Įvadas
Šiame straipsnyje aptariama Angelės Nelsienės, iškilios lietuvių išeivijos atstovės Amerikoje, veikla ir reikšmingas indėlis į Lietuvos valstybingumo stiprinimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant spaudos publikacijas ir internetinius šaltinius, siekiant atskleisti A. Nelsienės nuopelnus Lietuvai.
Angelės Nelsienės asmenybė ir patriotinė veikla
Angelė Barkauskaitė-Nelsienė gimė Santakos kaime, Lazdijų rajone, netoli Kalvarijos. Jos šeimos istorija paženklinta tragiškais įvykiais - 1940 m. jos seneliai buvo išvežti į Sibirą, kur ir mirė. 1944 m. A. Nelsienės tėvai, bijodami raudonojo komunistinio teroro, pasitraukė į Vakarus, o 1949 m., prasidėjus emigracijai į Ameriką, Barkauskų šeima patraukė ir čia. Angelė baigė verslo mokyklą, o 1960 m. ištekėjo už talentingo verslininko Romo Nelso. Jie susilaukė trijų dukterų - Audros, Ingos ir Renatos, kurios buvo auklėjamos lietuvybės dvasia.
Angelė ir Romas Nelsai aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių kultūrinėje veikloje, rėmė ją finansiškai, dalyvavo visuose lietuviškuose kultūros renginiuose. Paaugus mergaitėms, Angelė Nelsienė dešimt metų mokytojavo Los Andželo lietuviškoje mokykloje, auklėjo lietuviukus patriotine dvasia. Los Andželo lietuviai, pastebėję Angelės Nelsienės ryškų organizacinį talentą, išrinko ją 1987 metais JAV Lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos skyriaus vadove.
Apie jos organizuotą poeto Bernardo Brazdžionio 80-ųjų gimimo metinių minėjimą pasklido garsas po visas Amerikos lietuvių bendruomenes; plačiai apie šį renginį rašė ne tik Amerikos lietuvių, bet ir didžioji Amerikos spauda. Šventė buvo didinga, organizuota su didele meile ir su tolimu žvilgsniu į ateitį. Ji organizavo ir kitus Bernardo Brazdžionio jubiliejų paminėjimus, kurie buvo įspūdingi ir nepakartojami.
1989 metais Angelė Nelsienė organizavo pirmąjį prof. Vytauto Lansbergio vizitą į Kaliforniją. Bendraudama su juo ji pajuto gyvą plakančią Lietuvos širdį, suprato, jog šis žmogus turi tiek geležinės valios, ryžto ir potencijos, kad gali pakeisti visą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės likimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos kino maišto apraiškos
Indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą
1989-1991 metais, Lietuvoje vykstant žūtbūtinei kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės, tos kovos ryžtu, azartu ir viltimi persiėmė Angelės ir Romo Nelsų šeima. Visose Amerikos bendruomenėse buvo pilna Angelės - su pranešimais, paskatinimais, kovingomis įkvepiančiomis kalbomis apie kiekvieno Amerikos lietuvio pareigą padėti atkurti jų tėvynės Lietuvos nepriklausomybę. 1989 metais Amerikos lietuviai ją išrinko Amerikos Baltų Laisvės lygos pirmininke. Graži, jaunatviška, visada gražiai elegantiškai pasipuošusi, plačios erudicijos Lietuvos patriotė tada ir tapo Tautos diplomate.
Ji organizavo į Ameriką atvykstančių Sąjūdžio lyderių ir tautos patriotų - prof. Vytauto Landsbergio, mons. Alfonso Svarinsko, KGB kankinės Nijolės Sadūnaitės ir daugelio kitų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareigūnų ir žymių žmonių susitikimus su Amerikos Kongreso ir Vyriausybės nariais, net su Amerikos Prezidentais Ronaldu Reiganu ir Džordžu Bušu vyresniuoju. Su jais buvo aptariama Lietuvos politinė situacija tuo metu ir Lietuvos ateities vizijos. Visi jie savo patarimais ir geranoriškais palinkėjimais rėmė lietuvių, latvių ir estų bendrą kovą už jų tautų ir valstybių laisvę ir nepriklausomybę Lietuvoje prasidėjus dainuojančiai Sąjūdžio revoliucijai, Amerikos bendruomenė ją rėmė visais įmanomais būdais - moraliai, finansiškai, įvairiomis akcijomis, mitingais.
