Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos vyskupai ir tikintieji, reaguodami į politinius bandymus keisti prigimtinės šeimos sampratą, nuosekliai ragino visuomenę saugoti gyvybės vertę, santuokos sakralumą ir tikėjimo laisvę. Nors maldos ir pilietinis aktyvumas padėjo sustabdyti kai kuriuos šiuos pokyčius, pastarųjų metų Konstitucinio Teismo nutarimai vėl atvėrė kelią partnerystės įteisinimui, Stambulo konvencijos ratifikavimui ir abortų liberalizavimui. Todėl advento laikotarpiu tikintieji kviečiami dar kartą vienytis Maldos skyde „Už šeimą - visuomenės ir valstybės pagrindą“, prašant Dievo šviesos ir stiprybės saugant krikščioniškas vertybes Lietuvoje.
Laiško pradžia
Mieli broliai ir seserys Kristuje, lygiai prieš penkerius metus, 2020 metų gruodžio 7 dieną, Lietuvos vyskupai kreipėsi į Lietuvos visuomenę ganytojišku laišku „Kalėdų belaukiant“. Ypatingas dėmesys kreipimesi buvo skirtas fundamentaliai svarbiems visuomenės išlikimui klausimams: žmogaus gyvybės vertei nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties; „demografinės žiemos“ akivaizdoje gyvybiškai svarbiai vyro ir moters santuokos apsaugai; tikėjimo ir sąžinės laisvės principui; šeimos kaip prigimtinės bendruomenės, kylančios iš lyčių papildomumo, sampratos reikšmei. Vyskupai priminė, kad „Visuomenė klesti ir ramybė ateina, kai pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir išpažįstamas jų autorius Dievas“ (plg. Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas „Kalėdų belaukiant“).
Šis vyskupų kreipimasis ir 2021 metais Šiluvos atlaidų metu Kauno arkivyskupo metropolito JE Kęstučio Kėvalo paskelbta „Šiluvos deklaracija“, priminusi Lietuvos visuomenei svarbius krikščioniškos pasaulėžiūros principus, buvo ypatingai aktualūs tuometiniame politiniame kontekste. Po 2020 metų rudenį Lietuvoje įvykusių rinkimų valdžioje įsitvirtino politinės jėgos, siekusios įgyvendinti mūsų Tėvynėje pasaulėžiūrinį ir vertybinį perversmą, įtraukiant ją į prigimtinės tvarkos nepaisantį eksperimentą. Buvo siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, kuri sąlygotų esminio šeimos sampratos principo - lyčių papildomumo - paneigimą įtraukiant į šeimos sampratą homoseksualias poras; ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri į Lietuvos teisę įvestų socialinės lyties (gender) sąvoką ir sąlygotų lyties keitimo įteisinimą; priimti Reprodukcinių teisių įstatymą, kuris įtvirtintų teisę į abortą bei paauglių teisę į kontraceptines priemones.
Maldos akcija „Už šeimą - valstybės ir visuomenės pagrindą“
Atsiliepdami į vyskupų kreipimąsi įvairių katalikiškų bendruomenių tikintieji, susitelkę į iniciatyvinę grupę, paskelbė 40-ies dienų maldos akciją „Už šeimą - valstybės ir visuomenės pagrindą“. Padrąsinančiu sutapimu jiems tapo tai, kad kaip tik tuo metu popiežius Pranciškus paskelbė „Šventojo Juozapo ir Šeimos - Amoris laetitia metus“ visuotinėje Katalikų Bažnyčioje. Maldos akcijai pasibaigus, besimeldžiantiems tapo akivaizdu, kad akciją reikia tęsti kaip maldos skydą „Už šeimą - namų bažnyčią, visuomenės ir valstybės pagrindą“ iki „Šventojo Juozapo ir Šeimos - Amoris laetitia metų“ pabaigos 2022 metų birželio mėnesį. Šis daugiau kaip pusantrų metų trukęs Lietuvos tikinčiųjų susitelkimas maldai davė nuostabių vaisių - anti-vertybinis perversmas Lietuvoje nepavyko. Dar daugiau, kaip rodo nuolat atliekamos visuomenės nuomonės apklausos, didžioji Lietuvos visuomenės dalis ne tik ir toliau nepritaria lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui ir Stambulo konvencijos ratifikavimui, bet nepritariančių skaičius nuolat auga. Praeitos kadencijos LR Seime nesusiformavo Seimo narių dauguma, pajėgi priimti įstatymus, kuriems nepritaria didžioji Tautos dalis. Nepritarimą prigimtinės šeimos sampratos keitimui ne kartą viešai išsakė ir LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Dėkojame Dievui ir Dievo Motinai, kad išklausė mūsų maldas.
