Vaikų laidos 90-aisiais Lietuvoje buvo neatsiejama vaikystės dalis. Jas vedė charizmatiški aktoriai, kurie tapo tikrais vaikų herojais. Šiame straipsnyje prisiminsime kai kuriuos iš jų, panagrinėsime jų karjeros kelią ir indėlį į vaikų auditoriją.
Radijo vaikų valandėlės ištakos
Prieš atsirandant televizijai, radijas buvo pagrindinis informacijos ir pramogų šaltinis. Dar 1927 m. sausio 23 d. sekmadienio popietę, praėjus nė metams nuo Radiofono atsiradimo, buvo įkurta vaikų valandėlė. Ją inicijavo pirmasis jo vedėjas, programų organizatorius ir atlikėjas Petras Babickas. Tai buvo vienas pirmųjų Lietuvos radijo kūrėjų žingsnių.
Anot P. Babicko, daugelis lietuvių bendradarbiavo kuriant vaikų valandėles. Kapelmeisteris Valeikas atėjo su orkestru, prelatas Jakštas atsiuntė vaikams eilėraščių, o vienas knygynas atsiuntė literatūros ir net 50 Lt auką. P. Babickas džiaugėsi gražia reakcija iš Lenkijos okupuoto Vilniaus - vienos prieglaudos vaikai jam atsiuntė juostą su visų pasirašytu raštu: „Mielas dėde, mes siunčiame Jums dovanėlę už gražias kalbas, kurias mes girdime iš laisvos Lietuvos.“
Nuo 1936 m. atsirado valandėlės ir koncertai mokykloms, kuriose apsilankydavo ir patys vaikai. Ilgametė Lietuvos televizijos darbuotoja Stasė Kybartienė prisimena, kaip Vasario 16-ąją mokytoja ją nuvedė į Kauno radiofoną, kur ji turėjo padeklamuoti eilėraštį.
1940-1941 m. jau sovietiniame Kauno radiofone vaikų valandėlėmis rūpinosi rašytoja Halina Korsakienė. Jos vadovaujamai redakcijai pavyko suburti nedidelį, bet glaudų būrelį bendradarbių, padedančių savo talentingu darbu. Danutė Čiurlionytė sukūrė kelias žaismingas auklėjamojo pobūdžio pjeses vaikams, o muzikaliąją palydėjo kompozitorius Viktoras Kuprevičius. Vaikų valandėlių režisieriumi dažnai būdavo jaunas aktorius Stasys Čeikauskas, o patarimais nemažai padėdavo patyręs ilgametis „radijo dėdė“ P. Babickas.
Taip pat skaitykite: Nuo "Mano puikiosios auklės" iki ligos: Anastasija Zavorotniuk
H. Korsakienė stengėsi įtraukti į valandėlių darbą ir moksleivius, saviveiklinius vaidinimus, jaunimo kūrybą. Prie mikrofono dažnai skambėdavo vaikiškais balsais deklamuojamos eilės, dainuojamos dainos.
Vaikų valandėlės pirmiausia augino jaunimo laidų klausytojus. O pastarosios atsirado dar 1928 m. Jaunimo valandą globojo tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, buvo populiarios sąskrydžių, seminarų, laužų ir eisenų transliacijos.
Atsiradus garso įrašymo technikai, 6-ojo dešimtmečio pradžioje pradėta ne tik įrašinėti vaidinimus ir pasakas vaikams, bet ir rengti daugiau laidų. Vaikų ir jaunimo redakcijoje, vadovaujant Sofijai Binkienei, dirbo radijo bendraamžis, legendinė redakcijos asmenybė, garsiosios Balio Dvariono „Žvaigždutės“ teksto autorius, Vokietijoje gyvenantis žurnalistas Leonas Stepanauskas.
Septintajame dešimtmetyje per radiją jau skambėjo daugybė laidų vaikams ir moksleiviams. Pasak žurnalisto Kosto Pivoriaus, būdavo įvairių laidų skirtingo amžiaus ir poreikių žiūrovams - ir jauniausiems, ir vyresnių klasių moksleiviams, taip pat jauniesiems technikams, gamtininkams, keliautojams, sportininkams, literatams.
Aktorės Lilijos Žadeikytės teigimu, vaikams skirtų laidų buvo labai daug, bet skirtingų, ir jas ruošti buvo didžiulis džiaugsmas. Kiekviena laida turėjo savo stilių, savo atlikėjus. Pavyzdžiui, „Vakaro pasakoje“ prieš ją būdavo aktorius Vladas Jurkūnas, vėliau šią laidą vedė Janina Berūkštytė ir dar daug kitų aktorių, o paskutinis buvo Dėdė Karolis.
Taip pat skaitykite: Karūnos šešėlyje: Anne Glenconner istorija
Žurnalistė Regina Germanavičiūtė iki šiol prisimena laiškų spintą redakcijoje, iš kurios laiškai tiesiog skraidė. Ji parengė daug laidų vyresniesiems moksleiviams.
1991 m. Sausio įvykių dienomis vaikų valandėlių transliacijos buvo nutrūkusios neilgam. Už tai L. Žadeikytė dėkinga aktorei Laimai Štrimaitytei, pakvietusiai rengti programas vaikams Jaunimo teatre.
Nors sovietmečiu jaunimui skirtos radijo laidos turėjo atiduoti duoklę ideologijai, bet teikė daug džiaugsmo klausytojams ir jų rengėjams. Australijoje gyvenanti žurnalistė Rita Baltušytė prisimena, kaip kūrė „Jaunimo radijo klubą“, kuris buvo labai populiarus.
Pirmaisiais Nepriklausomybės metais nuspręsta atsisakyti sovietinio palikimo. Atsirado naujų laidų jaunimui, pradėtos transliuoti laidos „Juventus“ ir „38-asis greitis“.
Televizijos vaikų laidos ir jų vedėjai
Atsiradus televizijai, vaikų laidos tapo dar populiaresnės. Aktoriai, vedę šias laidas, įgijo didelį populiarumą ir tapo atpažįstami visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Aktorių asmeninis gyvenimas
Bernadeta Lukošiūtė - Teta Beta
Viena žymiausių vaikų laidų vedėjų - Bernadeta Lukošiūtė, geriau žinoma kaip Teta Beta. Radijo diktore dirbusi moteris vaikams skirtas laidas per Lietuvos televiziją pradėjo vesti 1975 m., kai buvo pradėta transliuoti laida „Labanakt, vaikučiai“. Vėliau Teta Beta vedė TV laidą „Labanaktukas“.
B. Lukošiūtė prisipažino, kad labiausiai jai trūks adrenalino, kurį patirdavo vesdama tiesiogines laidas. Ypač jai patiko „Tetos Betos viktorina“, kur kiekvienas sekmadienis buvo kaip premjera. Eteryje nuolat tiesiogiai bendraujant su klausytojais, adrenalino pasigamindavo dar daugiau - po transliacijos moteris išeidavo gerokai išraudusi.
Nors tuo metu jau buvo metusi aktorinio meistriškumo studijas, šviesaus atminimo kurso vadovas režisierius Vytautas Čibiras paskatino dalyvauti diktorių atrankoje - jam atrodė, kad radijuje jai gerai seksis. Ir jis buvo teisus - būtent radijas, ypač toks, koks jis buvo anksčiau, itin žavėjo B. Lukošiūtę. Dabar moteriai kiek gaila, kad jis darosi panašus į televiziją, nes jai labiausiai ir patiko ta savotiškai asmeniška, intymi atmosfera. Ji niekada nemanė ir dabar nenori galvoti, kad jos klausosi daugybė žmonių, visuomet jautėsi taip, tarsi kalbėtųsi tik su vienu klausytoju.
B. Lukošiūtė į LRT atėjo būdama labai jauna, su atvira širdimi ir veržlumu. Gyvenimas tuo metu buvo labai intensyvus, o diktorių gyvenimas sukosi apie darbus, kurie vyko ištisą parą, taigi dirbdavo pamainomis - tai iš ryto, tai vakare ar naktį.
Eteryje ji dirbo ir Sausio 13-osios naktį, už ką buvo apdovanota Sausio 13-osios medaliu Už nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Nors niekada nebuvo oficialia Sąjūdžio veikėja, tačiau visuomet prisidėdavo - jei reikėdavo rinkti parašus, eidavo pas žmones, kabindavo skelbimus ir diktorių skelbimų lentoje.
B. Lukošiūtė prisipažino, kad yra gana melancholiškas žmogus, turbūt ir jos klausantis atrodo, kad yra romantikė, bet iš tiesų yra ganėtinai smarkaus temperamento - yra žemaitė, o pagal zodiaką dar ir Avinas. Kai aparatinėje dirbusi Zina Sesickienė pasakė, kad jų eteryje nebesigirdi, o transliacija nutraukta, eidama link durų susimąstė - išvaro iš jos studijos, kaip ji gali išeiti nė pusės žodžio netarusi? Prie durų išvydus su visa ekipuote ir ginklu stovintį desantininką paėmė siutas, pratrūko. Taigi, galbūt žmonių susikurtas tam tikras jos įvaizdis klaidinantis. Ji yra žmogus, visko per tuos metus patyręs: ir meilę, ir išdavystę, ir nuoskaudą, ir pažeminimą. Tačiau juk nesitempsi visų patirčių kaip maišo akmenų ant pečių į kitus metus.
