Įvadas
Vaiko teisės yra esminė žmogaus teisių dalis, ypatingai pabrėžianti būtinybę apsaugoti nepilnamečius asmenis. Ši apsauga būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą ir vystymąsi. Šeima, kaip visuomenės pagrindas, yra atsakinga už vaiko teisių užtikrinimą, tačiau valstybė ir advokatai taip pat atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje.
Šeimos atsakomybė už vaiko teises
Šeima yra visuomenės ląstelė, atspindinti šalies kultūrą, tradicijas ir mentalitetą. Tai asmenų, sukūrusių šeimą, sąjunga, glaudžiai susijusi socialiniais, teisiniais, ekonominiais ir emociniais ryšiais. Šeima perduoda gerąsias savo patirtis vaikams, tačiau kartais to padaryti negali dėl skurdžių socialinių įgūdžių, išprusimo stokos ar kitų veiksnių. Vaikai yra šeimos atspindys, todėl jų vystymasis priklauso nuo šeimos aplinkos.
Neretai atsakomybę už tinkamą vaikui aplinką šeima permeta valstybės ar savivaldybės institucijoms, tokioms kaip ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo įstaigos, arba privačiam sektoriui. Tačiau svarbu suprasti, kad šeima turi ne tik užtikrinti finansinę gerovę, bet ir suteikti vaikui stabilią, „švarią“ emocinę aplinką. Tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti brandžios, sąmoningos ir pilietiškos asmenybės vystymąsi.
Vaiko teisių pažeidimai šeimos bylose
Daugelis trūkumų ypač išryškėja šeimoms pradėjus skyrybų procesą ar sprendžiant atskirais ieškininiais reikalavimais su vaikais susijusius ginčus. Teisminiai procesai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, neišvengiamai apnuodija ir išsekina šeimą iš vidaus, o tai pažeidžia vaiko teises į saugią aplinką ir laimingą vaikystę.
Vaiko teisė į advokatą
Sprendžiant šeimos teisinius ginčus teisminio proceso metu, svarbu tinkamai užtikrinti vaiko teisių atstovavimą. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nepilnamečio asmens teisė į tinkamą atstovavimą šeimos teisės bylose nėra visiškai užtikrinta. Pagal šiandien galiojantį teisinį reguliavimą tokio pobūdžio bylose nėra numatytas privalomas vaiko advokato dalyvavimas, tad, jeigu vaiko tėvai ar globėjai nemato būtinybės kreiptis vaiko interesais į advokatą (pareigos šeimos teisės bylose, nagrinėjamose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan., skirti vaikui advokatą nekyla ir valstybei), tinkamas vaiko atstovavimas nėra užtikrinamas, tokiu būdu pažeidžiant žmogaus (vaiko) teisę į advokatą kaip garantą į teisingą teismą.
Taip pat skaitykite: Advokato įžvalgos
Pabrėžtina, kad teisė į teisingą teismą ir teisminę gynybą, kaip pamatinė žmogaus teisė, yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje taip pat skelbiama asmens teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą.
Socialiai pažeidžiami asmenys turi teisę į valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą arba teisinę pagalbą apmokamą iš dalies. Besiskiriantys sutuoktiniai, spręsdami iš šeimos teisinių santykių kilusius ginčus, gali kreiptis į advokatą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tačiau šeimos teisės bylose dažnai dalyvauja ir nepilnamečiai vaikai, kurių teisės ir teisėti interesai tiesiogiai susiję su spręstinais ginčais.
Advokato lojalumas klientui ir vaiko interesai
Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnis numato advokato pareigą teisines paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų jo interesus. Advokato lojalumo klientui principas yra vienas pamatinių advokato profesinės veiklos principų, kurio esmė - užtikrinti kliento pasitikėjimą advokatu.
Advokatas, sudarydamas su klientu dėl atstovavimo teisme teisinių paslaugų sutartį, įsipareigoja veikti išskirtinai jo interesais. Taigi advokatui, priėmus pavedimą veikti vieno iš tėvų interesais, objektyvus, nešališkas vaiko teisių atstovavimas nėra įmanomas. Advokatas savo kliento pavedimą vykdo, derindamas su juo poziciją bei vertindamas bylos aplinkybes ir strategiją kliento teisėtų lūkesčių kontekste.
Vaiko teisių apsauga nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu
Vaiko teisių apsaugai ir teisėms įgyvendinti skiriamas itin didelis dėmesys, tai atsispindi ir nagrinėjant teismams šeimos teisės bylas. Vaiko teisės fundamentaliai įtvirtintos tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Taip pat skaitykite: Teisininko G. Černiausko biografija
1975 m. buvo pasirašyta Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso. Lietuva 1996 m. pasirašė ir ratifikavo šią konvenciją. Taip pat 1989 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Vaiko teisių konvencija, kuria remiantis užtikrinamos vaiko pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje skelbiama, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas.
1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas.
Vaiko teisių manipuliavimas šeimos bylose
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų.
Dažnai kiekvienas iš tėvų su vaiku susijusius ginčo sprendimo būdus tempia į savo pusę. Pavyzdžiui, siūloma bendravimo tvarka, prisidengiant vaiko teisių užtikrinimu, siekiama apriboti buvusio gyvenimo partnerio su vaiku bendravimą iki minimumo, nurodant, kad vaikui su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina aplinka nėra saugi, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Siekdami eliminuoti iš savo ir galiausiai vaiko gyvenimo buvusį nepageidaujamu tapusį gyvenimo partnerį (tėvą arba motiną), proceso dalyviai manipuliuoja vaiko teise į saugią aplinką, ko neva negali užtikrinti oponentas, nors tokia byloje formuojama pozicija nebūtinai sutampa su faktinėmis aplinkybėmis.
Taip pat tėvai per vaiko išlaikymo institutą, galimai siekdami sau finansinės naudos, teismo prašo priteisti nepagrįstai didelę vaikui išlaikyti sumą, arba, turėdami tikslą finansiškai nubausti buvusį gyvenimo partnerį, įrodinėja kuo mažesnės vaiko išlaikymo sumos pagrįstumą, kuri akivaizdžiai neatliepia net ir būtinųjų vaiko poreikių.
Vaiko teisių užtikrinimas ir advokato vaidmuo
Vadovaujantis nacionalinės ir tarptautiniais teisės aktais, vienas pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. Vykdant vaiko teisių įgyvendinimo kontrolę, svarbus vaidmuo priskirtinas teismams, nagrinėjantiems bylas, susijusias su vaiko teisėmis.
Demokratinėje teisinėje valstybėje teisminio proceso metu yra svarbus advokato vaidmuo, tačiau vaiko advokato dalyvavimas bylose, spręstinose tarp vaiko tėvų kilus ginčui iš šeimos teisinių santykių, nėra užtikrintas, vaiko teisių atstovavimas iš esmės paliekamas jo įstatyminiams atstovams (tėvams) ir jų advokatams.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
Įstatymai nurodo, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi dalyvauti visose apklausose, kai apklausiami mažamečiai nukentėjusieji ir liudytojai, taip pat - nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai nusikaltimų gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kai kurių kitų nusikaltimų bylose. Bylos dalyviai gali paprašyti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo ir kiekvienoje kitoje byloje, jei nukentėjusysis ar liudytojas yra nepilnametis. Bylos dalyviai taip pat gali paprašyti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas dalyvautų ir kai yra apklausiami nepilnamečiai įtariamieji ir kaltinamieji.
Pagrindinė valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų užduotis yra apklausų metu stebėti, ar yra gerbiamos vaiko teisės ir interesai. Jie patys nedalyvauja apklausose ir jas stebi iš kito kambario.
Tarnyba atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvoje, taip pat veikia kaip centrinė institucija pareigoms, numatytoms 1980 m. Hagos konvencijoje.