Kai Lietuvoje buvo paskelbtas 1991 m. Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktas, visa Amerikos lietuvių bendruomenė džiūgavo, sveikino savo gimines ir draugus Lietuvoje ir Amerikoje bei visame pasaulyje, kur telkėsi lietuvių diasporos.
Talentingas žurnalistas Juozas Kojelis savo knygoje „Iš nakties į rytą“ pasakojo, kaip buvo sutikta Kovo 11-oji Los Andžele: „Pamaldų metu apie tą įvykį sužinota. Pamaldoms baigiantis, apie tai pranešė Angelė Nelsienė, ir pamaldų dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Iš bažnyčios visi susirinko į parapijos kiemą, kur A.Nelsienė tarė žodį ir buvo pakeltos Lietuvos (Trispalvė -O. V.) ir Amerikos vėliavos. Ir vėl sugiedotas Lietuvos himnas Tada visa gausi publika susirinko į Parapijos Didžiąją salę. Salė buvo sausakimša. Pritrūko ir stovimų vietų. Jaunimas su tautinėmis vėliavomis išsirikiavo scenoje. Daugelis moterų ir mergaičių vilkėjo tautiniais drabužiais. Programą pradėjo Radijo klubo pirmininkas V. Šeštokas ir žodį tarti pakvietė A. Nelsienę. Jos žodis sukėlė tokį entuziazmą, kokio ši salė dar niekad nebuvo regėjusi. Publika plojo, stojosi, sėdosi, šaukė, ritmingai skandavo: „Lietuva! Lietuva!… Laisvė!, Laisvė!…“ Buvo daug ašarų. Jaunus, senus ir darželinius pipirus tautinis jausmas palietė lyg stipri elektros srovė“.
Veikla po nepriklausomybės atkūrimo
1992 metais rinkimus į Seimą laimėjus LDDP, pirmasis šios partijos vadovų niekšybės aktas buvo Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Amerikoje Stasio Lozoraičio atleidimas iš pareigų. Tuo tarpu atkurtos sovietinės Lietuvos ambasadorius Amerikoje visomis išgalėmis ėmė tramdyti Amerikos lietuvių patriotinius jausmus, Amerikos bendruomenėje skleidė sutrikimą ir abejones viskuo, kas Lietuvoje buvo padaryta gero jos laisvės kelyje. Lietuvoje aktyviai veikė Rusijos penktoji kolona ir su ja kolaboravę Lietuvos intelektualai, agitavę prieš Lietuvos įsijungimą į NATO, tarp jų ypač aktyvus buvo Vilniaus Universiteto rektorius prof.
Taip pat skaitykite: Talentų šou atgarsiai Lietuvoje ir JAV
Amerikos lietuviams patriotams, tarp jų ir Angelei Nelsienei, visuomeninis-politinis darbas pasunkėjo dvigubai, juolab, kai Amerikos Prezidentu buvo išrinktas Bilas Klintonas, kurio komandoje buvo daug prorusiškų patarėjų, o įtakingiausiam patarėjui Strobui Talbotui visais atvejais buvo „Russia first! Jo patariamas B. Klintonas nusileisdavo Rusijos spaudimui: viešai sakydavo, kad remia Baltijos šalių narystę NATO, bet daug kartų savo pažadus buvo sulaužęs Rusijos naudai, todėl lietuviai abejojo, ar JAV gintų Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju.
Angelei Nelsienei ir kitiems Amerikos Baltų Laisvės lygos nariams pavyko surasti Kongrese nemažai Baltijos šalių užtarėjų, kurie rėmė tų šalių ir ypač Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo bylą ir kurie matė „Rusijos grėsmę ne tik mums, bet ir visai Europai“. A. Nelsienė ne tik palaikė ryšius su tuo Komitetu, bet ir tapo viešųjų ryšių koordinatore tarp Kongreso ir baltiškosios visuomenės. Į Komiteto veiklą jai pavyko įtraukti aukštus reitingus respublikonų partijoje turintį Christoferį Koksą, lietuvių kilmės kongresmeną Joną Šimkų, kuris mielai sutiko remti savo tėvų ir protėvių žemę. Amerikos Baltų Laisvės lygos prašomas Amerikos kongresmenų Komitetas ne tik parėmė Nepriklausomos Lietuvos siekį kuo greičiau integruotis į NATO, bet taip pat ir Lietuvos rezoliuciją HCR 51 dėl Karaliaučiaus krašto, Lietuvos kultūros ir tautinės savimonės lopšio, demilitarizavimo.
Lietuvos įstojimas į NATO ir apdovanojimai
2004 m. kovo 29 dieną Lietuva ir Lietuvos išeivija užsienyje iškilmingai šventė Lietuvos priėmimą į NATO ir antrąją didžiausią politinę tautiečių pergalę pasaulyje po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Tauta džiūgavo (ne visa - kai kas Lietuvoje ir labai liūdėjo). Tautiškos giesmės melodijoje ir lietuviškų Trispalvių šilko šlamėjime pleveno ne tik lietuvių tautos didžiosios dalies, bet ir prie šių pergalių savo pasiaukojančia veikla prisidėjusių Tautos vaikų vardai. Tarp jų ir Tautos diplomatės Angelės Nelsienės.
Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Angelę Nelsienę „Atminimo ženklu“ (Vilnius, 2002 m. lapkričio 21 d.). Ji taip pat apdovanota NATO Žvaigžde ir Kunigaikščio Gedimino Ordino Karininko Kryžiumi.
Rūpestis lietuvybės išsaugojimu
Kaip A. Nelsienė pati prisipažino - didžiausias jos širdies skausmas yra lietuvybės nykimas. Jos nuomone, Tautos pagrindas yra šeima. Tačiau šeimas ir Lietuvoje, ir Amerikoje, ir ypač Rytų kraštų bendruomenėse, pradėjo „ėsti mišrių šeimų vėžys“. Jos dukterys ir dabar jau augantys šeši vaikaičiai iki ketverių metų nebuvo mokomi anglų kalbos, nuo pat kūdikystės buvo auginami lietuviukais. Kaip sektiną pavyzdį visoms lietuviškoms šeimoms užsienyje ji nurodė Kalifornijos lietuvių bendruomenę, kuri išlaiko lietuvišką mokyklėlę (apie 30 šeimų), į kurią kiekvieną šeštadienį, vienintelę laisvą dieną, po keliasdešimt mylių tėvai vežioja savo vaikus mokytis lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos.
Taip pat skaitykite: Komfortas gimdant: kainos apžvalga
Ne kartą lankydamasi Lietuvoje, A. Nelsienė pastebėjo, kad „Lietuvos žmonių sąmonė užkrėsta importo bacila ir noru greit praturtėti“. Jos nuomone, Lietuva gerovės nesulauks tol, kol patys lietuviai nepradės tikėti savo jėgomis, o ne tik naudotis kitų tautų sukurta gerove jų valstybėse, kai lietuviai pradės patys gaminti ir pirkti savo gaminius. Tada atsiras ir darbo vietų, kils gyvenimo lygis, atsiras valstybėje daugiau pinigų, bus daugiau dėmesio skiriama kultūrai.
