Alkoholizmas - tai liga, kuri paveikia ne tik priklausomą asmenį, bet ir visą jo šeimą. Vaikai, augantys alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose, susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jų raidai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime, ką patiria vaikai alkoholikų šeimose, kokie yra šių patirčių padariniai ir kokia pagalba jiems reikalinga.
Alkoholikų šeima: disfunkcinė aplinka
Šeimos, kuriose yra alkoholio vartojimo problemų, dažnai būna disfunkcinės. Tai reiškia, kad šeimos nariai negali veiksmingai atlikti savo vaidmenų, o santykiai tarp jų yra sutrikę. Alkoholio vartojimas sukelia įtampą, konfliktus, smurtą ir nesaugumą, o tai neigiamai veikia visus šeimos narius, ypač vaikus.
Alkoholiko gyvenimo būdas daro priklausomą visą šeimą, sutrikę ir nestabilūs šeimos narių santykiai. Alkoholikų vaikams apribojamos galimybės išgyventi įprastą asmens raidą. Jie daug anksčiau subręsta, nes tenka prisiimti suaugusiųjų atsakomybę.
Vaikų patirtys alkoholikų šeimose
Vaikai, augantys alkoholikų šeimose, patiria įvairių neigiamų emocijų ir išgyvenimų, tokių kaip:
- Nesaugumas ir nepastovumas: Dėl nuolatinių neištesėtų tėvų pažadų gydytis priklausomybę vaikai patiria nesaugumo, nepastovumo jausmus. Jie jaučiasi apleisti, niekam nereikalingi.
- Baimė ir nerimas: Vaikai nuolat gyvena baimėje dėl tėvų elgesio, galimo smurto ir nežinomybės dėl ateities.
- Gėda ir kaltė: Vaikai gėdijasi savo tėvų priklausomybės ir jaučiasi kalti dėl šeimos problemų.
- Vienišumas ir atskirtis: Vaikai užsidaro savyje, vengia bendrauti, atsiriboja nuo žmonių, nes gėdijasi savo šeimos situacijos.
- Nusivylimas ir pyktis: Vaikai jaučiasi nusivylę tėvais, kurie nesugeba pasirūpinti savo šeima, ir pyksta dėl neteisybės.
Be to, vaikams tenka prisiimti suaugusiųjų atsakomybę, rūpintis šeimos išlikimu, brolių ir seserų saugumu. Šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai/globėjai yra priklausomi, įprastas vaidmenų pasiskirstymas tarp tėvų ir vaiko dažnai yra gerokai išsibalansavęs. Jie gali nežinoti, kas yra vaikiški jausmai, ką reiškia būti spontanišku, bet dažniausiai aplinkiniai to nepastebi. Net jei ir nujaučia, kad kažkas vaiką slegia, dažniausiai nesupranta, kas tai galėtų būti.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo poveikis vaikams Lietuvoje
Vaidmenys alkoholikų šeimose
Vaikai alkoholikų šeimose dažnai prisiima tam tikrus vaidmenis, kad išgyventų ir prisitaikytų prie disfunkcinės aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys vaidmenys:
- Herojus: Vaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Jis stengiasi būti tobulas, kad kompensuotų tėvų problemas.
- Ramintojas (talismanas): Tai šeimos terapeutas, kuris stresinėse situacijose pasitelkia humorą, kad sumažintų įtampą.
- "Man nerūpi" (prarastas vaikas): Vaikas nusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų, streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį.
- Atpirkimo ožys: Elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio.
Aplinkiniai jus apibūdindavo vienu labai paprastu sakiniu, greičiausiai atspindinčiu jūsų šeimoje prisiimtą vaidmenį.
Pasekmės vaikams
Alkoholikų vaikų psichosocialinis funkcionavimas yra sutrikęs. Dominuoja nusivylimas, kaltė ir gėda. Vaikai išgyvena jausmų sumaištį - trokšta meilės ir patenkinti prisirišimo poreikius, kita vertus, vengia artimų santykių, neturi draugų. Dėl šeimos rūpesčių praranda motyvaciją mokytis.
Užaugę alkoholikų vaikai patiria sunkumų užmezgant ir palaikant artimus ryšius, nemoka atsipalaiduoti ir linksmintis, nuolat siekia aplinkinių pripažinimo, susiduria su įvairiais kitokio pobūdžio sunkumais. Jie gali nežinoti, kas yra normalu ir natūralu. Jie gyvena „amerikietiškų kalnelių“ principu, nes yra arba labai gerai, arba labai blogai. Žmonės, užaugę tokiose šeimose, arba aklai niekuo nepasitiki, arba aklai viskuo pasitiki. Arba patys visus kontroliuoja, arba leidžiasi kontroliuojami kitų.
Konkrečios pasekmės gali būti įvairios ir priklauso nuo vaiko amžiaus, asmenybės, šeimos situacijos ir kitų veiksnių. Tačiau dažniausiai pasitaikančios pasekmės:
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo įtaka vaikams
- Psichologinės problemos: Depresija, nerimas, panikos atakos, potrauminio streso sindromas (PTSS), valgymo sutrikimai, priklausomybės.
- Santykių problemos: Sunkumai užmezgant ir palaikant artimus santykius, nepasitikėjimas, baimė būti atstumtam, priklausomybė nuo kitų žmonių.
- Elgesio problemos: Agresija, impulsyvumas, mokymosi sunkumai, nusikalstamumas.
- Fizinės sveikatos problemos: Miego sutrikimai, galvos skausmai, virškinimo problemos, silpna imuninė sistema.
