Įvadas
Abortas yra kontroversiška tema, apimanti ne tik moters teisę rinktis, bet ir daugybę socialinių, kultūrinių, etinių, religinių, medicininių, teisinių, demografinių, sociologinių, psichologinių, psichiatrinių ir antropologinių veiksnių. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti mokslinius tyrimus, atskleidžiančius nėštumo nutraukimo priežastis ir pasekmes moters psichikos sveikatai, taip pat aptarti pagalbos poreikį moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą.
Medikamentinio aborto rinkodarinis propagavimas internetinėje žiniasklaidoje
Siekiant legalizuoti medikamentinį abortą, Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje buvo pradėta plataus masto propagandinė kampanija, kurios metu daugumoje straipsnių buvo pasisakoma už medikamentinio aborto legalizavimą. Tyrimai atskleidžia, kad akušeriais ginekologais prisistatantys ekspertai pateikė klaidingų, mokslinius tyrimus neatitinkančių teiginių. Straipsniuose vartojama netiksli, klaidinanti terminologija, nutylima, jog nuo medikamentinio aborto neatsiejamas masyvus ir ilgalaikis kraujavimas bei intensyvus skausmas.
Moters konsultavimo būtinybė prieš nėštumo nutraukimą
Lietuvoje, kitaip negu kitose Europos šalyse, nėra sistemingos pagalbos krizinį nėštumą išgyvenančiai ir aborto pasirinkimo klausimą svarstančiai moteriai. Todėl kyla klausimas: ar moteris, siekianti aborto, gali tinkamai išreikšti savo norą, t. y. ar jos sutikimas intervencijai yra duotas laisva valia, gavus pakankamą ir aiškią informaciją.
Reprodukcinės teisės: sąvokos turinys ir ištakos
Vis dažniau įvairiuose kontekstuose ir teisėje minima sąvoka "reprodukcinės teisės". Šios sąvokos turinys ir genezė yra itin svarbūs įvertinant reprodukcinių teisių legitimumą.
Vaiko tėvo vaidmuo krizinio nėštumo metu
Abortas neretai traktuojamas kaip išskirtinai moteriai priklausanti pasirinkimo teisė, vis dėlto nėštumo nutraukimas glaudžiai susijęs su vaiko, jo tėvo ir motinos interesų sankirta. Lietuvoje labai trūksta tyrimų apie vaiko tėvo vaidmenį krizinio nėštumo metu. Pagalba tokiais atvejais turėtų būti teikiama abiem pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvams. Be to, svarstytinas vaiko tėvo teisių bei atsakomybės įtvirtinimas valstybiniu lygmeniu.
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Pagalbos poreikis moterims krizinio nėštumo metu
Krizinio nėštumo metu moterys būtų norėjusios: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei. Situaciją galėjo pakeisti problemos sprendimo paieška, vaiko gimimui palanki žinia, autoritetingas patarimas ir gydytojų informacija apie abortą. Didelę įtaką apsisprendžiant turi stiprus emocinis ryšys, pasitikėjimas patariančiu žmogumi.
Žmogaus gyvybės pradžios ir apsaugos problematika studentų požiūriu
Tyrimai rodo, jog beveik visi studentai yra įsitikinę, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, o abortai kenkia ir fizinei, ir psichinei moters sveikatai. Vertindami moters teisę rinktis ir negimusiojo teisę gyventi, pusė respondentų tvirtina, jog abi teisės vienodai svarbios; tik 10 proc. studentų mano, kad moters teisės yra svarbesnės nei negimusiojo teisė gyventi.
Laisvo apsisprendimo nutraukti nėštumą ir moters teisės į informaciją realizavimo galimybės
Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto susiformavusi neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu; nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų spaudimui. Moteriai tokioje būklėje būtina pagalba, kurios trūkumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena iš aborto paplitimo priežasčių. Taip pat yra tyrimais įrodyta, jog abortas yra susijęs su tam tikra rizika moters fizinei ir psichinei sveikatai. Todėl šiandien itin aktualu ne tik suteikti moteriai informacija apie aborto riziką jos sveikatai, bet ir kurti bei plėtoti konsultacinę (socialinę, psichologinę, teisinę) pagalbą moterims nepageidaujamo nėštumo atveju siekiančioms jį nutraukti.
