Skyrybos - sudėtingas procesas, kuris paveikia ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Lietuvoje skyrybų statistika rodo, kad kasmet išsiskiria maždaug 1 iš 2 susituokusių porų. Šiame straipsnyje remiantis mokytojos Justės asmenine patirtimi ir mokslininkų įžvalgomis apžvelgiama, kokios būna vaikų reakcijos į skyrybas ir pateikiami patarimai, kaip palengvinti šeimos santykių krizę tėvams ir mokytojams.
Skyrybų Priežastys ir Pasekmės
Skyrybos dažnai įvyksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant finansines problemas, nesutarimus dėl buities, vaikų auklėjimo, jausmų išblėsimą ir net smurtą. Sutuoktiniai dažnai praranda kantrybę ir pradeda elgtis neadekvačiai, o tai paskatina skyrybas. Svarbu suprasti, kad dėl šių priežasčių nereikėtų kaltinti vien partnerio, nes dažnai apie problemas kalbama per mažai ir nedaroma nieko, kad situacija pasitaisytų.
Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas. Pirmiausia tėvų skyrybos sujaukia vaiko mintis, sukelia liūdesį, skausmą, jis mano, kad neteks vieno iš tėvų emocinės paramos, jaučiasi nesaugus ir t.t.
Vaikų Reakcijos į Skyrybas
Otavos universiteto mokslininkės Catherine M. Lee ir Karen A. Bax teigia, kad vaikai, patyrę tėvų skyrybas, keletą mėnesių po įvykio demonstruoja įvairias emocines ir elgesio reakcijas. Vaikai gali regresuoti: elgtis taip, lyg jie būtų daug jaunesni, todėl gali atsirasti šlapinimasis į lovą, „prilipimas“, košmarai, rūpesčiai ar nepaklusnumas, pasireikšti nerimo ir depresijos simptomai, vaikai gali atrodyti irzlesni, reiklesni, taip pat patirti socialinių santykių nesutarimų ir problemų mokykloje. Paaugliai gali parodyti savo sielvartą netinkamai elgdamiesi arba užsisklęsdami savyje. Jiems gali būti sunku susikaupti mokykloje.
Jungtinės Karalystės Karališkojo Psichiatrijos koledžo mokslininkai išskiria, kad vaikas gali jausti:
Taip pat skaitykite: Gaisrai vaikų darželiuose: priežastys ir sprendimai
- Netekties jausmą.
- Baimę likti vienam.
- Pyktį ant vieno ar abiejų tėvų dėl santykių nutrūkimo.
- Kaltę.
- Atstūmimą ir nesaugumą.
- „Plėšymąsi“ tarp abiejų tėvų.
- Norą grįžti atgal.
Net jei tėvų santykiai buvo labai įtempti ar smurtiniai, vaikai vis tiek gali turėti prieštaringų jausmų dėl išsiskyrimo. Daugelis vaikų laikosi troškimo, kad jų tėvai grįžtų kartu.
Skyrybos Paveikia Net Kūdikius
JAV „Parents“ leidinio žurnalistė Laura Broadwell remdamasi Amerikos Pediatrų asociacijos medžiaga, teigia, kad nors kai kuriems tai gali būti netikėta, skyrybos paveikia net kūdikius. Kūdikystėje kūdikiai gali jausti įtampą namuose (ir tarp tėvų), bet negali suprasti konflikto priežasčių. Jei įtampa tęsiasi, kūdikiai gali tapti irzlūs ir kibūs, ypač šalia naujų žmonių, ir dažnai gali pasireikšti emocijų protrūkiai. Jie taip pat gali regresuoti arba turėti vystymosi vėlavimo požymių.
Vaikų Reakcijos Pagal Amžių
- Nuo 18 mėnesių iki 3 metų: Šiais metais vaikai yra susitelkę į save ir gali manyti, kad dėl jų tėvai išsiskyrė. Jie dažnai verks ir norės daugiau dėmesio nei įprastai, grįš prie nykščio čiulpimo, priešinsis savarankiškumo ugdymui, išsiugdys baimę būti paliktiems arba jiems bus sunku užmigti ar miegoti vieniems naktį.
- 3-6 metų: Ikimokyklinukai nesupranta skyrybų sąvokos ir nenori, kad jų tėvai išsiskirtų. Kaip ir maži vaikai, ikimokyklinio amžiaus vaikai gali manyti, kad jie galiausiai yra atsakingi už savo tėvų išsiskyrimą. Jie gali jausti neaiškius ateities jausmus, pykti, turėti nemalonių minčių ar idėjų arba juos kamuoja košmarai.
- 6-11 metų: Dėl skyrybų mokyklinio amžiaus vaikai gali kovoti su apleistumo jausmais. Jaunesni vaikai gali nesuprasti sąvokos ir jaustis taip, tarsi tėvai su jais skiriasi. Jie gali nerimauti praradę vieną iš savo tėvų ir įsivaizduoti, kad jų tėvai sugrįš. Vaikai nuo 8 iki 11 metų gali kaltinti vieną iš tėvų dėl išsiskyrimo ir lygiuotis į „gerus“ tėvus prieš „bloguosius“. Jie gali apkaltinti savo tėvus niekšiškumu ar savanaudiškumu, įvairiais būdais reikšti savo pyktį: muštis su klasės draugais, pyktį prieš visą pasaulį arba tapti nerimastingais, uždarais ar prislėgtais. Kai kuriems vaikams skyrybų pasekmės pasireiškia fiziškai - skrandžio sutrikimai ar galvos skausmai dėl streso, taip pat netikri simptomai, kuriais siekiama likti namuose ir neiti į mokyklą.
- Paaugliai: Paaugliai jaučiasi vieniši, liūdni, nesaugūs, prastėja mokymosi rezultatai, gali padidėti nusikalstamumo rizika. Tiesa, paaugliai jau turi ir didesnes galimybes įveikti skyrybų sukeltus sunkumus, adaptuotis prie pakitusios situacijos. Paaugliams dėl amžiaus savitumo didelę įtaką turi socialinė aplinka. Jei ji palanki, tai yra stiprus apsauginis veiksnys.
Kaip Padėti Vaikams Išgyventi Skyrybas
Otavos universiteto mokslininkės Catherine M. Lee ir Karen A. Bax aprašo, kad tėvų konfliktas prieš skyrybas, jų metu ir po jų turi žalingą poveikį vaikams. Tačiau mokslininkai ir gydytojai sutaria, kad vaikui yra naudinga palaikyti santykius su abiem tėvais, išskyrus sunkių santuokinių konfliktų ir prievartos atvejus. Jei vienas iš tėvų nebedalyvauja vaiko gyvenime, vaikai gali patirti dvigubą žalą - psichologinę tėvų netektį ir finansinės paramos praradimą. Todėl pagrindinis iššūkis besiskiriantiems tėvams yra užmegzti naujus bendrus tėvų santykius su buvusiu sutuoktiniu. Ekspertai pataria tėvams atidėti į šalį savo neigiamus jausmus ir užmegzti bendradarbiavimo tipo santykius su buvusiu sutuoktiniu.
Patarimai Tėvams
Jungtinės karalystės Karališkojo Psichiatrijos koledžo mokslininkai pataria, kad tėvai, kurie išsiskiria, gali padėti savo vaikams. Jie turėtų:
- Įsitikinkite, kad vaikai žino, kad vis dar turi du mylinčius tėvus, kurie ir toliau juo rūpinsis.
- Apsaugoti savo vaikus nuo suaugusiųjų rūpesčių ir pareigų.
- Aišškiai parodykite, kad atsakomybė už tai, kas vyksta, tenka tėvams, o ne vaikams.
Šie dalykai padės jūsų vaikui:
Taip pat skaitykite: Vaiko paėmimas Lietuvoje
- Būkite atviri ir kalbėkite. Jūsų vaikas ne tik turi žinoti, kas vyksta, bet ir jausti, kad gali užduoti klausimus.
- Įtikinkite juos, kad jie vis tiek bus mylimi ir jais rūpinsis abu tėvai.
- Skirkite laiko praleisti su vaiku.
- Nemeluokite vaikui, ištesėkite pažadą susitikti.
- Parodykite, kad jus domina jūsų vaiko nuomonė, tačiau aiškiai nurodykite, kad tėvai yra atsakingi už sprendimus.
- Tęskite įprastą veiklą ir rutiną, pavyzdžiui, susitikite su draugais ir šeimos nariais.
- Atlikite kuo mažiau pakeitimų. Tai padės jūsų vaikui pajusti, kad, nepaisant sunkumų, artimieji vis dar jais rūpinasi ir kad gyvenimas gali būti pakankamai normalus.
- Svarbu neįtraukti vaiko į konfliktą.
Venkite:
- Klausti „Su kuo norėtum gyventi, brangioji?“
- Klausti savo vaiko, ką veikia buvęs partneris.
- Naudoti savo vaiką „kaip ginklą“, kad susigrąžintumėte buvusį partnerį.
- Kritikuoti savo buvusį partnerį.
Jei jums sunku padėti savo vaikui susidoroti su esama šeimos situacija, gali prireikti specialistų pagalbos. Tačiau jei elgiamasi jautriai, dauguma vaikų gali gerai prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ilgainiui neturės sunkumų.
Patarimai Mokytojams
Misūrio universiteto mokslininkai Kim Leon ir Leanne Spengler teigia, kad mokyklos gali atlikti svarbų vaidmenį padedant vaikams pozityviai prisitaikyti prie tėvų skyrybų. Svarbiausias būdas - bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokytojų. Tai reiškia, kad tėvai nuolat informuoja mokytojus apie svarbius vaiko gyvenimo įvykius, o mokytojai - apie vaiko veiklą mokykloje. Iškilus problemai, mokytojas ir tėvai dirba kartu, kad išspręstų problemą. Tiek mokytojas, tiek tėvai pateikia savo požiūrį į problemą ir kartu randa sprendimus. Jei tėvai neseniai patyrė įtemptus gyvenimo pokyčius, tokius kaip skyrybos ar pakartotinė santuoka, jų dėmesys gali būti sutelktas į įvykius jų gyvenime. Norint gauti informaciją, gali prireikti papildomos mokytojų iniciatyvos, tačiau dėl vaiko gerovės tikrai nerekomenduojama pasiduoti.
Labai svarbu, kad mokytojas bendrautų su abiem tėvais, neignoruotų vieno iš tėvų. Pvz., teikti rekomendacijas, vaiko pažangos aprašymus, pakvietimus į mokyklos renginius abiems tėvams.
Mokytoja Justė pataria, kad pedagogai gali paskatinti tėvus užsiimti kokia nors veikla kartu su vaiku namuose, dalintis veiklų idėjomis, pastebėtais vaiko talentais ar pomėgiais.
Mokykla gali kurti bendruomenę, kurios nariai gali padėti vieni kietiems. Bendruomenė gali būti kuriama per įvairius projektus, iniciatyvas, renginius.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams
Mokslininkai Kim Leon ir Leanne Spengler teigia, kad klasėje mokytojas gali ugdyti toleranciją visokioms šeimoms, drąsinti vaikus kalbėti apie savo šeimą, taip ugdant vaiko savivertę.
Taip pat labai svarbu mokyti vaikus tinkamai išreikšti emocijas. Reikia stabdyti netinkamą vaiko elgesį, jei jis kelia pavojų kitiems, tačiau neakcentuoti prasto vaiko elgesio nei jam pačiam, nei jo tėvams, kadangi vaikas siekia dėmesio trumpiausiu keliu, kaip tik jį gali gauti, dažniausiai per neigiamus dalykus. Apie netinkamas vaiko elgesio raiškas reiktų aptarti jam negirdint ir pasiruošus tam tikras rekomendacijas jo tėvams. Svarbu pasidžiaugti vaiko pasiekimais ar pastangomis.
Specialistų Pagalba
„Psichologinė pagalba tėvų skyrybų metu ar po jų yra ypač svarbi ir reikalinga stiprius pokyčius išgyvenančiam vaikui“, - įsitikinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Brigita Kudarauskienė.
Ji teigia, kad dažnas paauglys, atsiduriantis tėvų skyrybų sūkuryje, patiria stiprias emocijas - liūdesį, pyktį, sumišimą, nerimą ar net gėdą. Nors tėvų nesutarimai ar išsiskyrimas nėra vaiko kaltė, vaiko teisių gynėjų praktikoje pastebima, jog paaugliai kartais jaučia vidinę sumaištį, manydami, kad būtent jie galėjo sustabdyti šeimoje vykstantį pokyčių procesą ar kad jų elgesys tam tikra prasme prisidėjo prie šeimos iširimo.
B. Kudarauskienė sako, kad skyrybos neabejotinai keičia paauglių santykius su abiem tėvais. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš tėvų tampa rečiau matomas, tarpusavio ryšys gali savaime susilpnėti, o su kartu gyvenančiu tėčiu ar mama santykis gali tapti artimesnis.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog intravertiškiems ar struktūros poreikį turintiems vaikams toks gyvenimo modelis gali būti itin sudėtingas, o lankstūs, socialūs paaugliai gali lengviau prisitaikyti. „Kalbant apie sprendimus dėl vaiko globos ar gyvenamosios vietos, labai svarbu atsižvelgti tiek į vaiko amžių, tiek į jo brandą. Jaunesniems vaikams, kuriems dėl savo brandos neretai būna per sudėtinga tiksliai įvardinti ir pagrįsti savo mintis ir poreikius, įprastai reikia daugiau pastovumo, fizinio saugumo ir artumo, - aiškino B.Kudarauskienė. „Šiuo klausimu psichologai gali atlikti tarpininko vaidmenį ir padėti išgryninti emocijas nuo racionalaus pasirinkimo bei kartu padėti vaikui reflektuoti savo norus ir pasirinkimus.
Jos teigimu, vaiko teisių gynėjai, susidūrę su šeimomis, kuriose vyksta skyrybų procesas ir pastebėję, jog vaikams trūksta pagalbos bei emocinės paramos, nedelsiant ją inicijuoja. Šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos taip pat siūlo konsultacijas, grupines veiklas ir emocinę paramą tiek vaikams, tiek jų artimiesiems. Anot specialistės, pagalba turi būti ne tik prieinama, bet ir tinkama paaugliui - jis turi ją suprasti ir priimti.
Skyrybų Etapai
Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai:
- Pirmasis etapas: prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, iki 2 metų po skyrybų. Tuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams tuo metu sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
- Antrasis etapas: pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių. Vaikų būklė šiuo atveju gali būti nestabili.
- Trečiasis etapas: kai po išsiskyrimo nusistovi naujoji tvarka.
Kai kur šie pokyčiai aprašomi per Kübler-Ross išskirtas gedėjimo dėl artimųjų netekties fazes:
- Neigimas: vaikas sąmoningai ar mažiau sąmoningai negali priimti skyrybų fakto ir gyvena fantazijų pasaulyje.
- Pyktis: gali pasireikšti išoriškai eksteriorizuota agresija arba liūdesiu, depresijos požymiais (pvz., pykčio, nukreipto prieš save, išraiška).
- Derybos: į šią fazę ateinama suvokus, kad nei neigimas, nei pyktis nieko nekeičia.
- Depresija: pamažu susitaikoma, kad tėvų sprendimo kontroliuoti ar pakeisti neįmanoma. Pasireiškia liūdesys, neviltis, bejėgiškumas.
- Priėmimas: galutinai priimamas skyrybų faktas.
Vaiko Psichinės Sveikatos Veiksniai Skiriantis Tėvams
Vaiko psichinei būklei skiriantis tėvams įtaką daro daugelis svarbių veiksnių: vaiko amžius, lytis, tėvų finansinė padėtis, vaiko gebėjimas įveikti stresą, psichologinė pagalba vaikui, tėvų santykiai po skyrybų.
Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.
Potrauminio Streso Sutrikimas
Kai kuriais atvejais skyrybos tampa ir potrauminio streso sutrikimo priežastimi, ypač kai vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus, neturi galimybės susitikti su tėvu, kuris gyvena atskirai. Įvairiais amžiaus tarpsniais sutrikimo klinika skirsis.
Pagalbos Principai
Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai. Abu tėvai vaikui suprantama kalba turėtų paaiškinti, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus. Ir tėvas, ir motina turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau. Vaiko tėvams žinotina, kad jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Tokiu atveju vaiko psichologinė būklė labai pablogėja.
Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas. Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu. Vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, rutina yra saugumą teikiantis dalykas.
Grupių išsiskyrusiems tėvams lankymas, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas skyrybų krizei įveikti. Skyrybų streso įveikos tikslai galėtų būti: priimti skyrybų faktą, liautis kaltinus save, priimti skyrybų baigtinumą, realiai planuoti ateitį. Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija.