Šis straipsnis skirtas apžvelgti įvairių asmenų biografijas, kurių gyvenimai ir veikla susiję su Lietuvos kultūra, menu ir istorija. Straipsnyje siekiama atskleisti šių asmenų indėlį į fotografiją, literatūrą, religiją ir kitas sritis, taip pat paminėti svarbius įvykius ir asmenybes, formavusias Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį.
Alfredas Bagdonas: Gyvenimas ir Pomėgiai
Alfredas Bagdonas gimė 1958 m. sausio 20 dieną Kratiškių kaime. Mokėsi Kratiškių aštuonmetėje mokykloje, vėliau Panevėžio 28-ojoje profesinėje technikos mokykloje, kur įgijo elektriko specialybę. Dirbo „Pavasario“ kolūkyje elektriku, vėliau Juodupės žemės ūkio bendrovėje, Kratiškių pagrindinės mokyklos ūkio dalyje. Netekęs darbo visą laiką skyrė pomėgiams - fotografijai, eilėraščiams, medžioklei. Mirė 2018 m.
Kiti Biografiniai Asmenys
Vidmantas Aukštikalnis
Vidmantas Aukštikalnis gimė 1987 m. sausio 4 d. Plungėje. Studijavo teisę ir policijos veiklą Mykolo Romerio universiteto Kauno fakultete, vėliau - audiovizualinį meną Šiaulių universitete.
Kiti kūrėjai ir menininkai
Gimė 1954 m. spalio 1 d. Šlepščiuose. 1973 m. baigė vidurinę mokyklą Biržuose, Vilniaus pedagoginiame institute studijavo biologiją. Jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 metais. Nuo 1990 metų, atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo žaliųjų judėjime. 1978-1981 metais - ornitologas Ventės rago ornitologijos srityje. 1982-1992 m. laikraščių Komjaunimo tiesos korespondentas, Vilties skyriaus redaktorius. 1992-1993 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus redaktorius. 1993-1996 m. laikraščių Valstiečių laikraštis, Vilniaus tribūna, Gimtasis kraštas, Žalioji Lietuva korespondentas ir redaktorius. Periodikoje yra paskelbęs nemažai straipsnių: gamtosaugos, kultūros temomis.Surengęs per 30 personalinių fotografijos parodų, dalyvavęs tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose.
Jaunosios kartos fotografai
Gimė 1990 m. lapkričio 16 d. Biržuose, užaugo Nemunėlio Radviliškio kaime greta Nemunėlio ir Apaščios upių Latvijos pasienyje. Visą gyvenimą buvo apsuptas miškų, laukų, upių, tad susiformavo meilė gamtai. Mokykloje gerai sekėsi dailė, tapydavo paveikslus. 2005 m. pradėjo fotografuoti. Pradėjo nuo peizažų, mėgo fiksuoti saulėlydžius, gamtos stichijas, ypatingus debesis, žaibavimą. Nuo 2015 m.
Taip pat skaitykite: Bumblausko šeimos gyvenimo kelias
Viktorija Bortkevičiūtė-Brėdikienė: Fotografijos Pionierė Biržuose
Viktorija Bortkevičiūtė-Brėdikienė gimė 1896 m. sausio 1 d. Joniškyje. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą prisiglaudusi pas vyresniąją seserį Prancišką Mintaujoje (dabar Jelgava), amato ėmė mokytis pas vietos fotografą A. Fergį. Po karo buvo įsidarbinusi Joniškyje pas latvių kilmės fotografą Konstantiną Berziną. Apie 1925 m. ji atidarė savo ateljė Pakruojyje, o 1926-aisiais visam laikui įsikūrė Biržuose. Jos fotoatelje buvo trečiame aukšte, Kęstučio gatvės name, kur dabar yra dalis muzikos mokyklos, priešais senąjį paštą. Dirbo padedama sesers. Pasiligojusi Bortkevičiūtė-Brėdikienė apie 1956 m.