Kaip rodo tyrimai, alkoholikų vaikai ar jau suaugę alkoholikų vaikai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jie dažnai problemas sprendžia pasitelkdami vengimą ir neigimą. Tokiems vaikams yra būdingas negebėjimas atpažinti ir tvarkytis su neigiamomis savo ir kitų žmonių emocijomis. Gali būti ir taip, kad tokie vaikai pradeda neigti ir slopinti visas emocijas, nes jausti jiems yra pernelyg skausminga. Ignoruodami visas emocijas žmogus kaip tik ir papuola į užslopintų, neigiamų emocijų spąstus.
Kad ir koks geras mokinys buvo, kad ir kaip stengėsi namuose, vis vien tėvas vartodavo, o mama būdavo nelaiminga. Vidinė graužatis ir nerimas šiems žmonėms yra nuo vaikystės įprasta būsena. Miego sutrikimai, chroniškas nerimas, psichosomatiniai skundai gali būti nuolatiniai tokios graužaties palydovai. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Nesaugumas, nepatiklumas ir baimė, kad nebūtum įskaudintas, išlieka ir trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Jei pavyksta užmegzti artimą santykį, nerimas verčia prisišlieti ir labai laikytis kito žmogaus. Siekdami užmegzti ir išlaikyti ryšius, suaugę alkoholikų vaikai būna nepaprastai atsidavę, net ir suvokdami, kad kitas asmuo ištikimybės nevertas.
Kaip reaguoti į alkoholį vartojančius tėvus?
Kaip į alkoholio vartojančius tėvus reaguoja vaikai, priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą tai mažiau įtakoja vaikus. Vaikai ikimokykliniame amžiuje ne visada suvokia kas vyksta, bet jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, nerimą, bet tėvai jiems yra pasaulio centras, nepriklausomai nuo to, ar patenkina net bazinius jų poreikius. Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat seka tėvus, bando numatyti alkoholio pavartojimą. Paaugliai gali pradėti gėdytis savo tėvų arba jausti tėvams pyktį. Jautriausias amžius - iki penkerių metų, vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą.
Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Mergaitės greičiausiai yra paveikiamos labiau dėl įgimtos didesnės empatijos nei berniukai. Labai dažnai užaugusios tokios moterys ieško panašių vytų į alkoholikų tėvus tam, kad atkurtų gimtojoje šeimoje patirtas emocijas. Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei, vaikas turi galimybę nuolatos bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.) gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų.
Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo (,,viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, ,,aš blogas dėl to mama/tėtis geria“). Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba.
Taip pat skaitykite: Pagalba kitiems
Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveiki visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia ,,išblaivintojus“. Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą. Deja ne. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis, alkoholio vartojimo problemą tol, jokia pagalba yra beprasmišką. Ir vaikai dangstantis tėvus prieš giminaičius, darbdavius, padaro jiems tik meškos paslaugą.
Pagalba vaikams ir šeimoms
Svarbu suprasti, kad vaikai, augantys alkoholikų šeimose, nėra vieni. Jiems reikalinga pagalba ir parama, kad įveiktų patirtus sunkumus ir galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Pagalbos būdai:
- Psichologinė pagalba: Individuali arba grupinė terapija padeda vaikams išreikšti savo jausmus, įveikti traumas, išmokti sveikesnių elgesio modelių ir pagerinti santykius su kitais žmonėmis.
- Šeimos terapija: Padeda visai šeimai spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, ir pagerinti tarpusavio santykius.
- Paramos grupės: Vaikams ir suaugusiems alkoholikų vaikams skirtos paramos grupės suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimi su kitais, kurie supranta jų sunkumus, ir gauti palaikymą.
- Švietimas: Svarbu šviesti vaikus ir suaugusiuosius apie alkoholizmą, jo pasekmes ir pagalbos galimybes.
Dažniausiai vaikams iš alkoholiu piktnaudžiaujančių šeimų teikiama psichologo pagalba, siekiant išmokyti vaikus prisitaikyti prie alkoholikų šeimos gyvenimo būdo. Bet norint spręsti alkoholikų vaikų problemas svarbu teikti pagalbą visai šeimai. Siūlytinas psichosocialinės pagalbos tinklo metodas, kuris jungia įvairių pagalbos organizacijų veiklą ir yra dirbama su visais šeimos nariais.
Geriausia kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į ,,Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.
Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas. Labai didelę pagalbą vaikui gali suteikti suaugęs, kurio vaikas ima pasitikėti. Gal būt tai mokytojas, auklėtojas, treneris, socialinis darbuotojas, kuris sugeba suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Labai svarbu ne tik pavienių tokiems vaikams pasišventusių žmonių, bet ir ugdymo, socialinių įstaigų pozicija ir pasirengimas teikti tiek socialinę, tiek psichologinę pagalbą. Kai kuriose įstaigose yra įgyvendinama programa „Linas“ skirta padėti vaikams, kurių tėvai turi priklausomybių.
Patarimai artimiesiems
- Būkite atidūs ir rūpestingi: Pastebėję vaiko elgesio pokyčius, pasidomėkite, ar šeimoje nėra problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.
- Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite vaikui pasikalbėti, išklausykite jį be teismo ir pasiūlykite kreiptis į specialistus.
- Būkite teigiamas pavyzdys: Rodykite vaikui, kad galima gyventi be alkoholio ir kad yra žmonių, kurie rūpinasi juo.
- Skatinkite vaiką dalyvauti veikloje: Padėkite vaikui rasti pomėgių, užsiėmimų, kurie padėtų jam atsipalaiduoti, pasitikėti savimi ir bendrauti su kitais vaikais.
- Informuokite apie pagalbos galimybes: Suteikite vaikui informacijos apie organizacijas, kurios teikia pagalbą vaikams ir šeimoms, susiduriančioms su alkoholio vartojimo problemomis.
tags: #alkoholiku #seimose #vaikai #patiria