Šiame straipsnyje aptariama, ką reikėtų žinoti, jei į namus atvyktų vaiko teisių apsaugos ir policijos pareigūnai dėl įtarimų pažeidus vaiko teises. Straipsnyje akcentuojami svarbiausi aspektai, susiję su vaiko teisių apsauga, tėvų teisėmis ir pareigomis, bei procedūromis, kurių reikėtų laikytis susidūrus su tokia situacija.
Prioritetas - vaiko išsaugojimas šeimoje
Po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) aiškiai deklaruoja, kad prioritetas teikiamas vaiko augimui savo biologinėje šeimoje, nepaisant to, kokia ji būtų (33 str. 4 d.). Atsiradus šeimyninės aplinkos funkcionavimo sutrikimams, šeimai turi būti taikoma kompleksinė pagalba, siekiant vaiką palikti šeimoje (33 str. 5 d.). Tik nepavykus prevencinėmis priemonėmis padėti šeimai, vaikas gali būti paimamas iš šeimos, jam nustatant laikiną ar nuolatinę globą, ar net įvaikinant jį (33 str. 6 d.). Kiekvienas atsakingas tėvas turėtų žinoti VTAPĮ 33 straipsnio nuostatas ir priminti jas vaiko teisių apsaugos pareigūnams susidūrimo su jais metu, jeigu iškart po pirmojo apsilankymo šeimoje, dar nespėjus taikyti jokių pagalbos priemonių šeimai ir neesant realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, šie ketintų taikyti vaiko paėmimą iš šeimos.
Realaus pavojaus sąlyga
Svarbu atskirti dvi situacijas: pavojų vaikui neutralioje aplinkoje (36 str. 4 d.) ir pavojų vaiko gyvenamoje aplinkoje (36 str. 5 d.). Šis skirstymas svarbus, nes abiem atvejais galioja skirtingos vaiko paėmimo sąlygos. Jeigu pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje, nebūtina nustatinėti jo realumo, ir vaiką iš neutralios aplinkos galima paimti daug lengviau bei grąžinti jį tėvams (išskyrus atvejus, kai yra duomenų, kad grąžinti vaiką tėvams yra nesaugu). Jeigu pavojus vaikui kyla jo gyvenamojoje aplinkoje (namuose), įstatymas labai aiškiai teigia, kad toks pavojus turi būti realus. Tik realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei sudaro pagrindą tarnyboms paimti vaiką iš jo gyvenamosios aplinkos. Todėl griežtai laikantis įstatymo raidės, bet kokie kiti atvejai, kuomet nėra konstatuotas realus pavojus vaikui, o vaikas paimamas iš jo gyvenamosios aplinkos, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patvirtintais įsakymais, aprašais ar taisyklėmis (kitaip tariant žemesnės teisinės galios poįstatyminiais aktais), turėtų būti laikomi neteisėtais.
Tėvų dalyvavimas nustatant grėsmės lygį
Visiems tėvams ir kitiems vaikų atstovams svarbu žinoti, kad VTAPĮ išskiria du grėsmės lygius vaikui, t. y. pirmą ir antrą (38 str.). Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų grėsmės lygių yra tas, kad nustačius pirmąjį, yra organizuojama socialinio darbuotojo pagalba šeimai, o nustačius antrąjį grėsmės lygį, sukuriamos prielaidos paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Tiesa, kartu su antruoju grėsmės lygiu ir jo nustatymu, kaip minėta, turi egzistuoti ir kita būtina vaiko paėmimo sąlyga - realus pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. SADM ministras savo įsakymu yra patvirtinęs „Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą“ (Aprašas) ir kartu su juo (kaip Aprašo priedus) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (Anketa) formą bei Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto formą.
Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvieno apsilankymo pas tėvus ar kitus, globojančius vaiką, asmenis atveju privalo pildyti Anketos formą. Anketos esmė yra ta, kad nustačius atitinkamą nurodytų požymių kiekį, įvertinus jų reikšmingumą, pagal tai yra nustatomas pirmas ar antras grėsmės vaikui lygis. O tai, kaip minėta, yra svarbu, kadangi nustačius antrą grėsmės vaikui lygį ir kartu realų pavojų vaikui, yra galimas vaiko paėmimas iš šeimos. Todėl kiekvieno Anketos punkto pabraukimas gali būti lemiamas vaiko paėmimo sprendimui.
Taip pat skaitykite: Vaikų auklėjimo apklausa tėvams
Anketos pildymo svarba ir tėvų veiksmai
Anketa turi būti pildoma atsakingai ir dalyvaujant tėvams, kurie, siekdami sumažinti vaiko paėmimo iš šeimos riziką, turėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
- Pildymas vietoje ir dalyvaujant tėvams: Nors Aprašas tam tikrais atvejais vaiko teisių apsaugos pareigūnams šią Anketą leidžia užpildyti per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo, tačiau tėvai turėtų reikalauti, kad Anketa būtų užpildoma nedelsiant, čia ir dabar, vaiko buvimo vietoje, dalyvaujant vaiko atstovams ir pareigūnams. Taip bus lengviau užtikrinti objektyvų aplinkybių konstatavimą.
- Paaiškinimai dėl pabrauktų punktų: Vaiko teisių apsaugos pareigūnui žymint varneles prie atskirų Anketos punktų, tėvams svarbu klausti ir aiškintis, o kokios gi aplinkybės tą patvirtina, ir tuo pačiu pateikti savo paaiškinimus. Pavyzdžiui, jeigu yra žymima varnelė prie anketos 2.11 punkto, nurodančio, kad vaikas paliekamas be priežiūros (aukštas rizikos lygis), tėvams būtų pravartu paaiškinti, kad, pavyzdžiui, vaikas buvo paliktas neilgam, kol tėvas išneš šiukšles, kad tėvai miegantį vaiką galėjo stebėti per “mobilią auklę” ar pan. Į tai turėtų būti protingai atsižvelgiama.
- Nesutikimo fiksavimas: Kuomet anketa bus užpildyta, ji bus duodama pasirašyti tėvams ar globėjams. Nesutinkant su anketos duomenimis, labai svarbu, kad tėvai kartu su savo parašu parašytų ir savo įvykių versiją ar paaiškinimus dėl kiekvieno pabraukto grėsmės vaikui indikatoriaus. Nors anketoje tam specialių skilčių nėra, tačiau galima paaiškinimus užrašyti laisvoje vietoje ar kitoje lapo pusėje. Tokiu būdu bus tėvų nuomonė fiksuota raštiškai ir į ją bus atsižvelgiama vėlesniuose proceso etapuose - paaiškinimus matys ir teismas, jei bus prašoma leidimo paimti vaiką.
- Ramus elgesys ir bendradarbiavimas: Tiek pildant Anketą, tiek ir bendraujant su pareigūnais, tėvams bei kitiems kartu gyvenantiems asmenims ypatingai svarbu išlikti ramiems, atsakinėti į pareigūnų klausimus, kadangi bet koks emocijų rodymas ar elgesio nekontroliavimas, ar nebendradarbiavimas yra formalus pagrindas konstatuoti atitinkamas grėsmes vaikui, pvz., grėsme vaikui būtų laikoma, jeigu nebendradarbiaujama su specialistais ir jie neįleidžiami į namus (Anketos 2.6. punktas), jeigu kartu gyvenantys asmenys nekontroliuoja savo elgesio, yra nusiteikę priešiškai (Anketos 4.4. punktas) ir pan.
Teismo leidimas dėl ilgalaikio paėmimo
Nors pareigūnai gali nedelsiant paimti vaiką iš jam realų pavojų keliančios aplinkos, konstatavus antrą grėsmės lygį, tačiau svarbu žinoti, kad ilgalaikis vaiko paėmimas ir perdavimas laikiniems globėjams yra galimas tik teismo leidimu. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo antrojo grėsmės lygio ir realios grėsmės vaikui konstatavimo, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (apylinkės teismą) pagal pareigūnų institucijos buveinės vietą, kad vaikui būtų nustatyta laikina globa. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti per 5 dienas.
Svarbu tai, kad tėvai, jeigu jie nesutinka su vaiko paėmimu, turi teisę nieko nelaukdami (jie atskirai apie teismo procesą nėra informuojami, todėl turi veikti savo iniciatyva), pateikti teismui paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius vaiko teisių apsaugos pareigūnų nuomonę. Pateikti argumentai ir paaiškinimai gali įtakoti teismo sprendimą, ir to pasekoje teismas gali neišduoti leidimo paimti vaiką iš šeimos. Net ir tuo atveju, jeigu teismas leidimą paimti vaiką išduoda, tėvai turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą, nors tai ir nesustabdo paties proceso, t. y. teismo leidimo paimti vaiką galiojimo.