Klastos ir prievartos argumentai
Tiek Šventasis Raštas, tiek skaudi mūsų Tėvynės istorija, neretai ir mūsų pačių asmeninė patirtis perspėja, kad tada, kai „melo tėvui“ nepavyksta pasiekti savo tikslų „melo argumentais“, jis griebiasi klastos ir „prievartos argumentų“ (plg. Jn 8,44). Taip įvyko ir šį kartą. Kai ideologinėms interesų grupėms nepasisekė demokratinėmis priemonėmis įgyvendinti mūsų visuomenėje vertybinį perversmą, šių grupių lobistų galvose gimė klastingas „planas“ pasitelkti „neklystantį“ arbitrą - Konstitucinį Teismą (KT).
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Šiam „planui“ įgyvendinti vienas po kito sekė tokie KT nutarimai:
- 2024 m. kovo 14 d. - KT nutarimas, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai;
- 2025 m. balandžio 10 d. - KT nutarimas, leidžiantis dirbtinį apvaisinimą vienišoms moterims, kuris pažeidžia kiekvieno vaiko prigimtinę teisę gimti vyro ir moters (biologinių tėvų) šeimoje bei sudaro teisines sąlygas susilaukti vaikų homoseksualių moterų poroms bei įteisinti surogatinę motinystę;
- 2025 m. balandžio 17 d. - KT nutarimas, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymo nebuvimas pažeidžia LR Konstituciją, todėl LR Seimas privalo priimti partnerystės įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties porų šeimas. Be to, šiuo nutarimu KT sukūrė teisines sąlygas tam, kad kol bus priimtas partnerystės įstatymas, jos registravimo siekiančios poros tai gali padaryti teisme.
Po šių KT nutarimų kai kurie naujos kadencijos Seimo nariai entuziastingai ėmėsi juos įgyvendinti. Šių metų gegužės 13 d. LR Seime pirmoje pateikimo stadijoje buvo pritarta „Reprodukcinės sveikatos“ įstatymo projektui, kuriuo siekiama įstatymu įteisinti abortus ir šią „paslaugą“ padaryti nemokamą. Lapkričio 4 d. LR Seime buvo įregistruotas partnerystės įstatymo projektas, kuris iš esmės partnerystę prilygina santuokai. Vėl pasigirdo raginimai ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Šiuo metu vėl, kaip ir 2020 metais, tapo ypatingai svarbus visų geros valios žmonių susitelkimas bei tinkamas atsakas į naujai iškilusias grėsmes, kai bandoma mūsų Tėvynę įtraukti į pavojingą prigimtinės tvarkos nepaisantį eksperimentą, įžūliai ignoruojant mūsų Tautos daugumos nuostatas ir vertybes, įtvirtintas visuomenės sutartyje - Konstitucijoje.
Kvietimas į Maldos skydą
Todėl kviečiame visus tikinčiuosius, ypač šeimas, artėjančio advento laikotarpiu (lapkričio 30 d. - gruodžio 24 d.) vėl susitelkti bendrai maldai į MALDOS SKYDĄ „Už šeimą - visuomenės ir valstybės pagrindą“, kad Viešpats apšviestų mūsų sąžines ir protus, kad visi ir kiekvienas asmeniškai pažintume, kokiems konkretiems sprendimams ir veiksmams Jis mus ragina ir kaip turėtume bendradarbiauti su Jo teikiama Malone šioje regimos ir neregimos tikrovės kovoje už Jo tvarką ir iš jos kylantį gėrį šeimai, Tautai, pasauliui ir kiekvienam asmeniškai.