Veiksniai, darantys įtaką moters reakcijai į neplanuotą nėštumą ir nėštumo nutraukimą
Asmenininiame lygmenyje moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir t.t. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo. Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje.
Pagalba neplanuotai pastojusiai moteriai
Nereikia skirti privalomų psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijų, kurių metu būtų detaliai išnagrinėjamos moters nėštumo nutraukimo priežastys ir būtų priimtas bendras sprendimas, kas moteriai yra geriausia. Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti, dėl kokių priežasčių nori nutraukti nėštumą. Jai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą. Būtinos galimybės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, o tam reikia įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą Lietuvoje. Labai reikia ir empatiško, jautraus, moters integralumą gerbiančio medicinos personalo reagavimo nėštumo nutraukimo procedūros metu. Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Galiausiai tiek neplanuotai pastojusiai, tiek nepastojusiai moteriai reikia realios lyčių lygybės. O tai reiškia socialinius ir politinius pokyčius, kurie suteiktų moteriai daugiau sprendimo priėmimo galios tiek visuomenėje, tiek heteroseksualiuose santykiuose, mažintų moterų priespaudą ir subordinaciją. Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.
Taip pat skaitykite: Aborto skausmingumo apžvalga
Nėštumo nutraukimo priežastys
Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: ekonominių, socialinių, ir asmeninių. Vienas didžiausių ir įdomiausių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universiteto, JAV. Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių, 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti, net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu (nestabilūs santykiai, priklausomybės, nusikalstamas elgesys, smurtas šeimoje). Panašus procentas moterų (29 proc.) abortui ryžosi norėdamos pasirūpinti jau turimo ar turimų vaikų poreikiais ir gerove. 20 proc. moterų nėštumas kirtosi su ateities tikslais, 12 proc. moterų nėštumą nusprendė nutraukti dėl sveikatos problemų, 7 proc. jautėsi nepakankamai subrendusios motinystei. Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.
Aborto poveikis moters sveikatai: mitai ir realybė
Lietuvoje yra gana įprasta girdėti teiginius, kad abortas daro žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šiuos vadinamuosius pavojus vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“. Kaip pavyzdį galima paminėti Kalifornijoje atliktą tyrimą, kur, ištyrus 54 911 abortų, atliktų 2009-2010 m., atvejų, nustatyta, kad tik 2 proc. moterų patyrė komplikacijas po aborto. Ši rizika mažesnė nei raunant protinį dantį (7 proc.), šalinant glandas (8-9 proc.) ar gimdant (29 proc.).
Moters psichikos sveikata po aborto
Krizinio nėštumo centras nurodo, kad po aborto moterys gali išgyventi kaltę, pyktį, savęs nuvertinimą, nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus, polinkį svaigintis stimuliuojančiomis ar raminančiomis medžiagomis, mintis apie savižudybę. Tačiau Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad dauguma moterų, nutraukusių nėštumą, jautė palengvėjimą (90 proc.) ir neapgailestavo priėmusios tokį sprendimą (95 proc.). Šie skaičiai laikui bėgant nesikeitė. Tyrime neaptikta jokių įrodymų teiginiui, kad abortas sukelia depresiją, savęs nuvertinimą, padidėjusį nerimą, suicidines mintis ar elgesį. Priešingai, trumpalaikis nerimo sustiprėjimas, žemesnė savigarba, žemesnis pasitenkinimas gyvenimu, netgi mirštamumas buvo būdingesnis moterims, kurioms nebuvo nutrauktas nėštumas, joms to pageidaujant.
