Alfredas Bumblauskas - žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, daugelio mėgstamas dėstytojas ir televizijos laidų kūrėjas. Šis straipsnis skirtas atskleisti jo asmeninį gyvenimą, šeimos istoriją, požiūrį į istoriją ir švietimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais interviu su A. Bumblausku, straipsniais apie jį ir jo veiklą.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į istoriją
Alfredas Bumblauskas gimė 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose, Žemaitijoje, darbininkų šeimoje. Augo su sese trikotažo fabriko „Mastis“ darbuotojų šeimoje. Vaikystė nebuvo lengva, šeima gyveno varganai. Baigęs mokyklą, A. Bumblauskas norėjo išvykti iš Telšių. Nors tėvas norėjo, kad jis taptų inžinieriumi, A. Bumblauskas pasirinko istoriją.
Į istoriją A. Bumblauskas pateko, nes stojant atrodė, kad ten bus lengviausia. Mokykloje jam istorija nepatiko, nes jos esmė - faktų rinkimas, o jam faktai nebuvo tikslas. Tačiau mokyklos draugas Adomas Butrimas pakvietė jį į atviras paskaitas universitete, kur A. Bumblauską sužavėjo katedros požemiai ir universiteto atmosfera.
Vis dėlto A. Bumblausko svajonė buvo aktorystė. Vaikystėje jis vaidino Žemaitės vaikų teatro studijoje, tačiau stoti į aktorinį neišdrįso. Tačiau meilė teatrui išliko visam gyvenimui.
Studijų metai ir profesoriaus E. Gudavičiaus įtaka
Įstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti istorijos, A. Bumblauskas iš pradžių susidūrė su sunkumais. Pusę metų jis buvo tik kandidatas, be stipendijos ir bendrabučio. Tačiau po pirmojo semestro, kai jo balai buvo labai geri, jis tapo oficialiu studentu ir pradėjo gauti stipendiją.
Taip pat skaitykite: Alfredo V. Oro kūrybos analizė
Lemiamą įtaką A. Bumblausko požiūriui į istoriją padarė profesorius Edvardas Gudavičius. Jis parodė, kad istorijoje galima filosofuoti, ir paėmė A. Bumblauską į savo rankas. Po metų intensyvių studijų A. Bumblauskas suprato, kad nuo istorijos nebepabėgs.
A. Bumblauskas prisimena, kad studentų gyvenimas tais laikais buvo audringas. Tačiau jo kursas buvo kitoks - studentai daug skaitė ir mokėsi.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
A. Bumblauskas anksti įsimylėjo ir vedė po trečio kurso. Jo žmona Milda taip pat buvo iš Telšių ir studijavo bibliotekininkystę Vilniuje. Po vedybų pora pirmus metus gyveno atskirai, o vėliau sugebėjo gauti leidimą gyventi bendrabučio kambaryje dviese.
Netrukus po to gimė sūnus Mangirdas, o po penkerių metų - dukra Jogailė. A. Bumblauskas pripažįsta, kad savo šeimą nuskriaudė, nes daug laiko skyrė mokslui ir darbui. Šeimos gyvenimą ant savo pečių tempė jo žmona.
Norėdamas išlaikyti šeimą, A. Bumblauskas tapo korepetitoriumi. Jis sėkmingai ruošė abiturientus stojamiesiems egzaminams į universitetą ir uždirbdavo didelius pinigus.
Taip pat skaitykite: Alfredo Šaltis: muzika ir Lietuva
Šiuo metu A. Bumblauskas yra išsiskyręs. Sūnus Mangirdas taip pat yra istorikas, o dukra Jogailė dirba Austrijoje.
„Langų spektakliai“ ir Sąjūdis
Nuo 1982 m. A. Bumblauskas pradėjo statyti „langų spektaklius“ per Istorikų dienas. Jis pats kūrė scenarijus, režisavo ir atliko pagrindinį vaidmenį. Šie spektakliai buvo labai populiarūs ir pritraukdavo daug žiūrovų.
Tačiau 1987 m. universiteto prorektorius uždraudė „langų spektaklį“. Netrukus prasidėjo Sąjūdis, ir nebebuvo dėl ko kurti perkeltinės prasmės spektaklių.
A. Bumblauskas aktyviai dalyvavo Sąjūdyje. Jis daug važinėjo su paskaitomis po Lietuvą ir agitavo už nepriklausomybę.
Dekano metai ir požiūris į istoriją
Po Atgimimo A. Bumblauskas daugiau nei dešimt metų buvo Istorijos fakulteto dekanu. Tai buvo sunkūs metai, nes fakultetui teko pertvarkyti visą savo mokymo sistemą.
Taip pat skaitykite: Alfredo Bagdono kūryba
A. Bumblauskas kritikuoja tradicinį istorijos mokymą, kuriame daug dėmesio skiriama datų kalimui. Jis mano, kad svarbiausia yra suprasti istorijos esmę ir interpretuoti faktus.
Jis siūlo istoriją mokyti per vaikų prizmę, atsižvelgiant į jų interesus ir pasaulėžiūrą. Jis taip pat pabrėžia dialogo svarbą tarp mokytojų ir mokinių.
Kūryba ir pomėgiai
A. Bumblauskas yra parašęs daug knygų ir straipsnių apie Lietuvos istoriją. Jis taip pat yra vienas iš populiarios televizijos laidos „Būtovės slėpiniai“ kūrėjų.
Laisvalaikiu A. Bumblauskas mėgsta klausytis muzikos, žiūrėti filmus ir bendrauti su draugais. Jis taip pat domisi teatru ir menu.
Požiūris į emigraciją ir patriotizmą
A. Bumblauskas nesisieloja dėl emigracijos. Jis mano, kad šiais laikais žmonės nebūtinai turi sėdėti prie bulvių ežios. Nacija, jeigu turi vertybinį stuburą, neišnyks.
Tačiau jis kritikuoja lietuvių patriotizmą, kuris, jo nuomone, yra kažkoks šiaudinis. Jis ragina vertinti savo praeities paveldo turtingumą ir susikurti orios gyvensenos modelį čia ir dabar.
Katė Morta ir asmeninis gyvenimas
A. Bumblauskas gyvena vienas bute Vilniuje. Jo vienatvę praskaidrina katė Morta, pavadinta karaliaus Mindaugo žmonos garbei.
A. Bumblauskas myli Mortą dėl jos „laisvų pažiūrų“. Jis sako, kad ji yra nepriklausoma ir savarankiška.
tags: #alfredas #bumblauskas #vaikai