„Todėl drąsiai artinkimės prie Malonės sosto, kad gautume Gailestingumą ir rastume Malonę pagalbai reikiamu metu.“ (Žyd 4,16) Šiuo Advento laikotarpiu kviečiame kasdien melstis maldos akcijos „Už šeimą - visuomenės ir valstybės pagrindą“ malda, o penktadieniais savo maldą jungti su dalyvavimu Šv. Mišiose, pasninku ir gailestingumo darbais. Pridedamas „Už šeimą - visuomenės ir valstybės pagrindą“ maldos tekstas. Šią maldą taip pat galima rasti maldos akcijos internetiniame puslapyje www.maldosakcija.lt.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
MALDOS SKYDO metu kiekvieną 2025 m. advento penktadienį 19 val. Docentė dr. J. (poetas Just.
Vaiko teisių konvencija: Žiniasklaidos vaidmuo formuojant visuomenės supratimą
Įvadas
Per pastarąjį dešimtmetį visuomenės požiūris į vaikus iš esmės pasikeitė. Ilgą laiką buvo manoma, kad vaikai yra labai pažeidžiami ir todėl jiems visų pirma reikalinga ypatinga tėvų ir visuomenės apsauga. Tik neseniai vaikai tapo teisės subjektais ir įgijo teises. Vaiko teisės apima: vaiko kaip individo apsaugą, ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimą. Vaiko teisės rodo universalų bei ypatingą vaikystės statusą. Šios aplinkos poveikį. Vaikams būtina pastogė, maistas, mokslas, gydymas, meilė bei apsauga nuo prievartos ir aplaidumo.
Temos aktualumas ir problematika
Vaiko teisių apsaugą užtikrinti svarbu, nes vaikai yra ne tik mūsų visuomenės ateitis, bet ir dabartis. Vaiko teisių sampratą formuoja įsivaizdavimas požymiais, pagal kuriuos vaiką galima atskirti nuo suaugusio asmens, taip pat suvokimas vaiko, kaip teisės turėtojo ir įsivaizdavimas pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. Šis mūsų suvokimas tame tarpe ir vaiko teisių samprata, yra visuomenės informavimo priemonės, kurias šiame darbe vadiname tiesiog žiniasklaida. Remiantis tyrimų duomenimis Lietuvoje ilgą laiką žiniasklaidos institucija pasitikėta labiausiai, 2004 m. kovo mėn., žiniasklaida pasitikėjo 45% gyventojų, o nepasitikėjo tik 20%. Remiantis paskutiniais (2008 m.) duomenimis, žiniasklaida pasitiki 41% gyventojų.
Žiniasklaidoje apstu straipsnių, kuris tema vaikai, jų teisės, bei jų įgyvendinimo problematika. Šiems (A. Miačkinis, 2005; E. Šiobienė, 2006; A. Dobryninas, 2000; G. Imbrasienė, 2004 ir kiti) ir nebuvo bandyta išsiaiškinti, kokia vaiko teisių samprata yra formuojama žiniasklaidoje.
Tyrimo klausimas
Kokios vaiko teisių sampratos yra formuojamos Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Magistrinio darbo struktūra
Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis sudaryta iš 5 skyrių ir 6 poskyrių, tyrimas (kiekybinė ir kokybinė turinio analizė), teorinės išvados, rekomendacijos ir naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis 88 psl. Šis šaltinis analizės. Taip pat aptariama žiniasklaidos samprata, bei jos poveikis visuomenei. Tyrime analizuojamas vaiko teisių sampratos daugialypiškumas žiniasklaidoje. Analizuojami internetinės žiniasklaidos straipsniai susiję su vaiko teisėmis. Po atlikto tyrimo, padaromos bendrosios išvados, kurios pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą tikslą ir uždavinius.