Abortas kaip trauma psichikai
Abortas gali būti trauma moters mintims, jausmams, svajonėms, fantazijoms, ketinimams, santykiams, pakeičianti požiūrį į gyvenimą, į artimus ir mylimus žmones, į vertybes. Kaip grandininė reakcija kyla vis sekantys padariniai, dėl kurių nukenčia šeimyninis gyvenimas, karjera, bendravimas, įvyksta asmenybės lūžis ir keitimasis destrukcijos link. Visuomet esti suicido rizika.
Abortas psichiatrijos praktikoje
Moteris, kuriai padarytas abortas, į psichiatro kabinetą atneša dvasinį skausmą, prašydama ką nors su juo padaryti ir kaip nors palengvinti. Poabortinio streso būklėje moterys išgyvena juodą neviltį, apmaudą, pyktį, baimę, dirglumą, didžiulį kaltės jausmą, gėdą, esti nuolatinio sujaudinimo būklėje. Jas vargina įkyrios mintys, pavienės haliucinacijos, baimė užmigti ir susapnuoti savo nužudytą kūdikį, baimė susitikti su juo sapnuose, negalėjimą sau atleisti.
Taip pat skaitykite: Apie medikamentinį nėštumo nutraukimą
Priežastys, dėl kurių moterys renkasi abortą
Dažniausiai daryti abortą patardavo artimieji: sesuo, mama, draugės. Tačiau patarėjų hierarchijos viršūnėje visuomet būdavo vyras, kuris greičiau pareikalaudavo, pagrasindavo, kad priešingu atveju paliks. Tai pati populiariausia "laisvo pasirinkimo" priežastis, nurodoma psichiatro kabinete.
Dvasiniai išgyvenimai po aborto
Abortas visuomet yra tikrasis meilės indikatorius, meilės išbandymas. Dvasiniai išgyvenimai po aborto labai subtili psichiatrijos dalis. Tai nebylūs skundai, apie juos sunku prabilti, sunku kalbėti. Reikalingas instrumentas jiems aptikti - specialus interviu. Moteris niekada nepradeda sakydama: "Aš pasidariau abortą". Tai būna ne tik begalinis skausmas, bet didžiulė gėda. Motinystė psichiatrijoje yra siejama su psichikos norma, su moteriškuoju identitetu. Vaiko pradėjimas aistros ir meilės guolyje, jo laukimas bei gimimas yra džiaugsmo šaltinis. Todėl aborto patirtis visuomet yra intervencija į teigiamus išgyvenimus, žala moteriai, jos pažeminimas, dvasinį suluošinimą, išniekinimas, labai aiškus pasakymas "Aš tavęs nemyliu".
Abortas medicinos požiūriu
Abortas (lot. abortus - sunykstu, apmirštu) - nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Gali būti savaiminis ir dirbtinis. Savaiminį abortą dažniausiai sukelia ūminė ar lėtinė infekcinė nėščiosios liga, svarbiausių organų (širdies, inkstų) ar sistemų ligos, neurohormoniniai sutrikimai (pvz., sergant cukriniu diabetu), vitaminų stoka, badavimas, gimdos navikai, lytinių organų ligos, apsinuodijimas švinu, benzinu, gyvsidabriu, nikotinu ir kitomis medžiagomis, fizinės ir psichikos traumos, chromosomų ir genų anomalijos. Dirbtinis abortas - nėštumo nutraukimas, t. y. žmogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas chirurgine operacija ar kitaip veikiant moters organizmą arba gemalą.
PAS (Po Aborto Sindromas)
Negimusio vaiko praradimas aborto metu daro reikšmingą įtaką ir motinos tėvams, ir jos partneriui, ir kitiems vaikams šeimoje. Aborto metu nužudyto vaiko broliams bei seserims irgi padaromos realios traumos. Paskui seka gydytojai, abortą daręs gydytojas bei konsultantai - visi, dalyvavę aborto procedūroje.
