Šeima yra esminė žmogaus gyvenimo dalis, ypač vaikystėje. Tai vieta, kur vaikai jaučiasi saugūs, mylimi ir suprasti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vaikai suvokia šeimą, kokią reikšmę jai teikia ir kaip šeimos aplinka veikia jų vystymąsi. Remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant tėvų mintis, ekspertų įžvalgas ir vaikų patirtis, atskleisime šeimos svarbą vaiko gyvenime.
Šeima - Širdžiai Artimi Žodžiai
Mylimieji, partneriai, šeima, kūdikis - šie žodžiai daugeliui asocijuojasi su šiluma ir jaukumu. Tačiau svarbu suprasti, kad už šių žodžių slypi didelis darbas, pastangos ir atsidavimas. Norint sukurti darnią ir vaikui palankią šeimą, reikia įdėti nemažai jėgų. Vien tik noro ir gražių minčių nepakanka.
Abiejų Tėvų Vaidmuo: Būtina Sąlyga Pilnaverčiam Vystymuisi
Visi vadovėliai ir straipsniai, nagrinėjantys vaiko raidą, pabrėžia, kad vaikui išaugti pilnaverte asmenybe reikalinga abiejų tėvų globa ir meilė. Šis teiginys, nors ir skamba kaip įsitikinimas ar vertybinė nuostata, yra pagrįstas argumentuotomis žiniomis. Ypač svarbus yra tėčio vaidmuo auklėjant vaikus.
Išbandymai Tėvams ir Savijautos Pokyčiai
Vaikelio atėjimas yra tikras išbandymas tėvams, kinta ne tik paros ritmas, pomėgiai, bet ir fiziologinė, psichologinė savijauta. Partneriai svarbūs vienas kitam, nes jų savijautos pakilimai ir atoslūgiai išgyvenami skirtingu metu. Mamos savijauta siekia neigiamus kritinius taškus nėštumo, gimdymo metu. Bendras fizinis išsekimas, nemigo naktys mamas vargina iki antrų vaiko gyvenimo metų. Ankstyvojoje kūdikystėje mama gyvybiškai svarbi mažyliui. Ji turi atliepti visus vaiko poreikius ištisą parą. Vyro pagalba, prižiūrint vaiką, kartais priimama ambivalentiškai. Mamos savijautai svarbus ir socialinis kintamasis - jeigu iki nėštumo moteris buvo aktyvi ir turėjo didelį draugų, pomėgių ratą, susilaukusi vaikelio gali pajusti lyg gyvenimas sulėtėjo.
Apie šeštą mėnesį kūdikis vis aktyviau įsitraukia į bendravimą, žaismingai mokosi socialinių žaidimų ir dainelių. Tai mamos kasdienio darbo vaisius ir pasididžiavimas. Tai matydama, ji pradeda labiau save vertinti ir savijauta pradeda gerėti. Kylančius naujus iššūkius - „ožiukus“ ir „kapriziukus“ - mama priima su entuziazmu ir naujomis jėgomis. Antraisiais gyvenimo metais vaikas darosi paklusnesnis, nes nusistovi auklėjimo stilius, atsiranda ribos - ką galima daryti ir ko ne. Tai matydama mama gali pasidžiaugti, jog teisingai augina savo mažylį.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Tėčio Vaidmuo: Atsvara ir Iššūkiai
Pasirodo, jog pirmaisiais kūdikio mėnesiais jie būna didžioji atsvara jaunų mamyčių prislėgtai savijautai. Besilaukiant ir gimus vaikeliui tėčiai jaučiasi šauniai. Jie išdidžiai vaikšto darbovietėje ir džiaugiasi savo atžala. Namuose karts nuo karto jie būna savotiškomis auklėmis, kurios prižiūri vaikutį, kol mama užsiėmusi kitais darbais. Tačiau tėčiai ne visą laiką jaučiasi tėvystės apogėjuje. Apie šeštą kūdikio gyvenimo mėnesį tėvų savijauta pradeda prastėti. Kūdikis tuo metu nebereikalauja nuolatinės mamos priežiūros ir globos, jis žymiai ilgiau būdrauja ir aktyviai domisi supančiu pasauliu. Dėl šios priežasties tėčiai susiduria su vaiko užėmimo klausimu - ką ir kaip žaisti, kokie žaislai saugūs, kokie ne, kas džiugina, o kas liūdina vaiką. Į visus šiuos klausimus tėtis atsakymus turi surasti pats. Dažniausiai tai vyksta klaidų ir bandymų metodu, kuris išprovokuoja mamų nepatiklius žvilgsnius ar komentarus. Visa ši situacija verčia tėčių pasitikėjimą savimi susvyruoti. Antraisiais gyvenimo metais vaikučio noras ir galimybės tyrinėti išauga, todėl reikalaujama dar daugiau tėčio dėmesio ir išradingumo. Kylančius nesusipratimus auklėjimo srityje, tėčiai priima kaip iššūkį jų autoritetui (Kaip šis mažylis manęs neklauso? Kodėl? Juk viską aiškiai išsakiau?) Jų lakoniškumas ir tiesumas šioje situacijoje pralaimi mamų lankstumui, išradingumui bei jau turimai bendravimo su vaiku patirčiai.
