izoliatoriuje, tai yra kalėjimo ligoninėje, grįžtančiai į Lietuvą draugei nori perduoti siuntinuką varganų dovanėlių, kad ji nuvežtų giminaičiams į Lietuvą. Adelė nėra mums tolima, mes turime jos nuotraukas, laiškus. Prieš kelis metus man dar teko susitikti ir kartu su ja kalėjusiomis gimnazistėmis.
Adelės stiprybė ir meilė
Šiandienos karo fone Adelė yra itin aktuali asmenybė. Stiprybė ir meilė jai padėjo nepasiduoti iki galo, neišduoti savęs, savo įsitikinimų. Ji buvo ne tik mokytoja, bet ir jaunimo globėja. Tokia išliko iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos.
Kontroversiški "didvyriai"
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo istorijų apie vaikus, kurie pasirenka lytinės transformacijos kelią, ir yra pristatomi kaip "didvyriai". Pavyzdžiui, "The Huffington Post" vieną vaiką pavadino "pintos dydžio didvyriu". Australijos visuomeninės televizijos laida "Keturi kampai" kalbino du vaikus, pasirinkusius lytinės transformacijos kelią, pristatydama jų bei jų tėvų apsisprendimą, kaip "ypatingos, įkvepiančios drąsos" pavyzdį.
Kritinis požiūris į lyties keitimo procedūras
Vis dėlto, ne visi specialistai pritaria tokiam požiūriui. Dr. Paulas Mekhju, žinomas ilgametis Džons Hopkins universiteto psichiatras, teigia, kad procedūros, skirtos keisti lytį, nepadeda vaikams. Taigi, klaidinga praktika - duoti vaikams ir paaugliams tai, ko jie nori, užuot davus jiems tai, ko reikia. Trumpuoju laikotarpiu toks elgesys gali pagerinti jų savijautą, tačiau ilgainiui patiems vaikams teks gyventi su netinkamo gydymo pasekmėmis.
Kaip Rasti Tikrus Didvyrius?
Svarbu, kad tėvai ir mokytojai padėtų vaikams atskirti tikrus didvyrius nuo stabų ir parodytų, kad didvyriškumas gali pasireikšti įvairiose gyvenimo srityse.
Istorijos ir biografijos
Supažindinkite vaikus su istorinėmis asmenybėmis, kurios pasižymėjo drąsa, atsidavimu ir sąžiningumu. Skaitykite biografijas apie žmones, kurie įveikė sunkumus ir pasiekė didelių dalykų.
Literatūra ir kinas
Atrinkite knygas ir filmus, kuriuose vaizduojami teigiami pavyzdžiai ir didvyriškos savybės. Aptarkite su vaikais, kas padaro personažą didvyriu ir kokias vertybes jis įkūnija.
Kasdieniai pavyzdžiai
Atkreipkite vaikų dėmesį į žmones, kurie jų aplinkoje elgiasi didvyriškai - tai gali būti šeimos nariai, draugai, mokytojai ar net nepažįstami žmonės, kurie padaro ką nors gero.