Garso ir vaizdo įrašų naudojimas
Nors tiek teisės aktai, tiek ir logika sakytų, kad visą specialistų apsilankymo procesą reikėtų užfiksuoti atitinkamose garso ar vaizdo laikmenose, tačiau šiuo atveju specialistai gali neturėti ir nenaudoti reikiamų proceso fiksavimo priemonių. Tokiu atveju, labai svarbu, kad tėvai patys išmaniųjų technologijų pagalba fiksuotų vaiko teisių apsaugos pareigūnų apsilankymą, pažeidimų konstatavimo eigą, vaiko apžiūrą, bendravimą, dokumentų pildymą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai padėtų išvengti bet kokių ginčų dėl aplinkybių nustatomų įvykio vietoje, o tuo pačiu užfiksuota medžiaga galėtų būti naudojama teisme, spendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Kita vertus, reikia žinoti, kad pašaliniai asmenys be sutikimo negali pažeisti teisės nei į vaiko privatų gyvenimą (VTAPĮ 10 str.), nei teisės į suaugusiųjų privatų šeimos gyvenimą ar atvaizdą, todėl tėvai turi teisę reikalauti, jog proceso metu vaizdo ar garso įrašymo priemonės nebūtų naudojamos.
Taip pat skaitykite: Ankstyvasis amžius darželyje: adaptacijos iššūkiai
Pareigūnų įleidimas į patalpas
Svarbu ne tik žinoti savo teises, tačiau ir vykdyti įstatymų numatytas pareigas. Viena šių pareigų - tai vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Vaiko teisių specialistai savo darbe dažnai pasitelkia policijos pareigūnus, kurie turi specialius įgaliojimus. Teisę policijos pareigūnams patekti į patalpas garantuoja Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., kuris numato, kad policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas bet kuriuo paros metu, be teismo sprendimo gali įeiti į gyvenamas ar negyvenamas patalpas, jeigu įtaria, kad daromas nusikaltimas. Nepaklusus, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą ir jėga patekti į patalpas. Kadangi vaiko teisių pažeidimai yra dažnai susiję su tam tikrais Baudžiamajame kodekse (BK) numatytais nusikaltimais (pvz., fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, BK 140 str.), tai esant įtarimui, pareigūnai turi teisę šias aplinkybes patikrinti patekdami į patalpas.
Nors įstatymai tiesiogiai vaiko teisių specialistams nenumato galimybės patekti į privačią erdvę, tačiau jie vis tik turi įstatymuose įtvirtintas pareigas tikrinti ar nėra smurtaujama prieš vaiką, apžiūrėti vaiko gyvenamą patalpą ir pan.
Žalos atlyginimas už neteisėtus veiksmus
Galiausiai reikia žinoti, kad neteisėti veiksmai gali sukelti ir teisines pasekmes - pareigą atlyginti žalą. Ši taisyklė taikoma ir vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojams. Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai savo pareigas turi atlikti tiksliai pagal jiems taikomus įstatymus ir jų nepažeisti. Todėl bet koks jų pareigų pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai, sukuriantys pareigą atlyginti padarytą žalą.
Vaiko paėmimas iš šeimos be pakankamo pagrindo (net ir nustačius antrą grėsmės lygi, bet nesant realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui) arba pažeidžiant procedūras, gali tapti pagrindu bylai teisme dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo. Bylos baigtis ir atlyginamos žalos dydis gali priklausyti nuo konkrečios situacijos, patirtos žalos, taip pat nuo to, kaip tėvai bus pasirengę bylos nagrinėjimui teisme, kokius įrodymus turės ir kaip išmanys savo teises.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošęs jūsų vaikas mokyklai? (Tėvų anketa)
Vaiko išvykimas į užsienį
Svarbu! Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, t.y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų. Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito rašytinio sutikimo nereikia. Vykstant vaikų grupėms į organizuotas keliones ar su sporto, meno, mokslo kolektyvais, kelionės organizatorius sudaro išvykstančių vaikų ir lydinčių asmenų sąrašą, kurį pateikia LR pasienio punkto pareigūnams.
Tarptautinis vaikų grobimas
Pagrindinis teisės aktas, taikomas neteisėtai išvežto vaiko į užsienio valstybes atvejais, yra 1980 m. Bet kuris asmuo ar organizacija, teigianti, kad vaikas yra išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos Susitariančiosios Valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Svarbu! Beveik visos valstybės, išskyrus Somalį ir JAV, yra prisijungusios prie 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos. Konvencijos 2 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai. 1980 m. Hagos „Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ (Žin., 2002, Nr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr.