Sveiki dantys - tai ne tik sveiko organizmo, bet ir laimingo gyvenimo atspindys. Pirmieji dantukai mažylio burnoje sukelia daugybę klausimų tėvams: ar dantukų pakanka, ar jie sveiki, kaip ir kada juos valyti? Ar būtina vesti pas odontologą, jei vaikas nesiskundžia? Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl 8 metų vaikui gali nekristi dantys, kokios priežastys tai lemia ir kaip tinkamai prižiūrėti vaiko burnos sveikatą.
Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje
Pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Vertingų mineralinių medžiagų stoka, skurdi mityba nėštumo metu, ligos, žalingi įpročiai (ypač alkoholio, narkotinių medžiagų, tam tikrų medikamentų vartojimas), poilsio trūkumas, stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms.
Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas - gingivitas: dantenos paburksta, valomos kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės ir hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač vadinamojo „slaptojo“, atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmąjį nėštumo trimestrą ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiąjį didina dantų emalio erozijos tikimybę. Jei norite sušvelninti šias problemas, naudokite burnos skalavimo skystį, skrandžio rūgštingumą mažinančias priemones, rinkitės minkštą dantų šepetėlį ir švelnią dantų pastą (atkreipkite dėmesį, ar, išsivalius dantis, nedžiūsta lūpos).
Nėštumo laikotarpiu ribojama daugybė diagnostinių ir gydymo metodų. Besilaukiančioms moterims tenka teikti tik būtiniausią pagalbą, gelbstint nuo skausmų ar infekcijos. Todėl prieš planuodamos pastoti būtinai kreipkitės dėl dantų gydymo, o pastojusios apsilankykite pas gydytoją odontologą 12-22 nėštumo savaitę.
Pieninių dantų sutiktuvės ir priežiūra
Išdygus pieniniams dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes jau pirmajam dantukui reikia ir pirmojo šepetuko. Laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį. Tai lemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos, todėl neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti. Ankstyvas nefiziologinis pieninių dantų netekimas - nuolatinio sąkandžio patologijos priežastis. Taigi atsakingų tėvų pareiga - pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Juos valykite bent du kartus per parą, prieš naktį: tai darykite švelniais sukamaisiais judesiais specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku arba tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą. Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Kokią rinktis, patars gydytojas odontologas individualiai, atsižvelgdamas į jūsų vaiko burnos būklę ir įvertindamas rizikos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Mažylių dantų valymas neretai tampa tėvų kantrybės išbandymu. Bet, jei nesuformuosite šių įgūdžių dabar, vėliau tai padaryti bus sunkiau. Jei vaikas naktį geria iš buteliuko ar žinda krūtį, idealu dantis valyti ar bent paskalauti vandeniu po kiekvieno naktinio maitinimo, nes naktį sumažėja seilių gamyba, susidaro palankios sąlygos burnoje daugintis bakterijoms.
Mamos pienas taip pat turi cukraus, t. y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį - vanduo.
Nieko gera neduoda ir močiučių patarimas patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas - vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir sudėties, kurioje gausu angliavandenių, - taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienų metų dėl didelės alergijų rizikos.
Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki 7-8 metų, nes iki tokio amžiaus dar nėra galutinai išlavėjusi jų smulkioji motorika. Dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Pamėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite patys. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau - ir laiko, ir finansiniu požiūriu - nei vėliau gydyti apleistus dantis.
Kada kreiptis į odontologą
Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, bet bus įvertinta jo dantų būklė, rekomenduota tolesnė priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Itin svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: nesakykite vaikui, kad „neskaudės, nebijok“, nes tokiais žodžiais tik nuteiksite, kad jo laukia kažkas baugaus, skausmingo. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą. Vis dėlto šiuo metodu žavėtis neraginčiau.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Nuolatiniai dantys ir jų priežiūra
Apie 5-6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie 13 metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuolatiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies.
Tėvai teiraujasi, kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 %. Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys. Tai turi įvertinti gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į prieš tai buvusių pieninių dantų būklę, dantų vagelių gylį, formą bei kitus veiksnius.
