Alfredas Romeris (Römeris) - žymus XIX a. dailininkas, portretistas, karikatūristas, kilęs iš garsios Romerių giminės. Römerių pavardė įvairiuose šaltiniuose rašoma skirtingai: tradiciškai vartojama originali pavardės forma „Römer“, tačiau galimas ir kitas variantas - Romeris. Jo tėvas ir brolis taip pat buvo dailininkai, tad meninė aplinka jį supo nuo pat vaikystės. A. Romeris paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje, o jo darbai saugomi įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos muziejuose bei bibliotekose.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Alfredas Romeris gimė 1832 m. balandžio 16 d. ir Ona Bialozaraitės-Römerienės (1805-1834) šeimoje. 1834 m. mirus jo motinai, 1839 m. ložės Uolusis lietuvis meistras. Gyveno kartu su jais Bokšto g. 10 Vilniuje ir Dembinos dvare Trakų apskrityje.
A. Romeris Vilniuje gyveno 1832-1869 m. ir 1875-1884 m. (su pertraukomis) Bokšto g. 10, Romerių name. Čia gyvenę dailininkai Romeriai įsirengė dailės dirbtuves, kuriose dirbo žinomi to meto dailininkai, buvo piešiami ir tapomi gyvi modeliai.
1845-1850 m. mokėsi Vilniaus bajorų institute, kuriame dailės dalykus dėstė žymus tapytojas Kanutas Ruseckas. Baigęs mokslus, išvažiavo pas tėvą, už anticarinę veiklą ištremtą į Vologdą. 1852 m. abu grįžo į Vilnių, įsteigė „tapybos akademiją“, kuri buvo miesto kultūros centru. Vėliau lankėsi Varšuvoje, Drezdene, Romoje, Paryžiuje. 1869 m. dailės įgūdžius tobulino Paryžiuje. 1871-1874 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje.
Gyvenimas ir kūryba
1859 m. apsigyveno tėvo jam paskirtame Kriaunų dvare (Rokiškio r.), ėmė ūkininkauti. Prisidėjo prie 1863 m. sukilimo rengimo. Buvo kalintas Dinaburgo (dabar Daugpilis) tvirtovėje, ištremtas į Kostromos guberniją. Grįžęs iš tremties gyveno ir kūrė Vilniuje.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
1875 m. vedė ir apsigyveno žmonos dvare Karolinave (Švenčionių apskr., dab. Vitebsko apskr., Baltarusija). 1884 m. su šeima išvyko gyventi į Krokuvą. Čia įsitraukė į kultūrinį miesto gyvenimą, dalyvavo įvairių dailės draugijų veikloje, globojo į Krokuvą atvykstančius kraštiečius, pats vykdavo į gimtinę. 1894 m. dailininkas sugrįžo į Karolinavą, kur ir mirė 1897 m. sausio 24 d.
Palaidotas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios Romerių koplyčioje. Trakų bažnyčios rūsyje Romerių kriptoje yra A. Romerio kapas su epitafija ir bareljefu.
Kūrybos bruožai ir palikimas
A. Romeris garsus kaip portretistas: nutapė apie 140 portretų, sukūrė portretinių medalionų. Su daugeliu portretuose įamžintais žmonėmis dailininką siejo asmeninis ryšys. Portretus kūrė įvairiausia technika. Natūralumas, portretinis panašumas, temperamento, žvilgsnio, gestų perteikimo tikslumas yra pagrindinė A. Romerio portretų savybė. Piešė draugiškus šaržus ir karikatūras, kuriose su humoru įamžino savo, artimų žmonių išvaizdos, elgesio, charakterio ypatumus.
Sukūrė grafinių peizažų („Vilniaus pranciškonų vienuolyno bažnyčios varpinė“), restauravo S. Radvilos antkapinį paminklą Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Gyvendamas Karolinave, leido humoristinį laikraštėlį „Wiatry Parafialne“, kuriam pats rašė tekstus ir piešė piešinius. Rinko senus portretus, dirbo dvarų archyvuose, domėjosi heraldika ir genealogija. Parengė Romerių giminės monografiją „Monografia Römerόw herbu“.
Dailininko darbų yra Krokuvos ir Varšuvos nacionaliniuose muziejuose, Lvove paveikslų galerijoje, Lietuvos dailės ir nacionaliniame muziejuose. Reikšminga jo kūrybinio palikimo dalis saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje: 23 įvairios apimties albumai, 4 karikatūrų aplankai su 188 „linksmaisiais“ piešiniais, 33 akvarelės, per 200 pavienių grafikos darbų (piešinių ir raižinių). Šį meninės ir ikonografinės vertės turtą prieš Antrąjį pasaulinį karą bibliotekai perdavė dailininko duktė E. 1912 m. išspausdinti jo kalėjimo 1864-1865 m.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
A. Romerio įamžinimas Vilniuje
A. Romeris Vilniuje gyveno 1832-1869 m. ir 1875-1884 m.(su pertraukomis) Bokšto g. 10, Romerių name. Viename iš piešinių dailininkas užfiksavo namo Bokšto g. 10, kur prabėgo jo vaikystė, vartus. Jį domino senamiesčio gyvenamieji namai ir kiemeliai. Išliko nemažai darbų, kuriuose įamžinti Vilniaus bažnyčių, jų fragmentų vaizdai. 2012 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Lietuva Alfredo Romerio piešiniuose ir akvarėlese“, kurioje pristatyti ir darbai su Vilniaus vaizdais.
Vilniuje ant namo Bokšto g. 10 (Senamiesčio seniūnija), kuriame gyveno dailininkas A. Romeris, atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Šiame name gimė ir gyveno žymus dailininkas Alfredas Römeris, 1832-1897“.
A. Romerio kūrybos analizė ir reikšmė
Apie dailininko gyvenimą, jo kūrybą rašoma straipsnių rinkinyje „Römeriai Lietuvoje XVII-XX a.“ Dailės istorikė Dalia Tarandaitė čia plačiau rašo apie portreto žanrą A. Romerio kūryboje. Apie mokslus Miuncheno meno mokykloje, įtaką kūrybai rašo A. Kulvietytė-Slavinskienė leidinyje „Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras“. Dailės istorikės Jolantos Širkaitės studijoje „Dailininkai Römeriai“ pristatoma A. Romerio biografija ir jo sukurti kūriniai, saugomi Lietuvos bei Lenkijos muziejuose, pateikiamos nuorodos į archyvus ir bibliografija. Apie A. Romerį rašoma istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus knygose „XIX amžiaus profiliai“ (Vilnius, 1993), „Prieš aušrą“ (Vilnius, 2015).
Etnografiniai motyvai A. Romerio kūryboje
Alfredas Römeris dar 1860 m. aprangą iš Trakų ir Novoaleksandrovsko (dab. (L. Šatavičiūtė, Tautodailės sąjūdis XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Lietuvoje. Nr.15/16, p. XIX a. 6 deš. Popierius, pieštukas, pilka akvarelė, 26x13,1. Publikuota 40-ajame 1860 m. Kauno gubernijos valstietės apranga. XIX a. 6-7 deš. Popierius, akvarelė, 23,8x12,5. apranga. XIX a. 6-7 deš. Popierius, pieštukas, 23,8x11. Valstietės kepuraitė. XIX a. 6-7 deš. Popierius, akvarelė, 10,9x9,1. Lietuviška vyža. XIX a. II p. Popierius, akvarelė, 11,2x25,2. Lietuvių liaudies kryžiai. XIX a. II p. Kartonas, pilka akvarelė, 33,4x25,3. Stogastulpis. Kriaunos, XIX a. 6-7 deš. Popierius, akvarelė, 20,6x6,5. Stogastulpis. Kriaunos, XIX a. Popierius, akvarelė, 20,7x6,7. Stogastulpis. Kriaunos, XIX a. Popierius, pieštukas, 14,9x5,6. Stogastulpis. Kriaunos, XIX a. Popierius, pieštukas, 20,7x7,2.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys