Aistės Diržytės Biografija: Nuo Psichoanalizės Iki Šiuolaikinės Psichologijos

Šis straipsnis skirtas nušviesti Aistės Diržytės biografiją, apimant jos indėlį į psichologijos mokslą ir visuomenės švietimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant jos publikacijas, įžvalgas apie Sigmundą Freudą ir dalyvavimą Tolerancijos dienos minėjime.

Įvadas

Aistė Diržytė yra žinoma Lietuvos psichologė, dėstytoja ir mokslininkė, reikšmingai prisidėjusi prie psichologijos mokslo plėtros ir visuomenės švietimo. Jos darbai apima įvairias psichologijos sritis, nuo kognityvinės elgesio terapijos iki pozityviosios psichologijos.

Aistės Diržytės Akademinė Veikla

Aistė Diržytė yra įgijusi klinikinės psichologijos magistro ir daktaro laipsnius Vilniaus universitete. Jos mokslinių tyrimų veikla prasidėjo 1996 metais. Paskutinius šešiolika metų ji dėstė Kognityvinę - elgesio terapiją, Krizių ir traumų psichologiją, Pozityvaus mąstymo įgūdžių formavimą ir kitus dalykus psichologijos magistro ir doktorantūros studijų programose universitete Vilniuje.

Dr. Aistė Diržytė yra Vadybos ir psichologijos instituto atstovė, prisidedanti prie psichologijos mokslo ir visuomenės švietimo. Ji dalinasi įžvalgomis apie žmogaus prigimtį, remdamasi žymių psichologų, tokių kaip Sigmundas Freudas, darbais.

Publikacijos

Aistė Diržytė yra paskelbusi daugiau kaip penkiasdešimt mokslinių publikacijų, viena arba su bendraautoriais. Tarp jų yra:

Taip pat skaitykite: A. Jasaitytė-Čeburiak: gyvenimo kelias

  • Dr. Aistės Diržytės ir prof. dr. Vyčio Valatkos bendra publikacija: Creative and Happy Individuals Concerned about Climate Change: Evidence Based on the 10th Round of the European Social Survey in 22 Countries. Sustainability. vol. 15 (22) (2023), p. 1-18.

Ši publikacija nagrinėja kūrybingų ir laimingų asmenų susirūpinimą klimato kaita, remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis.

Moksliniai Interesai

Aistės Diržytės moksliniai interesai apima psichologinę gerovę ir atjaučiančią komunikaciją. Ji yra sertifikuota Europos Tarybos Lyderystės Akademijos trenerė, Amerikos Psichologų Asociacijos ir Tarptautinės Pozityviosios psichologijos asociacijos narė.

Aistės Diržytės Įžvalgos Apie Sigmundą Freudą

Aistė Diržytė yra pasidalinusi savo įžvalgomis apie Sigmundą Freudą, pabrėždama jo indėlį į žmogaus prigimties supratimą. Ji teigia, kad Sigmundas Freudas mylėjo daugelį moterų, bet jį mylėjo tik žmona. Net vaikystės patirtys, anot jos, nemenkai lėmė įspūdingus mokslininko pasiekimus.

Pasak A. Diržytės, S. Freudas atvėrė kelią į aiškesnį žmogaus prigimties supratimą. Tačiau yra ir autorių, sakančių, kad S. Freudas tiesiog nusikopijavo Platoną. Nes jau Platonas kalbėjo apie du arklius, tempiančius į skirtingas puses - gerąjį ir blogąjį. Neva S. Freudas tik perpasakojo Platono mintis. Tačiau šiuolaikinė psichologija S. Freudą vertina kaip labai iškilią asmenybę. Netgi kognityvinę elgesio terapiją, kuri šiuo metu yra pripažinta ir plačiai naudojama įvairiose pasaulio šalyse (jos efektyvumas yra patvirtintas), išryškino būtent S. Freudas.

S. Freudas kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos kelia ir šiuolaikiniai psichologai. Kodėl žmogaus gyvenime kartojasi tie patys sunkumai? Kodėl žmogus dažnai praranda darbą, nors jo labai nori? Kodėl nesėkmingai įsimyli tą patį žmogų, patiria finansinių, socialinių ar kitokių sunkumų? Šiuolaikinė kognityvinė terapija pateikia atsakymą, kad taip yra dėl žmogaus mąstymo. Jei pažiūrėtume giliau, pamatytume, kas atsitinka, kai žmogus pradeda mąstyti. Pamatytume, kad Froidas buvo teisus, nes atitinkamas mąstymas kyla iš žmogaus gyvenimo patirčių.

Taip pat skaitykite: Palikimo konfliktai

S. Freudas teisingai sakė, kad žmogus visą savo gyvenimą bando įveikti traumines patirtis, nesėkmes, atstūmimus, kurie nutiko jo ankstyvoje vaikystėje. Taigi šiuolaikinis mokslas sako, kad S. Freudas buvo teisus. Suvokimas - pirmas žingsnis į kaitą.

Pasak A. Diržytės, S. Freudas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis savo scenarijais ir istorijomis, kurias išgirsdavo iš žmonių, su kuriais bendraudavo.

Dalyvavimas Tolerancijos Diena

Aistė Diržytė aktyviai dalyvauja Tolerancijos dienos minėjime, pabrėždama tolerancijos, harmonijos ir darnaus sambūvio svarbą. Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną!

Kitos Publikacijos

Be bendros publikacijos su Vyčiu Valatka, Aistė Diržytė yra prisidėjusi prie daugelio kitų publikacijų, įskaitant:

  • 2024 - Mickunas Algis. The silent communication = Tylioji komunikacija // Filosofija. Sociologija.
  • 2024 - Asakavičiūtė Vaida; Grincevičienė Vilija; Targamadzė Vilija; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Experiences of youth studying together with classmates with special educational needs and disabilities. Journal of education culture and society.
  • 2024 - Kačerauskas Tomas. Sąmokslo teorijos - atsakas į primetamą ideologiją?. Logos.
  • 2024 - Bukantaitė Sigita; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Philosophical perspective on hyperreality as a phenomenon of fashion language - do we really want to be deceived?. Filosofija. Sociologija.
  • 2024 - Valantinaitė Ilona; Navickienė Vida. The phenomenon of lecturer competences as a prerequisite for the advancement of sustainable development ideas in the context of student-centred studies. Sustainability.
  • 2024 - Jakubauskytė-Andriulienė Viktorija. A communication model for the employee creativity in the context of sustainability and organizational culture. Creativity studies.
  • 2023 - Kačerauskas Tomas. Looking at the Russian-Ukrainian War from Lithuanian point of view: Ideology, media and the ‘Russian world’. Connectist: Istanbul University journal of communication sciences.
  • 2023 - Kačerauskas Tomas. The dissonant heritage: the case of the Soviet memorial in Antakalnis cemetery, Vilnius. International journal of heritage studies.
  • 2023 - Mickunas Algis. Modern postmodernity and discursive power: Part II = Moderni postmodernybė ir diskursyvi galia. 2 dalis // Filosofija. Sociologija.
  • 2023 - Mickunas Algis; Kačerauskas Tomas. Does market economy follow freedom of speech or vice versa?. Transformations in business & economics.
  • 2023 - Bartkutė Rasa; Štreimikienė Dalia; Kačerauskas Tomas. Between fast and sustainable fashion: the attitude of young Lithuanian designers to the circular economy. Sustainability.
  • 2023 - Asakavičiūtė Vaida; Valantinaitė Ilona; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. The space and role of discussion in university studies in the context of Socrates’ philosophy of education. Filosofija. Sociologija.
  • 2023 - Barevičiūtė Jovilė; Dadelo Stanislavas; Asakavičiūtė Vaida. The skills of critical thinking, creativity, and communication as tools for overcoming social simulation in the context of sustainability: A case study of students' self-assessment of the affective domain of learning. Sustainability.
  • 2022 - Baubonytė Indrė; Nugaras Justas; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Improvement in customer experience through the creation of virtual brand communities. Market-Tržište.
  • 2022 - Mickunas Algis. Modern postmodernity and discursive power: Part I = Moderni postmodernybė ir diskursyvi galia. 1 dalis // Filosofija. Sociologija.
  • 2022 - Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona; Asakavičiūtė Vaida. ‘Should i turn on my video camera?’ The students’ perceptions of the use of video cameras in synchronous distant learning. Electronics.
  • 2022 - Kačerauskas Tomas. Akademinė laisvė: ar ją reikia reguliuoti?. Logos.
  • 2022 - Barevičiūtė Jovilė; Asakavičiūtė Vaida. Social simulation as a prognostic tool for communication processes: Theoretical and philosophical perspectives. Filosofija. Sociologija.
  • 2022 - Asakavičiūtė Vaida; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona. I-Thou communication in distant education from the perspective of Martin Buber’s philosophy. Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology.
  • 2022 - Valatka Vytis; Asakavičiūtė Vaida. The philosophy of international law of Modern Scholasticism: the theory of just war. Juridical tribune.
  • 2022 - Dagienė Valentina; Jasutė Eglė; Navickienė Vida; Butkienė Rita; Gudonienė Daina. Opportunities, quality factors, and required changes during the pandemic based on higher education leaders’ perspective. Sustainability.
  • 2021 - Navickienė Vida; Dagienė Valentina; Jasutė Eglė; Butkienė Rita; Gudonienė Daina. Pandemic-induced qualitative changes in the process of university studies from the perspective of university authorities. Sustainability.
  • 2021 - Grincevičienė Vilija; Asakavičiūtė Vaida; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Expression of citizenship and nationality in the education system of Lithuania. Cultura. International journal of philosophy of culture and axiology.
  • 2021 - Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona; Kliukas Romualdas. Communion, care, and leadership in computer-mediated learning during the early stage of COVID-19. Sustainability.
  • 2021 - Kačerauskas Tomas; Baranovskaja Ivona. Should we destroy our Soviet heritage? Exploring the case of Soviet-era sculptures on the Green Bridge, Vilnius, through an analysis of media debates. Journal of Baltic studies.
  • 2021 - Kačerauskas Tomas. Politinis „ethos“, metapolitika ir metakomunikacija. Logos.
  • 2021 - Navickienė Vida; Droessiger Gražina; Valantinaitė Ilona; Trinkūnas Vaidotas; Jaras Arūnas. University management solutions during the Covid-19 pandemic: a case study of Lithuania. Business, management and economics engineering.
  • 2021 - Bukantaitė Sigita; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Fashion industry professionals' viewpoints on creativity at work. Creativity studies.
  • 2020 - Asakavičiūtė

Šios publikacijos apima įvairias temas, įskaitant švietimą, socialinę psichologiją, komunikaciją ir tvarumą.

Taip pat skaitykite: Asmeninis Aistės Pilvelytės gyvenimas

tags: #aiste #dirzyte #gime