Kodėl 8 metų vaikui gali nekristi dantys
Vaikų pieniniai dantys įprastai iškrenta nuo 6 iki 12 metų amžiaus. Laikotarpis, kai krenta pieniniai dantys ir dygsta nuolatiniai, vadinamas mišriu sąkandžiu. Tačiau kai kuriems vaikams nuolatiniai dantys nedygsta tuo pačiu laiku kaip bendraamžiams arba visai nepasirodo. Štai keletas galimų priežasčių, kodėl 8 metų vaikui gali nekristi dantys:
Genetiškai nulemtas vėlyvesnis dantų dygimas. Kai kuriems vaikams tiesiog genetiškai nulemta, kad dantys dygsta vėliau. Tokiems vaikams vėliau kalasi ir pieniniai, ir nuolatiniai dantys. Tai yra normalus reiškinys.
Nėra vietos dantų lanke. Labai dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Nėra nuolatinio danties užuomazgos. Nuolatinis dantis gali ir neišdygti, jei kaule nėra jo užuomazgos, t.y. nėra susiformavusio nuolatinio danties. Dažniausiai nebūna viršutinių antrųjų kandžių užuomazgų ir apatinio žandikaulio antrųjų kaplių užuomazgų.
Sustorėjęs kaulas ar/ir dantena. Per anksti netekus pieninio danties, gali susiformuoti sustorėjęs alveolinės ataugos (kaulo) sluoksnis ar sustorėti dantena - tada nuolatiniam dančiui „pasunkėja” dygimas.
Yra papildomas dantis, trukdantis dygimui. Kai kurie vaikai turi papildomą dantį kaule, kuris blokuoja nuolatinio danties dygimą. Dažniausiai papildomas dantis yra prie centrinių viršutinių kandžių.
Jei 6-erių metų vaikui dar nėra iškritęs nei vienas dantukas arba neišdygo apatiniai kandžiai, tėvai neturėtų nerimauti. Į vaikų odontologą kreiptis reikėtų, jei tai neįvyksta perkopus 8-erius metus. Reikia daryti panoraminę nuotrauką, ieškoti priežasčių, kodėl nevyksta natūralus fiziologinis procesas. Jeigu matosi, kad yra visos nuolatinių dantų užuomazgos, visa kita irgi gerai - galima laukti tiek, kiek reikia, t. y. kol nuolatiniai dantys pradės dygti savaime.
Ką daryti, jei dantys dygsta kreivai
Apatiniai kandžiai dažniausiai dygsta liežuvio pusėje - jiems taip patogiau. O kadangi tos vietos yra mažokai, jie dažniausiai dygsta šiek tiek pasisukę. Jeigu pasisukimo kampas yra didesnis nei 45 laipsniai, reikėtų rūpintis. Jei pasisukimo laipsnis mažesnis - nieko nedaryti. Dantys po išdygimo maždaug per pusę metų gali pasisukti į tą padėtį, kurioje jie, ko gero, ir bus fiksuoti. Taigi, jeigu dantukas išdygo šiek tiek pasisukęs, ne tragedija. Tačiau, jeigu matome, kad du dantys užima keturių vietą ir jie dar yra kreivi, reikėtų kreiptis į vaikų gydytojus ortodontus - jie, ko gero, turės ką veikti tokioje burnoje.
Kitos svarbios burnos sveikatos problemos
Netaisyklingas sąkandis dažnai yra tiesiogiai susijęs su netaisyklingu kvėpavimu - žmogus kvėpuoja prasižiojęs. Oras su visomis dulkėmis keliauja į burną, tada išvešėja tonzilės, užpuola alergijos, slogos, kosuliai. Dėl netaisyklingo sąkandžio stipriai kenčia žandikaulio sąnariai, ypač - apatinio žandikaulio sąnarys.
Estetinė odontologija vaikams
Gražūs dantys - tai pirmiausia sveiki dantys. Tiek matomi, tiek išoriškai nepastebimi dantų defektai sudaro nemalonų estetinį įspūdį. Dantų spalva gali kisti dėl išorinių ir vidinių priežasčių. Dėl vidinių priežasčių (t.y. dėl bendros organizmo būklės) atsirandantys pokyčiai būna susiję su dantų užuomazgų jų formavimosi laikotarpiu pažeidimu arba kai kurių vaistų (pvz., tetraciklino) vartojimu. Dėmėti dantys gali būti dėl per didelio fluoro kiekio vandenyje ar preparatų su fluoru vartojimo. Išorinės dantų spalvos kitimo priežastys - kasdieninės burnos ir dantų higienos taisyklių nesilaikymas, rūkymas, gausus kavos ir stiprios arbatos, preparatų, turinčių dažiklių, vartojimas. Šiuo metu yra saugių metodų dantims balinti. Estetinio plombavimo būdu galima restauruoti ėduonies pažeistus dantis, pakeisti senas plombas bei koreguoti dantų formą, spalvą. Kai defektai nedideli, galima koreguoti ir dantų išsidėstymą žandikaulyje.
Vaikų dantų priežiūros mitai
Vaikų odontologijoje yra daug mitų, kuriuos būtina paneigti, nes kai kurie iš jų yra itin pavojingi vaikų dantų sveikatai ir bendrai organizmo sveikatai.
Mitas: Nebūtina valyti pirmųjų dantų.
- Faktas: Dantimis reikia rūpintis nuo jų išdygimo momento.
Mitas: Nebūtina pieninių dantų gydyti, nes jie vis tiek iškris.
- Faktas: Būtina apsaugoti audinius aplink pieninį dantį nuo infekcijos, kad ji neišplistų į nuolatinį dantį.
Mitas: Pieninius dantis su kariesu galima tiesiog pašalinti.
- Faktas: Pašalinti per anksti dantys pakenks būsimam sukandimui.
Mitas: Pieniniams dantims nereikia vainikėlių ar protezų.
- Faktas: Labai svarbu išlaikyti vietą savo nuolatiniams dantims, net jei jie dar neišdygę.
Mitas: Vaikas gali valyti pieninius dantis suaugusiųjų dantų pasta.
- Faktas: Pieninių dantų emalis nuo nuolatinių dantų skiriasi, todėl būtina vaikams naudoti mažiau abrazyvias dantų pastas.
Mitas: Vaiką pas odontologą reikia vesti tik tada, kai skauda dantis.
- Faktas: Daugelis karieso paveiktų dantų yra žmogui nematomi, nes vystosi sunkiai prieinamose vietose.
Mitas: Vaikai neserga pulpitu.
- Faktas: Kai kariesas negydomas, tuomet vaikui greitai išsivysto pulpitas, kuris gali virsti į periodontitą (dantį supančių audinių uždegimu).
Mitas: Vaikui nereikia vaikų odontologo.
- Faktas: Vaikų odontologas greičiau ras kontaktą su vaiku, o jų kabinetas įrengtas taip, kad vaikas atsipalaiduotų.
Kaip prižiūrėti vaikų dantis
Rūpintis vaikų dantimis reikia pradėti dar tada, kai prasikala pirmieji pieniniai dantukai. Iš pradžių galima naudoti marlės atraižas, sudrėkintas drungnu virintu vandeniu, o vėliau - specialų kūdikių dantims skirtą šepetėlį (kai išdygs pieniniai kandžiai). Labai svarbu pratinti vaikus valyti dantis du kartus per dieną - kuo anksčiau vaikas to išmoks, tuo greičiau susiformuos šis teigiamas įprotis.
Maži vaikai dar nemoka tinkamai valyti dantų - tam paprasčiausiai stinga įgūdžių. Dėl šios priežasties tėveliams reikia pasistengti, kad vaiko dantys būtų tinkamai išvalomi. Kūdikiams skirtas dantų šepetėlis turi būti minkštais, apvaliai sustatytais šereliais. Dažniausiai iki 2-3 metų vaikams gaminama tokia dantų pasta, kuri neturi fluoro, tačiau tam tikrais atvejais gali tikti ir tokios dantų priežiūros priemonės, kuriose yra šios sudėtinės dalies.