Bulovas Drąsutis
Bulovas Drąsutis (g. Fotografė Biržuose. Dirbo apie 1903 metus. Jos vyras Leiba Cygan taip pat fotografas. 1903 m.
Kunigas ir Fotografas V. Dagelis
Gimė 1974 m. liepos 11 d. Vaskonių k. (Panevėžio r.) Baigė 9 klases Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, 1990-1991 m. mokėsi Panevėžio profesinėje mokykloje, įgijo staliaus specialybę. 1991-1992 m. V. Dagelis dirbo Panevėžio profesinėje technikos mokykloje staliumi, kartu mokėsi vytelių pynėjo amato. 1992-1997 m. jis dirbo akcinėje bendrovėje „Panevėžio stiklas“ darbininku. 1997-1998 m. jis studijavo Kauno kunigų seminarijos parengiamajame kurse, 1998-2004 m. tęsė studijas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, kurias baigė Laterano popiežiškojo universiteto teologijos magistro laipsniu. 2004 m. spalio 30 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Jonas Kauneckas įšventino V. Dagelį kunigu. 2008-2017 m. V. Dagelis buvo Pabiržės (Biržų r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Geidžiūnų (Biržų r.) Šv. Angelų Sargų parapijos administratorius. 2011-2013 m. jis buvo ir Suosto (Biržų r.) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos administratorius. V. Dagelio pomėgis - fotografija. 2000 metais, dar besimokydamas kunigų seminarijoje, surengė savo pirmą autorinę fotografijų parodą, kurią pavadino „Harmonija“. Tai buvo saulėlydžių fotografijos, kurias eksponavo Naujamiesčio (Panevėžio r.) dailės galerijoje ir Šv.
Kiti fotografai ir menininkai
Gimė 1973 m. lapkričio 25 d. Jokūbiškių kaime. Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje studijavo fotografiją. Nuo 2001 Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos spaudos fotografijų klubo narys.
Jonas Junevičius: Vabalninko krašto metraštininkas
Jonas Junevičius gimė 1895 m. gruodžio 15 d. Remeikių k. 1909-1914 m. mokėsi ir gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Fotografavo nuo 1921 m. iki 1970 m., daugiausia Vabalninko miestelio ir jo apylinkių gyvenimo vaizdus, gyventojus (elgetas, prekeivius, gimnazistus, ūkininkus). Dirbo kartu su Vabalninko jaunuoliais žydais. 1933 m. dalyvavo kilnojamoje parodoje Šiauliuose. Fotografo palikimas - vienas didžiausių Lietuvoje prieškario stiklinių negatyvų rinkinių. Jo negatyvai ir nuotraukos saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Šiaulių Aušros muziejuje, Biržų krašto „Sėlos“, Kupiškio etnografijos muziejuje, Vilniaus Gaono žydų muziejuose. Mirė 1982 m. lapkričio 7 d.
Taip pat skaitykite: Alfredo V. Oro kūrybos analizė
Dabarties seniūnas
Gimė 1976 m. birželio 3 d. Biržuose. Mokėsi Biržų Kaštonų vidurinėje mokykloje. Studijavo Lietuvos kūno kultūros akademijoje. 1998 metais baigė studijas ir įgijo kulkinio šaudymo trenerio specialybę, toliau tęsė studijas ir 2000 m. įgijo magistro mokslinį laipsnį. Vėliau mokslus tęsė Vilniaus universitete teisės fakultete. Dirbo kūno kultūros mokytoju Biržų jaunimo mokykloje ir Atžalyno vidurinėje mokykloje. 2003 metais įsidarbino Biržų rajono savivaldybės administracijoje. Šiuo metu Pačeriaukštės seniūnijos seniūnas.