Kitos veiklos sritys
Aukštos klasės politikė, gerai suvokdama, kad gražaus ir patvaraus namo nepastatysi, neišvalęs ir tinkamai neparuošęs statybų aikštelės, A. Nelsienė, visiškai nebijodama išsipurvinti rankas sanitariniu darbu, aktyviai prisidėjo prie 2000 metų birželio 14-15 dienomis Vilniuje organizuoto Tarptautinio antikomunistinio Kongreso ir Tribunolo proceso, propaguodama šį istorinį renginį ne tik Amerikoje, bet ir visose lietuvių diasporose užsienyje, Nelsų šeima jo organizavimą rėmė ir lėšomis. Jos veikla propaguojant Tarptautinio antikomunistinio Kongreso ir visuomeninio Tribunolo pagrindines nuostatas buvo aukštai įvertinta milijoninį tiražą turinčiame Amerikos dienraštyje „The Orange County Register“.
Apgailestaudama, kad dabar Lietuvoje tiek daug neteisybės, ypač socialinėje srityje, ir teisingumą vertindama kaip vieną pagrindinių prielaidų valstybingumui stiprinti ir žmonių gerovei kelti, ji nesiūlo jokių atradimų, o tik tai, kas jau seniai žinoma ir paprasta, kaip duona kasdieninė. „Jei žmonės tikrai suprastų, kad jie turi teisę iš savo rinktų atstovų reikalauti, jog jie laikytųsi įstatymų, kad įstatymai būtų tokie, kurie leistų kurti geresnį rytojų žmonėms, tai, manau, kad viskas pasitaisytų“.
Švietimo ir mokslo iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje vyksta įvairios iniciatyvos, skirtos švietimo ir mokslo sričiai. Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su programos „Zipio draugai“ vykdytojais dėl šios tarptautinės programos įgyvendinimo Lietuvos ugdymo įstaigose. Taip pat sėkmingai plėtojamas bendradarbiavimas su rajonų savivaldybių Pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis ir švietimo centrais. Aktyviai bendradarbiaujama vykdant įvairias veiklas, atskirus projektus drauge su kitomis valstybinėmis ar savivaldybių institucijomis, kurujančiomis švietimo sritį.
Parama socialinei globai ir vaikų gerovei
Kauno „Akropolyje“ veikia specialus paviljonas „Pastogė“, kuris skatina kauniečius suklusti. „Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime“, - vienbalsiai tvirtina kaunietės globėjos. Viena iš jų, V. Bukmanienė, teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl ji tapo socialine globėja - tai savęs, savo būties įprasminimas. Vieną dieną ji suprato, kad gražus gyvenimas ir išpuoselėta aplinka laimės nesuteikia tiek, kiek norėtųsi. Reikia kažko daugiau.
Pašnekovė tikina, kad emigracijos metais įgavo neįkainojamos patirties, kuri jai tapo šiandieninės veiklos pamatu: „Amerikoje pagalba kitiems - visiškai natūralus dalykas. Mačiau pavyzdžių, kada net sunkia liga sergantis žmogus globojo likimo nuskriaustus vaikus iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Grįžusi į Lietuvą, moteris ėmėsi ieškoti veiklos, kuria padėtų kitiems. Baigusi specialius priežiūros kursus, svečiavosi sutrikusio vystymosi vaikų ir kūdikių namuose.
„Nuo pat pirmų globos akimirkų į tai žiūrėjau kaip į atsakingą darbą. Kaip į iššūkį, kada per trumpą laiką globotiniui turi suteikti kuo daugiau meilės, šilumos, socialinių, o neretai ir higienos įpročių. Mano tikslas - vaikams parodyti meile paremtus šeimos santykius, atsakomybes, pareigas ir teisę į saugų bei aprūpintą gyvenimą, bet tuo pačiu nesisavinti jų. Didžiausią džiaugsmą suteikia tie atvejai, kada tėvai stengiasi atstatyti savo bei vaikų santykius ir šie gali sugrįžti į savo šeimas, - kalbėjo pašnekovė. - Čia nėra jokio noro pasisavinti. Priešingai. Globėjas deda daug pastangų padėti bejėgiam vaikui ir jo šeimai susitvarkyti su neretai itin rimtomis problemomis. Per dvejus metus V. Bukmanienė globojo jau septynis vaikus. „Buvo globojamų vaikučių, kurie nemokėjo ne tik kalbėti, bet ir valytis dantų, praustis bei gamtinius reikalus atlikti tam skirtose vietose, nors jų amžius gerokai perkopęs kūdikystę. Negana to, beveik visi jie buvo susidūrę su fiziniu ir psichologiniu smurtu. Vis dėlto nuoširdus rūpestis ir atsidavimas kaskart duoda akivaizdžių rezultatų. „Kada pamatai, kaip anksčiau nė minutės ramiai nenusėdėdavęs vaikas sudeda 1000 detalių dėlionę, skaito knygas, išmoksta plaukti, tuomet supranti, jog visa tai ne be reikalo. Tai kur kas daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Džiaugiuosi, kad tiek priimant sprendimą, tiek ir globojant kiekvieną vaiką jaučiau tvirtą mamos, vyro ir sūnaus palaikymą. Tai svarbu ne tik man, kaip globėjai, bet ir globojamiems vaikams. Harmonija šeimoje - vienas didžiausių tokių vaikų gyvenimo trūkumų, kuris veikia kaip efektyviausi vaistai: suteikia saugumą, pasitikėjimą ir savimi, ir šalia esančiu, suteikia drąsos priiminėjant sprendimus, bendraujant su aplinkiniais. Žinau, kad gali atrodyti kaip butaforija, bet saugių namų terapija išgydo net fiziologines ligas. Vien dėl šios priežasties globa šeimoje yra nepalyginamai pranašesnė už vaikų buvimą valstybinėse įstaigose“, - pasakojo V. Šiuo metu Kaune namų laukia 122 vaikai. Visi kauniečiai ir ne tik, bent kartą pagalvoję apie vaiko globą, kviečiami iš arčiau susipažinti su tokiomis galimybėmis. Konsultacijos teikiamos telefonu (8-611 08114) arba užsukus pasikalbėti į „Pastogės“ erdvę „Akropolyje“ (paviljonas pirmame aukšte, netoli Informacijos) iki liepos 7 d.
Emocinės gerovės svarba ir iniciatyvos
Kazickų šeimos fondo iniciatyva organizuotas renginys tapo platforma ne tik konstruktyvioms diskusijoms, bet ir tarpsektorinių partnerysčių paieškai. Renginį pradėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė, kad vaikų emocinė gerovė turi tapti vienu iš esminių švietimo prioritetų.„Emocinę gerovę galime vadinti vienu iš svarbiųjų visuomenės klestėjimo ramsčių, tad labai vertinu Kazickų šeimos fondo iniciatyvą sutelkti skirtingų sektorių atstovus diskusijai. Viena mokykla negali užtikrinti vaikų socialinės ir emocinės gerovės - tai reikalauja visų dalyvaujančiųjų, nuo šeimos iki bendruomenės, įsitraukimo. Švietimo įstaiga yra ta vieta, kur susitinka visi, siekiantys vaiko gerovės, todėl ypač svarbu stiprinti socialinį ir emocinį ugdymą ne tik mokyklose, bet ir namuose bei visoje bendruomenėje“, - sakė ministrė.Kazickų šeimos fondo direktorė Lietuvoje Domantė Howes akcentavo dialogo ir ryšių svarbą:„Tokie susitikimai yra ne apie pavienes iniciatyvas - jie apie platesnį paveikslą, apie tai, kaip galime stiprinti visos Lietuvos socio-emocinį klimatą. Todėl visus drąsiai kviečiu - burkimės, kalbėkimės, bendradarbiaukime. Tai, ką darome kartu, visada turės gilesnę prasmę.“
Diskusijos metu išryškėjo aiškus poreikis stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, pritaikyti geriausias pasaulines praktikas Lietuvoje bei užtikrinti ilgalaikį finansavimą sėkmingų iniciatyvų vykdymui. Renginyje buvo pristatytos dvi reikšmingos Kazickų šeimos fondo remiamos iniciatyvos, kurios siekia ilgalaikio poveikio vaikų emocinei gerovei - pasaulinė SEU programa „Think Equal“ bei Lietuvoje gimusi „Smartuoliai“ iniciatyva.
„Think Equal“ programa yra įgyvendinama daugiau nei 34 šalyse, orientuota į 3-6 metų amžiaus vaikus - laikotarpį, kai formuojasi svarbiausi neurologiniai procesai. Ši programa jau pradėta taikyti ir Lietuvos darželiuose - tai pirmieji žingsniai link sisteminio požiūrio į ankstyvąją emocinę vaiko raidą. „Smartuolių“ iniciatyva prasidėjo kaip socialinis hakatonas, o šiandien vienija verslus ir nevyriausybines organizacijas. Šio bendradarbiavimo rezultatas - Vaikui saugios aplinkos standartas, sukurtas taip, kad būtų pritaikomas bet kurioje įstaigoje: darželyje, mokykloje ar dienos centre.
I tipo diabetu sergančių vaikų stovykla
Šiaulių krašte buvo suorganizuotos dvi vasaros stovyklos I tipo diabetu sergantiems vaikams. Stovykla jos dalyviams buvo nemokama. Tokią galimybę sudarė Šiaulių moterų LIONS klubo parengtas projektas, sulaukęs Lions Clubs International Foundation (LCIF) Jungtinėse Amerikos Valstijose finansavimo. Prie šio projekto lėšomis taip pat prisidėjo Šiaulių LIONS klubas, Šiaulių LIONS klubas ALKA, Šiaulių rajono LIONS klubas ir LIONS club Latina Host (Italija). Stovykla padėjo vaikams ir jų artimiesiems geriau suprasti šią ligą, įgyti praktinių žinių bei patirti pozityvių emocijų bei bendrystę.
Stovyklautojams pasiūlytos įvairios veiklos: nuo edukacinių pranešimų ir praktinių užsiėmimų iki sporto varžybų ir kūrybinių dirbtuvių. Kiekviena diena buvo kruopščiai suplanuota, kad vaikai galėtų ne tik mokytis, bet ir linksmintis. Kiekviena akimirka stovykloje buvo skirta ugdyti pasitikėjimą savimi, sveiką gyvenimo būdą ir bendravimo įgūdžius. Su vaikais dirbo savo srities profesionalai, turintys daugiametės patirties šioje srityje, kūrybiški ir pilni idėjų animatoriai.
Šiaulių Rėkyvos progimnazijos veikla
Šiaulių Rėkyvos progimnazija vykdo įvairias veiklas, skirtas mokinių ugdymui ir bendruomenės įtraukimui. Progimnazija palaiko prasmingą bendradarbiavimą su Kremenčiuko Taraso Grigorevičiaus Ševčenkos licėjaus Nr. 5 bendruomene Ukrainoje. Artėjant gražiausioms metų šventėms, progimnazijos mokiniai parengė kalėdinius atvirukus su nuoširdžiais linkėjimais licėjaus bendruomenei.
Gruodžio 16 dieną Rėkyvos progimnazijoje vyko ugdymo karjerai skirtas renginys „Profesijos nuo A iki Z“, kuriame dalyvavo Šiaulių miesto progimnazijos. Renginys buvo skirtas 5 klasių mokiniams ir organizuotas siekiant supažindinti mokinius su įvairiomis profesijomis bei padėti jiems geriau pažinti galimas ateities karjeros kryptis.
2025 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaitykloje vyko anglų kalbos virtualus renginys - edukacinė pamoka „Christmas Time“, subūrusi mokinius ir draugus iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Gruodžio 4 d. Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje vyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamo projekto „Kalbos kūrybinės dirbtuvės-varžytuvės „Hakatonas: pagal drabužį sutinka, pagal kalbą išlydi“ baigiamasis renginys. Pagrindinis renginio akcentas - naujos edukacinės erdvės „Frazeologizmų siena“ atidarymo šventė.