Skirtumai Auklėjime: Mamos ir Tėčiai
Tėčių auklėjimas skiriasi nuo mamų auklėjimo supratimo. Net pažiūrėjus į vaikui skiriamą laiką, mes, tėvai skiriamės: mamos trigubai ilgiau praleidžia laiko su vaiku, nei tėčiai. Tačiau pažiūrėjus kokybės ir kiekybės santykį iš vaiko pozicijų - tėčių buvimas su vaiku kokybiškesnis. Jie dažniau žaidžia su vaiku nei mamos. Kadangi vaikystėje pati natūraliausia veikla yra žaidimas, tai būdamas su mažyliu tėtis patenkina pagrindinius (nors ne gyvybiškai svarbius) poreikius. Toks vaiko norų atspindėjimas lemia saugų prieraišumą prie tėčio ir ūgtelėjęs vaikas mielai ieško šio kontakto. Dažnai dėl objektyvių priežasčių vaiko ir tėčio santykis gali neįvykti,arba tapti apribotais laike - vaiko liga, miegas, tėčio darbas ir nuovargis. Tuo tarpu mamos santykis su vaiku yra objektyviai nulemtas būti pastovesniu, dažnesniu. Taip atsitinka, nes mamos linkusios rūpintis kasdiene rutina - maistas, miegas, perrengimas, ligoniuko slaugymas ir kita globojanti veikla. Tai svarbi veikla, tačiau kartais mamos per begalę darbų nebespėja pabendrauti, padūkti su vaiku, nes jos „skuba sutvarkyti visus reikalus“. Per daug užsiėmusios mamos dažnai būna šalia vaiko, bet ne su vaiku.
Mamos - "Žemė Maitintoja", Tėčiai - "Viesulas"
Jeigu pasigilintume į patį kontaktą su vaiku - tai mama tampa tarytum „Žeme maitintoja“. Bendraudama su vaiku ji siekia sukurti komfortišką, globojančia aplinką. Ji užmezga ramų ir rimtą kontaktą, kurio metu vaikas gali augti ir tobulėti. Mama vengia rizikingų, vaiką frustruojančių situacijų. Tėtis - visiška priešingybė mamos auklėjimui. Jis tarytum viesulas, kuris išbando paaugusį medelį. Jo bendravimas su vaiku paremtas žaidimu, dūkimu - motorine, neverbaline komunikacija. Kontakto metu vaikas pastatomas į kritines situacijas, kurios sukelia įvairius, kraštutinius jausmus ir išgyvenimus - nuo skardaus juoko iki graudaus verksmo. Turbūt visi galime prisiminti kaip kautynės su tėčiu baigdavosi guzu ir skaudžiomis ašaromis. Tėčiai žaisdami vaikus priima kaip pilnaverčius partnerius ir su jais rungiasi pagal visas taisykles. Laimėjimo tikimybė labai nedidelė, vaikams tenka dažnai nuliūsti, tačiau laimėjus juos užplūsta didžiulė pasitikėjimo ir pasididžiavimo banga. Mamos tokių rizikingų situacijų vengia - ar prisimenate, kad mama prieš jus būtų laimėjusi šaškių ar domino partiją? Turbūt kad nepamenate. Ji suteikia vaikui galimybę laimėti ir taip stiprinti pasitikėjimą savimi. Mamos yra globojančios būtybės, dėl to jos dažnai pyksta ant tėčių, kad šie rizikuoja vaiko orumu. Tačiau, mielos mamos, to tikrai daryti nereikia. Nečiupkite vaikelio iš tėčio rankų, kai jis ne taip laiko ar sportuoja, žaidžia. Pasirodo, kaip bebūtų keista, tėvo-vaiko bendravimas yra labai reikšmingas vystant vaiko sugebėjimą užmegzti ir išlaikyti pilnaverčius santykius tolimesniame gyvenime.