Konfliktai, kylantys dėl aborto
Tėvai turi atlikti gedėjimo darbą dėl savo praradimo, kurį sukėlė abortas. Jeigu jie to nepadarys, pamažu išsivystys simptomai, kurių priežastimi yra jų pačių vidiniai konfliktai. Neišspręsti konfliktai veikia paralyžiuojančiai. Daugybė žmonių yra išvystę daug gynybinių mechanizmų, tačiau šie labai greitai sutrinka, kai žmonės susilpnėja arba yra įtraukiami į konfliktus su kitais žmonėmis. Kadangi užgniaužto skausmo pasekmė visuomet yra baimė ir pyktis, PAS sukeltas nerimas pasireiškia depresija.
Sprendimas dėl aborto
Gavę jums pateiktą medžiagą, jūs turite priimti sunkų sprendimą. Jums reikia patarimo, geriausia iš to žmogaus, kurį jūs pažįstate ir kuriuo pasitikite. Vis dėlto labai dažnai jūs nežinote, kaip paklausti. Labai daug kas priklauso nuo asmens, į kurį jūs kreipiatės. Jums dažnai sakoma, kad abortas yra legalus ir visiškai nepavojingas, jam pritaria draugai, konsultantai ir visuomenė. Kažkada jūs vis dėlto apsisprendžiate.
Išgyvenimai po aborto
Po jausmų sąstingio aborto darytojai visomis priemonėmis stengiasi vėl mėgautis gyvenimu. Šiuo metu neigimas, racionalizacija ir emocijų malšinimas yra pagrindiniai gynybiniai mechanizmai. Kai tik sutrinka savigynos mechanizmai, nukentėjusiąją gali apimti liūdesys, liguistos nuotaikos, kankinti nemiga, kamuoja košmariški sapnai, prarandamas apetitas arba atsiranda per didelis apetitas, sutrinka bioritmai, prasideda nekontroliuojamas verkimas, nuotaikų kaita, pykčio priepuoliai ir t. t. Dažnai gali pasireikšti ir psichosomatinės ligos, t. y. galvos, pilvo skausmai, vėmimas ir t. t. Gali pasireikšti ir psichologiniai sutrikimai - dėmesio stoka santykiuose, visuomenės atsitraukimas arba priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio.
Pagalba po aborto
Jeigu šiuo metu yra įmanomas problemos nagrinėjimas, tai nukentėjusiosios gali dar kartą pergyventi savo karčią patirtį, išmokti suprasti konflikto esmę ir kurti gyvenimą iš naujo, bet tam reikia pergyventi gedėjimą dėl prarasto kūdikio. Dažniausiai šie žmonės kovoja vieni, be profesionalų pagalbos ir dažnai tampa paniurę ir agresyvūs. Reiktų įtraukti motyvų, kurie vedė prie kūdikio nužudymo, atmetimą ir išreikšti ryžtą daryti viską, kad ateityje būtų užkirstas kelias negimusios gyvybės nutraukimui.
Gedėjimas po aborto
Netektis visuomet turi būti apverkta, bet gedėjimas yra sunkus darbas. Visa tai reikalauja laiko ir energijos, o žmonės, susiję su abortu, tiesiog neskiria tam nei laiko, nei energijos, arba tiesiog nesusimąsto, kad tai reiktų padaryti. Gedėjimo darbas yra visuomet sunkesnis, kai prarastas objektas suvokiamas dviprasmiškai ir kai kažkokiu būdu buvo prisidėta prie netekties. Jeigu bus nepakankamai gedima, nukentėjusioji dėl neįprastai didelio skausmo taps apatiška, baikšti, įsitempusi, dirgli ir pavargusi. Nenumalšintas skausmas dažnai veda į depresiją. Depresija gali sutrikdyti imuninę sistemą, todėl išauga infekcijų ir vėžio rizika. PAS gali būti sunkios depresijos priežastimi.