Petras Ločeris: Fotografijos Meistras ir Atvirukų Leidėjas
Petras Ločeris gimė 1911 m. Nuo 1928 m. jį fotografavimo meno mokė P. Ločeris. 1932 m. leido jam laikyti egzaminą ir išdavė diplomą. P. Ločerio fotoatelje dirbo iki 1944 m. Gamino bei platino biržietiškus atvirukus. Tarybiniais metais, mokėdamas patentą, dirbo Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Išėjęs į pensiją buvo aktyvus fotomėgėjas.
Leonas Grubinskas: Fotokorespondentas ir Žurnalistas
Leonas Grubinskas gimė 1939 m. gegužės 28 d. Trišakių kaime, Vabalninko seniūnijoje, vėliau L. Grubinskas gyveno Kupreliškyje, Biržų rajone. Šeimoje augo septyni vaikai. Karo pabaigoje motina su penkiais vaikais išsikraustė į savo gimtinę Kupiškio rajone, šešiametis Leonas su trejais metais vyresniu broliuku Albertu liko tėvo globai ir apsigyveno Kupreliškyje. Nuo vaikystės svajojo išmokti groti, tad padėdamas tėvui batsiuviui siūti batus susitaupė ir nusipirkęs seną armoniką ją sutaisė, savarankiškai išmoko groti. Buvo Meilūnų, Mažuikių kultūros namų meno vadovu. Rokiškio ir Biržų muzikos mokyklose mokėsi chorvedybos. Po tarnybos armijoje L. Grubinskas atvyko gyventi į Panevėžį ir įsidarbino fotoateljė „Astra“. Leonas dirbo „Tėvynės“, „Sekundės“ laikraščių fotokorespondentu, nuo 1992 m. dirbo „Panevėžio ryte“. Lietuvos fotografijos meno draugijos narys (1970 m.). Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (1973 m.). Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, pelnė apie 120 apdovanojimų.
Kiti menininkai ir fotografai
Gimė 1926 m. gegužės 31 d. Zizonių kaime. Nuo 1978 m.
Menininkai
Gimė 1981 m. kovo 4 d. Pajūralyje, Šilalės r. Studijavo VDA, architektūros ir dizaino fakultete, Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. 2006-2007 Latvijos dailės akademijoje Rygoje. Nuo 2007 m.
Taip pat skaitykite: Alfredo Šaltis: muzika ir Lietuva
Fotografija Rygoje
Gimė 1957 m. Aspariškių kaime, Biržų rajone /gim. Šernaitė/. Baigė Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą, po to studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultete. Išsilavinimas - pedagogas, bet gyvenime viskas kitaip. Po studijų sukurta šeima ir tolimesnis gyvenimo kelias prasideda Latvijoje, Rygoje, kur gyvena jau 42 metus. Daug metų dirbta buhaltere, šiuo metu darbas su klientais draudimo srityje. Fotografija domisi nuo jaunystės ir tais metais daugiausiai vaikų fotografija arba kelionių. Pastaruosius 15 metų fotografija tapo rimtu hobiu.
Kiti menininkai
Kalninis Algirdas (g. Kalpokas Alfredas (g. (1927 m. spalio 16 d. - 2008 m. Gimė 1924 m. sausio 23 d. Rindaugiškių k. Mirė 2005 m. rugsėjo 26 d. (1920 m. gruodžio 24 d. - 1974 m.
Fotografės
Gimė 1910 m. Fotografės amato ją išmokė sesuo Jadvyga Vaitaitienė. 1931-1935 m. Lapinas Ė. R. Likas Sigitas (g.
Petras Ločeris: Gyvenimas ir Kūryba
Petras Ločeris gimė 1892 m. rugsėjo 12 d. Jasiškių kaime. 1899 m. Nemunėlio Radviliškyje pradėjo lankyti pirmą klasę. 1910 m. Rygoje privačiai mokėsi fotografijos, 1913 m. baigė amatų mokyklą. 1913 m. Nemunėlio Radviliškyje atidarė foto ateljė. 1914 m., kilus Pirmajam pasauliniam karui Petras Ločeris drauge su seserimi ir būsima žmona pasitraukė į Rusiją. Nuo 1914 m. dirbo foto ateljė Penzoje, atliko pirmuosius bandymus su šviesai jautriomis medžiagomis. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo fotografijos verslą Biržuose, iš pradžių išsinuomojo butą su paviljonu Vytauto g. 16-ame name, kur prieš karą dirbo į Rusiją pasitraukęs fotografas Boruchas Michelsonas. 1928 m. persikėlė į pasistatytus nuosavus namus Pasvalio (vėliau Kęstučio) g. 41 su įrengta fotostudija. Tyrė šviesai jautrių medžiagų chemijos ir technologines savybes. Pirmasis Lietuvoje gamino fotografines medžiagas pramoniniu būdu. 1933 m. dalyvavo kilnojamoje fotografijos parodoje Šiauliuose. 1933-1936 m. gamino įvairaus jautrumo šviesai ir spalvoms trijų formatų fotografines plokšteles „Aušra“, išrado spalvotą emulsiją. Nuo 1948 m. gyveno Vilniuje. Lietuvos kino studijoje dirbo vyr. laborantu, Lietuvos dailės institute - fotografu laborantu. Kurį laiką dėstė fotografiją Gyventojų buitinio aptarnavimo mokykloje. Mirė 1973 m. lapkričio 24 d.
Fotografas
Gimė 1921 m. spalio 28 d. Vanagiškių kaime, Pasvalio rajone. Pasvalyje dirbo pas fotografą Juozą Adamkavičių. Po karo Petras grįžo į Pumpėnus. Įsigytose malūno patalpose įkūrė fotoatelje, vėliau ją perkėlė į įsigytą karčemą. Po dešimties išdirbtų metų, persikėlė į Biržus. Priešais Žemės ūkio banką nuomavosi du kambarėlius, dirbo savo aparatūra. Vytauto gatvėje pastatytame name foto ateljė buvo įrengta pagal fotografo pageidavimus. Mirė 2009 m. lapkričio 3 d.
Fotografas
Gimė 1952 m. balandžio 24 d. Pumpėnuose, Pasvalio r. 1969-1972 m. mokėsi Kauno politechnikos institute. Dirbo fotokorespondentu „Biržiečių žodžio“ laikraštyje. Buvo atidaręs fotografijos saloną Kodak.
Boruchas Michelsonas: Fotografas Biržuose
Boruchas Michelsonas gimė 1871 m. Biržuose. Fotografuoti pradėjo apie 1905 m. Buvo nevedęs, gyveno taupiai su seseria mažame Ligoninės g. 1-ajame name. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą turėjo įsirengęs fotografijos paviljoną nuomotame bute Dirvono g. (dabar Vytauto g.) 16. Jis nuotraukas žymėjo trijų eilučių neapibrėžtu spaudu: pirmojoje eilutėje užrašyta „B. Michelsono Fotografija“, antrojoje eilutėje smulkesniu šriftu - „Biržai, Ligoninės g-vė 1 nr.“, trečiojoje - „Reg. Nr.__“. Be to, kai kurių jo nuotraukų apatiniame dešiniajame kampe aptinkame įspaustą dviejų eilučių, neapibrėžtą reljefinį įspaudą, kurio pirmoje eilutėje nurodytas fotografas - „B. Michelsonas“, o antroje - vietovė „Biržai“. Karo metu pasitraukė į Penzą. Grįžęs į Biržus savo foto studijoje rado dirbantį Petrą Ločerį. Kadangi pastarojo nuomos sutartis buvo teisėta, B. Michelsonui tepavyko prisiteisti teisę išsiardyti prieš karą jo įrengtą foto paviljoną. Buvo Savanorių gaisrininkų draugijos narys, grojo Biržų gaisrininkų orkestre. Fotoarchyvas neišliko - 1944 m. namas su foto ateljė sudegė.
Fotografas
Gimė 1938 m. kovo 1 d., Pabiržės miestelyje. Mokėsi Pabiržės mokykloje. Fotografija susidomėjo būdamas paaugliu, kai namuose apsilankė iš Rygos viešnagėn atvykęs dėdė. Pirmąjį savo fotoaparatą „Liubitel“ įsigijo 1952 metais, būdamas keturiolikos, turguje pardavęs maišą riešutų 1955 m. iš gimtosios Pabiržės pirmą kartą išvyko į Vilnių kaip Dainų šventės dalyvis ir užsiliko. 1955-1959 mokėsi Vilniaus lengvosios pramonės technikume siuvimo technologiją. 1961-1967 buvo Vilniaus turistų klubo pirmininkas. 1967-1973 dirbo Valstybiniame radijo ir televizijos komitete, Telefilmo kino operatoriumi. Nuo 1970 buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Jo personalinės parodos ne kartą rengtos Lietuvoje, su kitais fotografais dalyvavo parodose Sovietų sąjungos respublikose, JAV, Kanadoje, Singapūre, Skandinavijos šalyse. Už fotografijas pagerbtas keliolika įvairiausių apdovanojimų. Mirė 2017 m. birželio 29 d.
Fotografas
Mokėsi Biržų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje. Vienas iš pomėgių - fotografija. Fotografijoje gamtos vaizdai, kelionių įspūdžiai. 2005 m.
Fotografas
Gimė 1909 m. vasario 26 d. Apaščios kaime. Mokėsi Kupreliškio pradžios mokykloje. Fotografuoti išmoko savarankiškai. Teorijos mokėsi iš knygų, o pirmąjį fotoaparatą prie žibalinės lempos sukonstravo pats. Fotografuodavo namuose įrengtoje studijoje ir lauke. Buvo kviečiamas įamžinti įvykių Papilyje, Vabalninke, Kupreliškyje. Pasistatęs namus Kupreliškyje, persikėlė ten. Dirbo kolūkyje. Didelę paklausą turėjo jo daryti spalvoti ir nespalvoti atvirukai. Fotografavo maždaug iki 1963 m. Mirė 1975 m. rugpjūčio 9 d.
Inžinierius ir fotografas
Gimė 1958 m. rugsėjo 9 d. Komi ATSR, Intos mieste, tremtyje. 1975 metais baigė Intos 6-tąją vidurinę mokyklą. 1976 metais įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakulteto vakarinį skyrių. Besimokydamas dirbo projektuotoju techninės estetikos institute. 1982 metais baigė Vilniaus inžinierinį statybos institutą, įsigijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus statybininko kvalifikaciją ir grįžo į Biržus. Įsidarbino statybos meistru Biržų tarpkolūkinėje statybos organizacijoje. 1986 metais pradėjo dirbti Biržų GKG vyriausiuoju inžinieriumi. 1993 metais išėjo iš darbo gamykloje ir įkūrė individualią įmonę, užsiimančią projektavimu, teikiančią inžinierines paslaugas. Fotografuoja nuo vaikystės. Fotografuoja peizažus, žmones. Būti gamtoje, pamatyti jos grožį, pabandyti parodyti kitiems, bendrauti su žmonėmis jam teikia džiaugsmą.
Fotografas
Gimė 1902 m. kovo 12 d. Grabužėnuose (Latvija). Mokėsi Latvijoje, vėliau apsigyveno Nemunėlio Radviliškyje. Fotografijos mokėsi pas Biržų fotografą Petrą Ločerį, dirbo fotografu Nemunėlio Radviliškyje, buvo laikomas geru profesionalu, nemažai fotografuodavo. Žinomas, kaip fotografijos pradininkas Biržų krašte. Turėjo tris sūnus - Joną, Eriką ir Voldemarą, žmoną Apoloniją Pantolonaitę. Žuvo 1942 fronte Naro Fominsko raj.
Fotografas
Gimė 1968 m. birželio 18 d. Mantagailiškyje. 1966 m. Biržuose dirbo nuo 1906 m. iki 1930 m. Turėjo fotoatelje Pasvalio (dabar Kęstučio gatvė) Nr.
Fotografas
Gimė 1919 m. lapkričio 17 d. - mirė 2004 m.
Fotografas
Gimė 1939 m. Baukų k. Pasvalio raj. Mokėsi Daujėnų septynmetėje mokykloje. Dirbo kolūkyje, vėliau apylinkės sekretoriumi. 34 metus gyveno Panevėžyje ir dirbo statybos treste energetiku. Su fotoaparatu draugauja nuo 15 metų. Rajone surengta virš 40 jo personalinių parodų. 2019 m.
Fotografė
Gimė 1903 m. gegužės 11 d, Vainekonių k., Pasvalio valsčiuje ūkininkų šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo pasitraukusi į Saratovą. Grįžo tuo pačiu pabėgėliu ešelonu kaip ir fotografas Petras Ločeris. Norėdama išmokti fotografuoti savarankiškai, įsidarbino Michelsono ateljė, kurį laiką dirbo vienoje Klaipėdos fotostudijoje. 1928 m. Ločeriui išsikėlus į naujai įsirengtą ateljė, grįžo į Biržus Apie 1929 m. įsikūrė seniausioje miestelio fotoateljė, Vytauto g. 16 - Bauerio namų mansardoje iš kiemo pusės. Apie 1938 m. turėjo mokinę Adolfiną Klyvytę. Vaitaitienė amato išmokė ir savo seserį Mariją Kruopienę, turėjo mokinių žydų, vėliau sunkiai išgyveno jų tragišką likimą. 1944 m. sudegus namui su jos ateljė, fotografė paviljoną įsirengė giminaitės namuose Dvaro g. 14.
Fotografė
Gimė Biržuose. Mokėsi Biržų I-oje vidurinėje mokykloje. Neįstojusi į Vilniaus universitetą, kur buvo pasirinkusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dokumentus nunešė į Buitininkų profesinę mokyklą. Čia pasirinko fotografo specialybę. Studijuodama įsidarbino pagalbininke A. Zav…
Konstantinas Ostrogiškis: Karvedys ir Politinis Veikėjas
Konstantinas Ostrogiškis buvo kilęs iš Ukrainos Voluinės žemių, iš Ostrogo kunigaikščių: genealogiškai pagal tėvo liniją - iš Senosios Kyjivo Rusios dinastinių kunigaikščių palikuonių - iš Riurikaičių, o pagal motinos liniją - iš dinastinės kilmės Gediminaičių. Konstantino motina buvo Bielsko kunigaikštytė, Kijevą valdžiusio Vladimiro Algirdaičio sūnaus Ivano Bielskio dukra. Taigi garsusis karvedys turėjo ir lietuviškos dinastijos kraujo. Jis pasižymėjo strateginiu mąstymu ir stipria charizma, turėjo karvedžio talentą, įrodytą pergalėmis.
Karjera ir Pasiekimai
Maskvos ir LDK karų kontekste prasidėjo Konstantino Ostrogiškio politinė karjera, kuri sėkmingai klostėsi Kazimiero Jogailaičio ir jo sūnų Aleksandro bei Žygimanto Senojo valdymo metais. Dar iki Oršos pergalės jis atrėmė 17 totorių antpuolių Voluinėje ir Podolėje. Jo gyvenimo laikotarpiu vyko keturi LDK karai su Maskvos kunigaikštyste. Pirmajame kare jis įgijo Aleksandro Jogailaičio pasitikėjimą. Už sėkmingas karines pergales Konstantinas Ostrogiškis buvo paskirtas pirmuoju didžiuoju LDK etmonu iki gyvos galvos ir pateko į aukščiausią LDK politinį elitą. Kartu su politine įtaka stiprėjo ir jo ekonominė padėtis: jis gavo administracinius postus Podolėje ir Voluinėje, seniūnijas Braclave, Vinycoje ir Zvenigorode. Už nuopelnus valdovas suteikė jam valdų Kijevo žemėse, Voluinėje, taip pat Magdeburgo teisę Dubno miestui.
Nelaisvė ir Herojiškumas
Antrojo LDK karo su Maskva metu, 1500 m. liepos 14 d., mūšyje Smolensko žemėje ties Vedroša jis pateko į maskvėnų nelaisvę, kurioje praleido septynerius metus. Per šį laikotarpį Maskvos valdovai - Ivanas III ir vėliau jo sūnus Vasilijus III - bandė jį pervilioti į savo pusę, bet jis nepasidavė vilionėms. Šis drąsus veiksmas tapo simboliu parodyti, kur yra jo tikroji tėvynė ir kad Maskvos ir Kyjivo Rusios keliai jau seniai išsiskyrė.
Oršos Mūšis: Pergalė ir Strategija
1514 m. buvo pasiekta ypač svarbi pergalė Oršos mūšyje. Pirmiausia, Oršos mūšis buvo reikšmingas karo meno istorijai: jame pirmą kartą dalyvavo įvairios sąjungininkų kariuomenės rūšys - kavalerija (lengvoji ir sunkioji), pėstininkai, ginkluoti šaunamaisiais ginklais, ir artilerija, leidusios pasiekti pergalę. Konstantinas Ostrogiškis puikiai koordinavo jungtinės kariuomenės padalinių veiksmus. Konstantinas Ostrogiškis buvo patyręs karvedys, puikiai išmanantis tiek savo jungtinės kariuomenės, tiek Maskvos pajėgų galimybes ir silpnybes. Jo žinios ir patirtis leido efektyviai planuoti ir vykdyti mūšio strategijas. Jis parengė išsamų planą, kuris apėmė įvairius galimus scenarijus ir numatė atsakomąsias priemones, leidžiančias tinkamai reaguoti į priešo veiksmus. Šis gebėjimas numatyti ir prisitaikyti buvo esminis veiksnys, prisidėjęs prie pergalės. Tuo tarpu Maskvos kariuomenės vadas bojarinas Ivanas Čeliadninas, turėdamas kur kas gausesnes pajėgas, nusprendė laukti, kol visa LDK kariuomenė persikels per Dnieprą, manydamas, kad tai palengvins jo užduotį - sumušti lietuvius ir lenkus vienu galingu smūgiu. Tačiau šis sprendimas pasirodė esąs klaida. Tokia I. Rugsėjo 8 d. rytą prasidėjusiame lemiamame mūšyje, trukusiame „nuo antros valandos popiet iki saulės laidos“, LDK ir Lenkijos jungtinė kariuomenė įrodė savo pranašumą, pasitelkusi gudrumą ir taktiką. Konstantinas Ostrogiškis sumaniai panaudojo apgaulingą atsitraukimo manevrą, siekdamas suklaidinti priešą ir įvilioti jį į spąstus: Maskvos kariuomenė pateko į uždarą vietą tarp eglyno ir skardžio, kur buvo paslėpti artilerijos pabūklai. Oršos mūšis tapo reikšmingu LDK ir Lenkijos sąjungos triumfu prieš Maskvos didžiąją kunigaikštystę ir turėjo ilgalaikę įtaką visos Europos geopolitikai. Oršos mūšis tapo simboline ideologinių ir geopolitinių susidūrimų kulminacija. Pasiekta šlovinga pergalė suteikė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam naujas galimybes veikti Vidurio ir Rytų Europos politinėje ir diplomatinėje erdvėje.
#