Emocinis Intelektas ir Santykiai su Tėčiu
Visi emociniai išbandymai žaidimų metu vaikams leidžia geriau pažinti save, auga jų emocinė savikontrolė. Santykis su tėvu vaiką verčia pasitempti ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Vaikai žino, kokia situacija juos gali išprovokuoti, sukelti pyktį ar ašaras. Tai leidžia atsitraukti ar suvaldyti savo impulsyvumą, emocionalumą. Kritiniai išgyvenimai santykyje su tėčiu, vaikui leidžia patirti, kad bendraujant galimos gražios akimirkos ir skaudūs patyrimai. Tai žinodamas, vaikas neatsisako santykių iškilus pirmiems nesklandumams. Jis suvokia, kad visas problemas galima išspręsti, kad džiaugsmas ir pakilumas santykiuose yra siekiamybė, o ne būtinybė. Žaidimų su tėčiu metu išmokstama sudėtingų emocinių bendravimo įgūdžių - vaikai geba atpažinti ne tik savo, bet ir kitų emocines išraiškas. Nors mamos ir jautrios, kalbančios apie įvairius išgyvenimus, tačiau emocijų atpažinimo pagrindus įdiegia tėtis. Vaikas iš tėčio veido, gestų, pozos pradeda mokintis skaityti jausmus, nuotaikas. Tačiau dėl savo netikėtumo ir rizikingumo šie tėvo-vaiko ryšiai trapesni. Ypač tai aktualu paauglystės metu, kuomet vaikai nebelinkę savęs statyti į rizikingas situacijas. Tuo laikotarpiu jų pasitikėjimas savimi svyruoja, jie ieško erdvės, kur gali atrasti save. Mamos kuriama saugi aplinka paaugliams priimtinesnė.
Tėvystės Pradžia: Palaikymas ir Įsitraukimas
Smagu girdėti, kad net 80 proc. tėčių pasiryžta dalyvauti gimdyme ir kartu su mamomis pasitikti naują gyvybę. Tačiau parsivežus mažylį namo, mes mamos, kartais taip įsisukam į jo priežiūrą, kad tėčiai lieka už ribos. Motinystės hormonas gaminasi viso nėštumo metu, todėl mums nereikia dėti jokių pastangų, kad su meile ir atidumu prižiūrėtume kūdikį. Tėčiams kiek sudėtingiau, - tėvystės hormonas gaminasi tik gimus kūdikiui, jį matant, liečiant. Dėl perdėto rūpesčio kūdikiu, mes galime netekti atidaus ir rūpestingo tėčio. Dalinkitės „tai įdomu“ informacija apie kūdikio augimą, nėštumą, tėvystę. Sužadinkite jo tėvystės jausmą - sučiupkite jį už rankos, leiskite jam pajusti, kuomet jaučiate mažylio judesius. Suplanuokite „kūdikio laukimo pirmojo mėnesio“ atostogas, kurios nenusileistų medaus mėnesiui. Pasilepinkite poilsiu iki kol vaikelis atkeliaus. Lankykite tėvystės mokyklėlę kartu. Kaip rodo tyrimai, tai skatina bendrą darbų, pareigų pasidalinimą gimus vaikeliui. Paskatinkite būsimą tėtį prisijungti prie tėčių pašnekesių, forumų. Įpareigokite tėtį visiems paskelbti apie kūdikio gimimą. Tai žinia, kuri leis tėčiui pasijausti labai reikšmingu ir atsakingu partneriu. Sudarykite sąrašą žmonių, kuriuos informuosite ir palikite tėčiui.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Sėkminga Tėvystė: Palaikymas ir Padrąsinimas
Tėvystė - vienas iš svarbiausių vaidmenų mūsų gyvenime. Tokiais sėkmingais tėvais mes jausimės priklauso ne tik nuo vaiko charakteristikų (paklusnus, verksniukas ar nenuorama), bet ir nuo partnerių tarpusavio palaikymo. Nevenkite padrąsinti savo partnerio, jei įvykdė reikšmingą žingsnį vaiko auginimo klausimu (pvz.: vaikelio skiepijimas, konflikto išsprendimas parduotuvėje prie saldainių lentynos). Jei kas pastebi mūsų sėkmes, mes pradedame dar labiau stengtis ir pasiekiame dar geresnių rezultatų.
Vaikai - Gyvenimo Džiaugsmas ir Viltis
Vaikai yra ne tik mūsų ateitis, bet ir šių dienų stebuklas. Jų buvimas visada primena, kad gyvenimas yra kupinas džiaugsmo ir netikėtumų. Jie yra Dievo dovana, kurią gavę privalome juos mylėti, gerbti ir saugoti. Būnant su vaikais, laikas sustoja ir šypsena ateina natūraliai. Šios akimirkos yra neįkainojamos, ir mes turime jas vertinti.
Vaikai ir Vertybės
Vaikai yra gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime. Mūsų veiksmai ir vertybės bus perduodamos ateities kartoms. Vaikai visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti. Šios pamokos gali padėti mums iš naujo atrasti džiaugsmą kasdieniame gyvenime.
Rūpestis ir Atsakomybė
Vaikas yra žmogus, tačiau, kaip dažnai tėvai elgiasi su jais, jie ne visada laikomi žmonėmis. Turime gerbti vaikus kaip lygiateisius, nes jų jausmai ir poreikiai yra tokie pat svarbūs kaip mūsų. Vaikai yra didžiausias gyvenimo turtas, kuris suteikia jam prasmę. Net ir sunkiausiais laikais, jų buvimas gali suteikti šviesos ir vilties. Vaikai yra didžiausi gyvenimo stebuklai, kurie kasdien mus džiugina. Kiekvienas jų juokas, kiekviena šypsena yra tarsi saulės spindulys, kuris praskaidrina dieną.
Šeima - Mūsų Pagrindas
Namai be vaikų - tai kraštovaizdis be medžių. Tik šeima gali suteikti mūsų gyvenimui pilnatvės jausmą. Vaikai - tai šeimos židinys, saugantis ir globojantis. Jie yra tas ryšys, kuris sieja kartas ir suteikia namams šilumą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Vaikystės Magija
Vaikai - tai mini žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis yra pati nuoširdžiausia, kokios nepamatysi nei pas nei vieną suaugusį žmogų. Vaikai - tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypseną ir pripildo širdį laime. Mes turime išmokti iš jų, kaip džiaugtis paprastais dalykais, kaip jie.
Vaikai ir Ateitis
Vaikai - tai pasaulio ateitis. Mūsų pareiga yra ne tik juos išauginti, bet ir suteikti jiems geriausias galimybes augti, mokytis ir tobulėti. Vaikai - tai neišmatuojamos laimės ir kantrybės ribos, ir mes turime būti pasirengę juos išmokyti, kaip būti geriausiais žmonėmis.
Gražios Mintys Apie Vaikus ir Šeimą
- Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinčios šiapus rojaus vartų.
- Deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meilės erdvė.
- Laimės nenusipirksi - ji gimsta.
- Auksas ne tas, kas žiba, o tas, kas laksto klykaudamas po namus.
- Jei nusprendei turėti vaikelį, susitaikyk su mintimi, kad tavo širdis visada plaks atskirai nuo kūno.
- Vaikams turime suteikti du dalykus - šaknis ir sparnus.
- Troba be vaikų - troba be langų.
- Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpųse ir širdyse.
- Motinystė yra geriausias darbas, nes mylimiausią bosą nešioji ant rankų.
- Tvarkyti namus, kai juose auga maži vaikai, tai tas pats, kas šluoti sniegą sningant.
- Nėra tokio dalyko kaip nedirbanti mama.
- Mano tėvas žaisdavo su manimi ir mano broliu kieme. Mama išeidavo ir sakydavo: „Jūs mindote žolę“. „Mes neauginame žolės, - atsakydavo tėtis, - Mes auginame vaikus“.
- Mamos žodis - Dievo žodis.
- Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose.
- Už motinos nugaros ir kiškis gali būti drąsus.
- Vaikas - tai meilė, tapusi matoma.
- Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko - namų židinys.
- Kiek įdėsi, tiek turėsi.
- Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
- Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus.
- Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose!
- Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“.
- Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį.
- Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi.
- Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai.
- Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo!
- Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų.
- Vaikai - tėvų atspindys.
- Namai yra ten, kur laukia mama.
- Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils.
- Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų.
- Laimingi tėvai = laimingi vaikai!
- Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats.
- Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ.
- Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs.
- Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi.
- Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė.
- Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams.
- Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama.