Šiais laikais vis daugiau moterų atideda motinystę vėlesniam amžiui dėl karjeros, finansinės padėties ar asmeninių tikslų. Nors medicina leidžia moterims būti lankstesnėms planuojant savo gyvenimus, svarbu suprasti rizikas ir privalumus, susijusius su antru vaiku sulaukus 45 metų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia vėlyva motinystė, kokios rizikos gali kilti ir kaip tinkamai pasiruošti šiam svarbiam įvykiui.
Tendencijos ir Priežastys
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Tačiau kasmet daugėja moterų, kurios pirmojo vaikelio susilaukia 35-erių metų ar vėliau. Pagrindinės priežastys - noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Psichologų teigimu, brendimo laikotarpis šiais laikais užsitęsia, todėl jaunimas ilgiau gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti ir tapti tėvais.
Ką Žymi 35-erių Metų Riba?
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų. Taip yra dėl daugelio priežasčių. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui.
Rizikos, Susijusios su Nėštumu 45 Metų
Nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas po truputį pradeda mažėti. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
Dažnesnės Komplikacijos
Vyresnio amžiaus nėščiosios dažniau patiria šias komplikacijas:
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
- Chromosominės anomalijos: Didėja rizika susilaukti kūdikio su Dauno, Edvardso ar Patau sindromu. 45 metų moteriai tikimybė pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu siekia 1 iš 30.
- Gestacinis diabetas: Jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc.
- Aukštas kraujospūdis: Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
- Priešlaikinis gimdymas: Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką.
- Placentos problemos: Didėja placentos pirmeigos ir atšokos rizika.
- Sunkesnis gimdymas ir Cezario pjūvis: Vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia Cezario pjūvio operacijos.
- Sumažėjęs vaisingumas: Apie apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami.
Genetinių Ligų Rizika
Senstant tėvų organizmui, dažnėja vaikų genetinių ligų rizika. Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius - 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai - 45-eri, - apsigimimo rizikos santykis yra 1 iš 20. Tačiau kiekvienas pastojimas yra unikalus ir jam įtaką daro be galo daug veiksnių, įskaitant ir psichologinį pasiruošimą vaiko atėjimui.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento dr. Vlado Gintauto teigimu, dažniausiai pasitaikantys apsigimimai susiję su vadinamosiomis chromosominėmis anomalijomis, tokiomis kaip Dauno, Edvardso ir Patau sindromai. Tai įgimtos sunkios ligos, nulemčiančios vaiko raidos sutrikimus. Visi šie sindromai susiję su moters amžiumi - kuo ji vyresnė, tuo rizika didesnė.
Genetikas prof. Algirdas Utkus teigia, kad vyrams rizikos riba turėti vaiką su genetine liga - 42 metai. Statistiškai paskaičiuota, kad tokių vyrų šeimose, nors ir nežymiai, padidėjusi kai kurių vadinamųjų monogeninių ligų, atsirandančių dėl vieno geno pakitimo, rizika. Viena iš tokių ligų - achondroplazija (žemas ūgis).
Mokslinėje literatūroje galima rasti duomenų, kad vyresnis vyro amžius gali padidinti riziką, kad vaikas gims su autizmo sutrikimu. Motinos amžius susijęs su vaiko autizmo rizika dar labiau.
Privalumai, Susiję su Vėlyva Motinyste
Nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė. Kalbėdami apie teigiamą tokio pasirinkimo pusę, medikai išskiria socialinę padėtį, kitokį - brandesnį požiūrį į vaiką, stabilią finansinę padėtį ir įvairiapusį išsilavinimą, suteikiantį pasitikėjimo tiek nėštumo ir gimdymo metu, tiek auklėjant atžalas.
Taip pat skaitykite: Antras nėštumas: ką reikia žinoti
Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų:
- Vyresnių tėvų vaikams dažnai geriau sekasi mokykloje.
- Vyresnės moterys dažniausiai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms netenka aukoti tiek, kiek jaunesnėms.
- Vyresnės moterys labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos bei gydymo - šios savybės padeda būti gera mama.
- Vėliau vaikų susilaukusios moterys dažnai ilgiau gyvena.
- Genai, kurių dėka moteris galėjo susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, leis jai ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.
- Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros yra gabesni nei dešiniarankiai.
- Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.
- Vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.
Kaip Palengvinti Nėštumą ir Sumažinti Riziką?
Jei nuspręsta vaikelio susilaukti esant bent 35-erių arba jei būsimajam tėčiui yra daugiau nei 42-eji, būtina apsilankyti pas genetikos specialistą ir atidžiai susipažinti bei įvertinti visas galimas rizikas.
Rekomenduojami Tyrimai
Vyresnėms nei 35 m. moterims rekomenduojami šie tyrimai:
- 11-14 nėštumo savaitė: Atliekamas biocheminis Prisca I tyrimas, kuriuo įvertinama vaisiaus chromosominių ligų rizika. Jo jautrumas apie 70-85 proc.
- 15-20 nėštumo savaitė: Jei nespėta atlikti pirmojo Prisca tyrimo, šiomis savaitėmis galima atlikti Prisca II.
- 16-20 nėštumo savaitė: Jei gydytojai nustatė, kad Prisca II tyrimas gali būti rizikingas, tuomet galima atlikti invazinį vaisiaus vandenų tyrimą. Gydytojui išrašius siuntimą, valstybinėse įstaigose šie tyrimai yra nemokami, jei moteris priklauso rizikos grupei (amžius ir kiti faktoriai).
- 9-20 nėštumo savaitė: Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų. Gydytojas pastebi, kad šio tyrimo metu ypač svarbu išmatuoti vaisiaus frakciją, kadangi kitu atveju gali būti sunku atskirti vaisiaus ir motinos DNR. Šį tyrimą galima atlikti kaip pirmo pasirinkimo tyrimą arba po rizikingesnių biocheminių tyrimų rezultatų.
- 9-20 nėštumo savaitė: Tyrimai rodo, kad 1 iš 1000 nėščiųjų (nepriklausomai nuo amžiaus) aptinkami mikrodeleciniai sindromai. Jie pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose. Šių sindromų riziką galima nustatyti atliekant tą patį NIPT neinvazinį tyrimą.
Jei moteris nėštumo metu sirgo ūmia bakterine infekcija - toksoplazmoze, reikėtų atlikti vaisiaus vandenų tyrimą ir išsiaiškinti, ar šia infekcija neužsikrėtė vaikutis.
Sveika Gyvensena
Sveika gyvensena ir mityba didina vaisingumą. Svarbu valdyti kūno svorį, jei po pirmojo nėštumo išliko antsvoris ar nutukimas, svorio sumažinimas 5-10 proc. gali padėti. Taip pat svarbu pasitarti su gydančiu gydytoju dėl sveikatos rizikos veiksnių valdymo ir reikalingų tyrimų.
Taip pat skaitykite: Gimdymas po cezario pjūvio
Gydytojo genetiko teigimu, jei nuspręsta vaikelio susilaukti esant bent 35-erių arba jei būsimajam tėčiui yra daugiau nei 42-eji, būtina apsilankyti pas genetikos specialistą ir atidžiai susipažinti bei įvertinti visas galimas rizikas.
Prof. dr. D. Serapinas rekomenduoja stiprinti sveikatą ir savarankiškai, kiek įmanoma, sumažinti rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus raidai bei nervinio vamzdelio formavimuisi, tad rekomenduotina tris mėnesius iki nėštumo ir tris pirmuosius nėštumo mėnesius profilaktiškai vartoti folio rūgštį, bet nepiktnaudžiauti kitais maisto papildais, ypač žuvų taukais.
Antras Nėštumas: Ypatumai ir Svarstymai
Planuojant antrąjį vaikelį, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų, ypač į laiką, praėjusį po pirmojo gimdymo.
Rekomenduojamas Tarpas Tarp Nėštumų
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad tarpas tarp gimdymo ir kito nėštumo turėtų būti nuo 18 iki 60 mėnesių (nuo pusantrų iki penkerių metų). Tai yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo daugybės faktorių. Konkrečiu atveju, viskas labai priklauso nuo to, kaip praėjo pats nėštumas, gimdymas, ar buvo komplikacijų, kiek moteris žindė krūtimi ar buvo darytas Cezario pjūvis. Po Cezario pjūvio, pakartotinis nėštumas tikrai neturėtų būti anksčiau nei po pusantrų metų, kad būtų saugu pagimdyti natūraliais gimdymo takais.
Skirtumai Nuo Pirmojo Nėštumo
Ar pirmas, ar dešimtas nėštumas, kiekvienas būna kitoks. Iš tiesų vaisiaus judesius pakartotinai gimdysiančios moterys pajunta anksčiau. Dar vienas skirtumas - anksčiau pasimato pilvukas, nes pilvo raumenys jau nebūna tokie tvirti, kokie buvo iki pirmojo nėštumo.
Gimdymo Ypatumai
Yra tokia tendencija, kad antras gimdymas yra lengvesnis. Psichologiškai moteris jaučiasi tvirčiau, žino, ko laukti, ko tikėtis. Daugiau turi žinių ir patirties. Kita vertus, jei pirmą kartą buvo negatyvi patirtis, gali dar labiau bijoti ir nerimauti. Pats gimdymas yra greitesnis dėl gimdos kaklelio vėrimosi ypatumų.
Atsistatymas Po Gimdymo
Po antro ir daugiau gimdymo, maitinant kūdikį ir besitraukiant gimdai, kankina didesni pilvo skausmai, nes stipriau traukiasi gimda. Tolimesnis organizmo atsistatymas nepriklauso nuo to ar tai pirmas, ar antras gimdymas, atsistatymas labiau priklauso nuo to, ar spėjo moters organizmas atsistatyti po prieš tai buvusių nėštumų ir gimdymų.
Žindymas
Fiziologiškai pieno gamyba ir pats maitinimas daug lengviau vyksta po pakartotinio gimdymo, nes moteris jau žino, kaip tą daryti, ką daryti, jei vaikas neima krūties ir pan.
Psichologiniai Aspektai
Svarbu neskubėti ir išieškoti atsakymų savo viduje, ar tikrai norite antro vaikelio, ar yra kažkokie kiti motyvai, kurie sukelia jausmą, kad norisi dar vieno kūdikio. Reikėtų atsakyti į klausimus, kas iš tikrųjų vyksta su mumis, ar tikrai turime erdvės pakviesti antrąjį vaikelį į šeimą, ar esame pakankamai pailsėję, turintys jėgų.
Pasiruošimas Pirmagimiui
Svarbu paruošti pirmagimį, kad jis nesijaustų nukarūnuotas. Pokyčiai reikalingi, bet geriausia būtų, kad tai įvyktų taip, jog net nepasijustų - švelniai, pamažu. Kuo mama sveikiau vaiką paleidinėja jį augindama, tuo mažesnis kontrastas jaučiasi atsirandant antram vaikeliui.
Nevaisingumo Problemos ir Amžius
Nevaisingumas yra sparčiai didėjanti problema su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Amžius blogina vyrų spermos kokybę, tačiau jis labai neigiamai veikia moterų vaisingumą ir kiaušidžių rezervą. Moterys gimsta su ribotu kiaušialąsčių skaičiumi. Senstant kiaušialąsčių kokybė ir kiekis mažėja, o joms išsekus prasideda menopauzė.