Kaltės jausmas po aborto
Kai kaltė nepripažįstama ir problema nesprendžiama, pabunda vidinis impulsyvaus pirkimo, karštligiškos veiklos noras arba polinkis vartoti alkoholį ir narkotikus. Jeigu kaltė slopinama, tuomet ji tam tikru būdu racionalizuojama, kad būtų aplinkiniams labiau suprantama, nei sau pačiai. Jeigu kaltė prisiimama, ji skatina depresiją, kuri pasireiškia liūdesiu, verkimu, neigiamomis ir pesimistinėmis emocijomis.
Agresija po aborto
Viena psichologinio konflikto, kaip aborto liekamojo reiškinio, dalis yra tai, kad pastebima agresija sau. Primityvus mirties troškimas aborto metu vėl įgyja išraišką ir vėl gali būti pažadintas. Agresija gali būti iškraunama arba projektuojama į kitus.
Santykiai po aborto
Kadangi visa aborto tema dažniausiai sukasi aplink vieną problemą: ar tai buvo trokštamas kūdikis, ar ne, tėvai dažniausiai į pirmą planą iškelia šį klausimą. Kai su tuo susiję suaugusieji apsvarsto visus „už“ ir „prieš“, dažnai atpažįstamas susvetimėjimo jausmas. Tai veda prie to, kad vienas partneris staiga labai tvirtai nori išlaikyti kitą ir nori sukurti nenatūralią priklausomybę, kuri pastarajam gali būti nepakenčiama. Prasiveržia pyktis sau ir kitiems, įskaitant gydytoją, kuris išrašė nukreipimą arba padarė abortą.
Hormoniniai pokyčiai po aborto
Žmoguje vyksta natūralūs ir besikartojantys ritmai, kurie apima ir visą nėštumą. Kai aborto metu nutraukiamas natūralus hormonų procesas, yra tikimybė, kad žymiai padidės krūties vėžio rizika.
Kiti simptomai po aborto
Praėjus metams po aborto, suintensyvėja daugelis simptomų, ypač pradeda skaudėti apatinę pilvo dalį. Labai dažnai atsiranda skubus noras pakeisti prarastą kūdikį kitu. Šis jausmas persipina su nuojauta, kad vaiko auklėjimas sukels problemų ir sunkumų užmezgant vidinį ryšį su juo. Patyrus naikinimo įtūžį, kurį ji išliejo ant pačios bejėgiškiausios būtybės, nukentėjusiosios pradeda nepasitikėti kitais žmonėmis. Nutraukusiai nėštumą moteriai nėra kelio atgal į nekaltumą. Daugelį moterų kankina miego sutrikimai ir košmariški sapnai.
Psichologiniai pokyčiai po aborto
Moteris, kurios biologinė paskirtis yra mylėti, tuoktis ir gimdyti, sunaikino naują gyvybę savyje. Ji nebegali patikėti, kad ji yra jautri, mylinti ir rūpestinga moteris. Jos kaip moters savimonė yra sunaikinta. Kadangi ji vis dar bando būti moterimi, galbūt ji įsidarbins profesionalia aukle. Tyrimai rodo, kad kažkada nutraukusios nėštumą moterys turi labai didelių problemų paimti ant rankų kūdikį ir yra visiškai nepasiruošusios jį nuraminti. Į bejėgio kūdikio verksmą jos dažniausiai reaguoja apatiškai, su baime ir/arba agresija. Kadangi tarp motinos ir vaiko yra silpnesnis ryšys, egzistuoja tikimybė, kad vaikas iš tėvų pusės patirs daugiau pykčio ir nesirūpinimo juo. Todėl tokie vaikai „įsikimba“ į motinas dėl motyvuotos baimės, o motinas vėlgi tai dirgina ir pažadina baimę jose.
Moteris negali išspręsti konfliktų po aborto, ji yra linkusi tragediją pakartoti, pasidarydama antrą abortą. Galbūt, nutraukdama nėštumą, ji pakartos žiaurų elgesį ir nesirūpinimą ja pačia vaikystėje.
tags: #abortas #moksliniai #straipsniai