Moteris mano, kad visiškai atsiverti - savotiškas jaunystės paklydimas. Kuo toliau, tuo labiau norisi viską pasilikti sau. Kaip ir sakė, visokio gyvenimo matė ir tikrai nenugyveno kaip orchidėja, kruopščiai prižiūrima. Nesupranta, kaip dabar visas patirtis tiesiog imti ir išpasakoti? Be to, visuomet kalbėdamas apie save pamini ir žmones, artimuosius, galbūt netgi tuos, kurie nebuvo tau draugiški ar ne visada gero linkėjo, o ir jos sūnus paveldėjo iš jos uždarą būdą, tad niekada nemėgo viešumo.
Vesdama laidas „Labanakt, vaikučiai“, „Labanaktukas“ penkis vakarus per savaitę vaikams skaitė pasakas, tačiau sakė, kad pati pasakas atrado tik tapusi Teta Beta. Augo mažame Viduklės miestelyje, tad žiemą ir vasarą, rudenį ir pavasarį, jei tik turėdavome laisvo laiko, kiauras dienas leisdavome lauke. Vasarą visuomet lakiodavome basi, dviračiais važinėdavomės žvyrkeliais, kartais pasileidę rankas ar kojas ant vairo susikėlę. Taip pat žaisdavome sviediniu, klases, leisdavome laiką prie Maigės upeliuko, kuris toks seklus, kad vos kulkšnis siekdavo. Žinoma, padėdavome tėvams daržus ravėti, uogas skinti, pasileisdavome į Jūkainių miškus riešutauti ar grybauti. O ir su lėlėmis ganėtinai ilgai, galbūt net iki penktos klasės, dar žaidėme.
B. Lukošiūtė mano, kad pasakos - visa gyvenimo išmintis, esmė. Tėvai turėtų atrasti laiko tam vakariniam paskaitymui, pokalbiui prieš miegą. Pamena, kad ir kokia pavargusi iš darbų grįždavo, visada vakarais sūnui skaitydavo. Galbūt dieną paklaustas, kaip jam sekasi, jis tik atsakydavo puse žodžio ir išlėkdavo, tačiau vakarais su knyga mes visuomet išsikalbėdavome, o galbūt ir skaitomas kūrinys pažadindavo įvairių minčių, tad jis atsiverdavo ir pasipasakodavo.
Kaip padėka už 50 metų darbo LRT Bernadetai Lukošiūtei buvo įteikta „Auksinė bitutė“.
Kiti aktoriai ir vaikų laidos
Be B. Lukošiūtės, vaikų laidose dalyvavo ir daugiau aktorių, tačiau informacijos apie juos rasti nepavyko.
Teatro aktoriai
Straipsnyje minimi ir teatro aktoriai, tačiau jų ryšys su vaikų laidomis nėra aiškus. Kai kurie iš jų:
- Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė - televizijos režisierė, aktorė, parengusi per 2000 laidų, tarp kurių „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“ ir kt.
- Regimantas Adomaitis - teatro ir kino aktorius, sukūręs per 50 vaidmenų teatre ir per 70 vaidmenų kine.
- Leonardas Andriuškevičius - teatro aktorius, poetas, sukūręs per 60 vaidmenų.
- Regina Arbačiauskaitė-Flick - teatro, kino ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 pagrindinių vaidmenų.
- Rolandas Atkočiūnas - teatro režisierius, vadovavęs Liepojos (Latvija) dramos teatrui.
- Vladas Auga - teatro aktorius, sukūręs per 50 vaidmenų.
- Audronė Bagatyrytė - TV ir teatro režisierė, pastačiusi spektaklių Barnaulo (Rusija) Jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose.
- Vladas Baranauskas - teatro aktorius, sukūręs vaidmenis Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose.
- Saulius Bareikis - teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas, sukūręs apie 50 vaidmenų Šiaulių ir Jaunimo teatruose.
- Šarūnas Bartas - kino režisierius, įkūręs pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“.
- Vytautas Benokraitis - teatro aktorius, sukūręs per 150 vaidmenų.
- Nomeda Bėčiūtė - teatro aktorė, sukūrusi per 40 vaidmenų.
- Elena Bindokaitė-Kernauskienė - teatro aktorė, įsteigusi ir vadovavusi Šiaulių miesto vaikų teatrui.
- Juozas Bindokas - teatro aktorius, fotomenininkas, sukūręs per 70 vaidmenų.
- Lina Bocytė - teatro aktorė, sukūrusi per 60 vaidmenų.
- Irena Bučienė - teatro ir televizijos režisierė.
- Adolfina Budrikaitė-Zulonienė - teatro aktorė.
- Janina Budrikaitė - teatro aktorė.
- Jūratė Budriūnaitė - teatro ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 vaidmenų.