Pagalbinis apvaisinimas, dar vadinamas dirbtiniu apvaisinimu, yra medicininė procedūra, padedanti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Tai sudėtingas procesas, apimantis kelis etapus. Šiame straipsnyje aptariamos daugiavaisio nėštumo rizikos po dirbtinio apvaisinimo, kompensavimo galimybės Lietuvoje ir su tuo susiję iššūkiai.
Pagalbinio Apvaisinimo Priežastys ir Metodai
Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios:
- Moters nevaisingumas: susijęs su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių problemomis, užsikimšusiais kiaušintakiais ir kt.
- Vyro nevaisingumas: susijęs su mažu spermos kiekiu, prasta spermos kokybe, sutrikusiu spermos judėjimu ir kt.
Priklausomai nuo situacijos, parenkamas tinkamiausias pagalbinio apvaisinimo metodas:
- In vitro fertilizacija (IVF): kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje, vėliau perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
- Intrauterininė inseminacija (IUI): vyro sperma specialiai paruošiama ir įšvirkščiama į moters gimdą.
Dirbtinio Apvaisinimo Proceso Trukmė
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai), stimuliaciją, kiaušinėlių surinkimą, apvaisinimą ir embrionų auginimą bei implantavimą. Tiksliau, jis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites, stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaisinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.
Daugiavaisis Nėštumas: Komplikacija Po Pagalbinio Apvaisinimo
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo, tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc.
Taip pat skaitykite: Ar saugus seksas su daugiavaisiu nėštumu?
Siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką, rekomenduojama lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas.
Kompensavimas Lietuvoje
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Tai gydytojų konsiliumo, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas, sprendimu atliekama diagnostika, kuria siekiama įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai - didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB „Jolsana“, UAB „Kardiolita“, UAB „Northway medicinos centrai“, Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“, UAB „Vaisingumo centras“.
Finansiniai Aspektai ir Pacientų Patirtys
Dirbtinio apvaisinimo procesas gali būti finansiškai sudėtingas. Net ir su kompensacija, pacientams tenka padengti dalį išlaidų. Pavyzdžiui, Northway klinikoje ICSI procedūra su kompensacija gali kainuoti papildomai apie 1500 eurų. Taip pat reikia atsižvelgti į vaistų kainas, kurios kartais gali siekti iki 1000 eurų per mėnesį. Gydymas gali trukti kelis mėnesius, todėl bendra suma gali būti didelė.
Taip pat skaitykite: Daugiavaisio nėštumo priežiūra
Kai kurios poros, išnaudojusios kompensuojamus IVF ciklus, ieško pigesnių alternatyvų Kauno klinikose arba Santariškėse, nes kainos privačiose klinikose gali siekti 4000-5000 eurų.
Nevaisingumo Priežastys ir Diagnostika
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis.
Teisinis Reglamentavimas ir Etiniai Klausimai
Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas vis dar stringa. Pagrindinės diskusijos kyla dėl embrionų kūrimo ir šaldymo. Konservatyvioji pusė siūlo leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų, o liberalesnio požiūrio šalininkai siūlo leisti sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti. Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą.
Šis klausimas susijęs su etiniais aspektais, nes embrionas negali būti laikomas daiktu, kurio, kai nebereikia, galima atsikratyti. Tačiau, anot Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės prof. G. Drąsutienės, "Tai yra medicininiai dalykai, juk mes nepriimame įstatymų, kaip gydyti mioma sergančią moterį, nepriiminėjame įstatymų sprendžiant kito organo onkologinę ligą, o kažkodėl šioje vietoje susiduria daug neaiškių dalykų ir nesinori, kad Lietuva plauktų negražiai visame ES kontekste".
Statistika
Beveik 3 tūkstančiai kasmet ieško pagalbos. Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33-37 metų amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis pasinaudojo taip pat didelė dalis 28-32 metų moterų bei 38-42 metų vyrų.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
tags: #daugiavaisis #nestumas #po #dirbtinio #apvaisinimo #kimpensavimo