Įvadas
Abortas yra sudėtinga ir kontraversiška tema, apimanti etinius, moralinius, religinius ir teisinius aspektus. Visuomenės nuomonės šiuo klausimu skiriasi, o valstybių politika varijuoja nuo griežtų draudimų iki liberalių leidimų. Šiame straipsnyje nagrinėjama abortų situacija Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos kontekstą, visuomenės nuomonę ir galimas įstatymų pataisas. Taip pat aptariamos priežastys, dėl kurių moterys renkasi abortą, kontracepcijos prieinamumas ir efektyvumas, bei galimos abortų draudimo pasekmės.
Abortų situacija Lietuvoje ir Europoje
Šiuo metu Lietuvoje abortas leidžiamas iki 12 nėštumo savaičių, o vėliau - tik jei gresia pavojus moters sveikatai ar gyvybei. Daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių apsispręsti dėl aborto laisva valia leidžiama iki 16 ar net 22 savaičių. Visgi, Lietuvoje skinasi kelią Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymas kartu su Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso pataisomis, kuriomis ketinama įtvirtinti abortų draudimą ir kriminalizavimą, išskyrus atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba moteris pastojo po išžaginimo.
Airijos referendumas parodė, kad nepaisant to, kad didelė dalis šios šalies gyventojų išpažįsta katalikiškas vertybes, jų požiūris į abortą, paliudytas referendume, yra panašus kaip Lietuvoje: remiantis 2015 metais atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, apie 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria abortų reguliavimo griežtinimui. Tikėtina, kad pastaraisiais metais tokios pažiūros tik sustiprėjo.
Priežastys, dėl kurių moterys renkasi abortą
Kiekviena moteris turi asmeninių priežasčių, kodėl ryžtasi negimdyti, ir tai labai retai būna lengvas sprendimas. Abortas - tai moterų teise rinktis. Tai lengviausias būdas atsikratyti gyvybės. Kiekviena moteris turi teisę nutraukti neplanuota , ar kelianti didelių genetinių apsigimimų ligų rizikų neštumą. Čia turėtų būti pagrindinės priežastys nutraukti neštumą, o visų kitų, tokių kaip neplanuotos neštumas neturėtu būti. Suaugę žmonės turi būti atsakingi, ir žvelgti į pasaulį suaugusiojo akimis.
Abortas, kaip sako valstybės tarnautoja Theodora iš Graikijos, buvo absoliuti būtinybė, kai pernai ji pastojo. Vyras neteko darbo, ir pinigų buvo per mažai trečiam vaikui. Privačioje klinikoje atlikta procedūra buvo „efektyvi“ - po trijų valandų viskas baigėsi.
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Kontracepcijos prieinamumas ir efektyvumas
Yra įvairiausių būdų apsisaugoti nuo neplanuoto neštumo, o abortas nėra išeitis ar sprendimas. Tai visada palieka randus. Tai gali būti infekcijos, kraujavimai, depresijos, psichologinės problemos, o jų neatlaikius dažnai panyrama į nusivilimą. Šie praeities randai, priimti sprendimai, persekios visą gyvenimą, net jei mėginsime nuo to pabėgti. Tai įsirašo mūsų atmintyje, kaip skaudus dalykas ar žiaurus poelgis.
Graikijoje daugiau kaip pusė ištekėjusių moterų kontracepcijos priemonių visai nenaudoja. Dauguma porų apsaugai nuo nėštumo renkasi nutrauktą lytinį aktą ir prezervatyvus - net studentai medikai, kurie turėtų žinoti, kad šios priemonės nuvilia apie penktadalį porų, naudojusių jas metus. Graikai įsitikinę, jog kontraceptinė piliulė ir kiti hormoniniai preparatai sukelia nevaisingumą ir vėžį.
Puikiai žinoma, kas pasiteisina, siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tai kampanijos, per kurias poroms pristatomi įvairūs būdai, gydytojų ir slaugytojų kursai apie konsultavimą gimstamumo kontrolės klausimais, galimybė lengvai gauti kontraceptikų. Tačiau dalies arba visų šių priemonių trūksta net turtingose šalyse. Katalikų bažnyčia ir toliau į kontracepciją žiūri kreivai. O dažna pora bijo socialinės stigmos ir mistinio šalutinio poveikio.
Abortų draudimo galimos pasekmės
Abortų draudimas Lietuvoje padidintų rizikas, kad gimtų nenorimi ir nelaukti vaikai, padaugėtų išmestų, nužudytų, gyvybės langeliuose ar globos namuose paliktų naujagimių, būtų žalojama moterų sveikata, jaunoms šeimoms padidėtų skurdo ir psichosocialinė rizika, padaugėtų esminių apsigimimų.
Aktualus taptų ir plačiai nuskambėjęs Savitos Halappanavar mirties atvejis Airijoje, kai gydytojai atsisakė atlikti šiai moteriai abortą dėl to, jog nebuvo tikri, ar grėsmė gyvybei yra išties reali (kas iki šiol buvo būtina sąlyga teisėtam aborto atlikimui). Siūlomame Lietuvos Baudžiamojo kodekso projekte numatyta iš esmės identiška sąlyga - gydytojas galės būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei paaiškėtų, kad jis atliko abortą, o grėsmės moters gyvybei ar sveikatai vis dėlto nebuvo, nors gydytojas galbūt manė kitaip.
Taip pat skaitykite: Aborto skausmingumo apžvalga
Moters subjektiškumas ir teisės
Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, yra moters gyvybės nuvertinimas šiuo projektu siūlomoje ideologijoje. Juk kokią gyvybę saugo įstatymas? Žmogaus. „Žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo“, teigiama įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Taigi šioje nuostatoje moteris nėra žmogus, kurio gyvybę ir sveikatą reikėtų saugoti. Įstatymo apsaugos objektas yra žmogaus gyvybė, o pagrindinis subjektas - žmogus arba vaikas, kaip dar tai įvardinama įstatyme, ne moteris.
Antrasis įspūdingas aspektas yra moters, kaip savarankiško subjekto, nebuvimas įstatymo šalininkų argumentuose. Pavyzdžiui, palaikydamas abortų uždraudimą, Krizinio nėštumo centras teigė, kad „moters gerovė ir teisės negali būti atsiejamos nuo jos įsčiose augančio vaiko teisių ir gerovės“. Taigi, moteris suvokiama kaip ne žmogus, o kažkas kita, brėžiama hierarchija (bus gerai ne tik žmogui, bet net ir jį nešiojančiai moteriai).
Valstybės vaidmuo ir visuomenės nuomonė
Abortų reguliavimas yra lakmuso popierėlis vertinant valstybės požiūrį į savo gyventojus. Tikinčios moterys, tikėtina, ir taip laikosi bažnyčios mokymo. Tuo tarpu visuotinis valstybės kišimasis į šeimos planavimą draudimais yra totalitarinės valstybės bruožas, kada valstybė nepasitiki savo gyventojais ir už juos prisiima sprendimus visais, net ir intymiausiais klausimais. Žmogus tokioje valstybėje yra ne laisvas pilietis, o nurodymų vykdytojas.
Daugumos Lietuvos gyventojų nuomone valstybė neturėtų kištis į asmeninius žmonių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo. Minėto 2015 m. „Spinter“ tyrimo duomenimis, tik 1 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų, kad valstybė galėtų kištis sprendžiant, ar turėtų būti atliekamas abortas, ar ne. Be to, visuomenė išaugo iš požiūrio, kad tik abortas yra šeimos planavimo priemonė.
Taip pat skaitykite: Apie medikamentinį nėštumo nutraukimą