Įvadas
Ankstyvasis amžius - itin svarbus laikotarpis vaiko raidai, kuomet formuojasi asmenybės pagrindai, vyksta intensyvi socializacija. Šiame etape vienodai svarbios visos vaiko galios: fizinės, psichinės ir dvasinės. Todėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas yra orientuotas į vaiko poreikių tenkinimą, jutiminės patirties plėtojimą, atitinkantis vaiko amžiaus galimybes, skatinantis vaiko savarankiškumą ir saviraišką. Šiame straipsnyje remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, aptariamos ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo galimybės.
Pažinimo Kompetencijos Svarba Ankstyvajame Amžiuje
Pažinimo kompetencija - viena svarbiausių vaiko ugdymosi sričių. Ją sudaro smalsumas, domėjimasis, informacijos rinkimas ir apdorojimas, aktyvus aplinkos tyrinėjimas, padarinių prognozavimas, žinių, supratimo ir patirties kritiškas interpretavimas bei kūrybiškas panaudojimas. Išugdyta pažinimo kompetencija skatina žmogų domėtis ir suvokti įvairius reiškinius, dėsnius, leidžia įprasminti ir panaudoti kaupiamas žinias, ugdo kritinį mąstymą bei mokėjimą mokytis, kurie yra reikšmingi tolimesniame vaiko gyvenime.
Patirtinis Ugdymas(is) per Atradimus, Bandymus ir Eksperimentus
Straipsnyje gilinamasi į problemą, kaip skatinti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą(si) per atradimus, bandymus, eksperimentus. Patirtinis ugdymas(is) per atradimus, bandymus ir eksperimentus suteikia vaikui galimybes aktyviai veikti ir kurti sąveikoje su kitais, sėkmingai integruotis į bendruomenės gyvenimą, išbandyti savo prigimtinius gebėjimus ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos. Tyrimo rezultatai atskleidė: svarbu ugdyti vaikų patirtinį ugdymą(si) jau ankstyvajame amžiuje, o tinkamiausias būdas pažinti aplinką yra žaidimas.
Ankstyvojo Amžiaus Vaikų Pažinimo Kompetencijos Ugdymo(si) Galimybės: Tyrimo Apžvalga
Siekiant atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybes, buvo atliktas tyrimas, kurio metodai apėmė mokslinės literatūros ir dokumentų analizę, apklausą raštu, apklausą žodžiu, duomenų kiekybinę ir kokybinę analizę.
Fizinis Aktyvumas ir Pažinimo Kompetencijos Ugdymas
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą. Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui.
Taip pat skaitykite: Nėštumo testo patikimumo vadovas
Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame nuo žaidimo modeliavimo, pasitenkinimo veiklai kuriame aplinką, pereiname prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiame saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose. Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiškai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orientuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus.
Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralysti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinaciją.
Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.
Dienos Režimas ir Ugdymo Procesas
Lopšelyje-darželyje „Ryto ratas” - atsižvelgiant į vaikų nuotaikas, trunka nuo 9.30 val. Mankšta vyksta kasdien 8.20 - 8.30 val. Įprasta dienos veikla apima:
- 8.00 - 8.25 val. Vaikų atvykimas į darželį. Pasisveikinimas su mokytojais, žaisliukas.
- 8.20 - 8.30 val. Mankšta.
- 8.30 - 9.00 val. Pusryčiai.
- 9.00 - 9.15 val. Pasiruošimas ugdomajai veiklai.
- 9.15 - 10.00 val. Ugdomoji veikla.
- 10.00 - 10.20 val. Pasiruošimas pasivaikščiojimui.
- 10.20 - 11.45 val. Pasivaikščiojimas lauke.
- 11.45 - 13.00 val. Pietūs.
- 13.00 - 15.00 val. Poilsio ir ramybės metas. Pasakų sekimas, lopšinių dainavimas, niūniavimas, sūpavimas.
- 15.00 val. Kėlimasis.
- 15.30 - 16.00 val. Vakarienė.
- 16.00 val. - 18.00 val. Žaidimai, individualus darbas.
- 18.00 val. Sudie, draugai, žaisliukai.
Įtraukusis Ugdymas
Lopšelyje-darželyje integruotai ugdomi vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimus, elgesio ir emocijų, kompleksinių negalių turintys vaikai. Jiems kvalifikuotą pagalbą teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, grupės mokytojai.
Taip pat skaitykite: Baimių įveikimas ankstyvajame amžiuje
Teisinis Reglamentavimas ir Ugdymo Trukmė
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nuo 2016 m. Priešmokyklinis ugdymas - vienerių metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 6 metų padėti pasirengti mokyklai. Ankstyvasis amžius (lopšelio grupės): 1,5 - 3 metų vaikų ugdymas. Ikimokyklinis amžius - tai 3-6 metų vaikų ugdymas. Mokslo metų pradžia - rugsėjo 1 d. Vasarą, atsižvelgiant į tėvų poreikius, įstaigos veiklos planus, lopšelis-darželis vieną ar du mėnesius nedirba (liepos/rugpjūčio mėn.).
Išvados
Ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas yra itin svarbus procesas, kuriam didelę įtaką daro patirtinis ugdymas(is) per atradimus, bandymus ir eksperimentus. Fizinis aktyvumas, integruotas į ugdymo procesą, taip pat turi teigiamą poveikį pažinimo kompetencijos ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų orientuotas į vaiko poreikių tenkinimą, jutiminės patirties plėtojimą, atitiktų vaiko amžiaus galimybes, skatintų vaiko savarankiškumą ir saviraišką.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikatos priežiūra: ką svarbu žinoti?