Vaikystė kaip socialinė kategorija
Vaikystė - tai socialinė kategorija, skirianti vaikus nuo suaugusiųjų (I. dažniausiai žmogaus teisės. Vaiko teisinis statusas - tai vaiko teisės ir pareigos vienovė (A. Pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai (Vaikų teisės. Daugialypiškumas - sąvoka įvesta iš žodžio daugialypis, kurio reikšmė - sudėtas iš daug dalių (Lietuvių kalbos žodynas, 2005). Šiam žmonių ratui.
Žiniasklaidos rūšys
Spauda, radijas, televizija, internetas. Internetas - tai kompiuterių tinklas, į kurį įeina ne tik vienoje kurioje nors valstybėje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse esantys kompiuteriai su juose sukaupta informacija apie atskiras valstybes, institucijas, įstaigas, organizacijas, visuomenės informavimo priemones, žymius žmones, su naujausiomis žiniomis apie pasaulio įvykius, reiškinius, procesus (V. Internetinė žiniasklaida - tai gana specifinė žiniasklaidos priemonė, apimanti ir spausdintinę, ir audiovizualinę žurnalistiką. Ji informacijos vartotojui teikia ne tik tekstinę, bet ir vaizdinę bei garsinę informaciją (V.
Vaikystės svarba
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis, lemiantis kiekvieno žmogaus likimą. Tai laikotarpis, kuris įtvirtina mumyse pasitikėjimą žmonija arba atstumia nuo jos.
Vaiko teisės: Kas tai?
Norėdami suprasti kas tai yra vaiko teisės, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas yra vaikas, kokie požymiai išskiria vaikus kaip atskirą visuomenės grupę, kada prasideda ir baigiasi vaikystė, ir kodėl jai yra teikiamas ypatingas dėmesys. Požiūris į vaikus yra esminis veiksnys, tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų veiksmais vaiko atžvilgiu ir vaiko padėtimi visuomenėje. Šiais laikais, vaiko sąvoka, daugiausia problemų iškyla dėl šios sąvokos apimties. bruožus. Pasak J. Žukauskienės ir A. Žirinskienės, biologine prasme kiekvienas asmuo yra kažkieno vaikas. Socialine prasme vaikas - tai asmuo, turintis tam tikrus socialinius ryšius su savo tėvais. Psichologų nuomone, Vaiko sąvokos apibrėžimo pagrindas - žmogaus amžiaus ir jo raidos būdingų požymių ryšys. Apie raidos stadijas, kurias kiekvienas vaikas pereina vaikystėje, kalbėjo daug garsūs psichologai savo teorijose. Vienas garsiausių - Z. Froidas savo sukurtoje psichoanalitinėje žmogaus raidos teorijoje išskyrė 5 stadijas (oralinę, analinę, falinę, latentinę ir genitalinę), kur kiekviena asmens psichologinės raidos stadija apibūdinama pagal tai, į kurią kūno vietą fokusuojamas seksualinis susidomėjimas ir patiriamas malonumas, t.y. šis šaltinis ir yra stipriai sužadinamos. Tuo tarpu kognityvinės teorijos atstovas J. Piaget sudarė raidos stadijų seką, kuri apibūdina vaiko intelekto raidą. Šis operacijų, ir formalios operacijų. Psichosocialinės teorijos atstovas E.H. Eriksonas praplėtė Z. Froido teoriją, pasiūlęs naują psichosocialinės viso gyvenimo raidos sampratą ir pabrėžė, kad kiekvienoje gyvenimo stadijoje individas susiduria su nauja augimo krize, kuri turi būti įveikta. Eriksonas raidą į stadijas skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusius malonumo jausmus, o pagal kiekvieno asmens ryšį su socialine aplinka.
Trys pagrindiniai aspektai išskiriami žmogaus raidoje ir jos tyrimuose: somatinis (fizinė raida), asmeninis (žmogaus gyvenimo istorija), socialinis (kultūrinė, istorinė ir kt. Taigi, raidos psichologija sukūrė psichologinį vaiką, kuris keliauja apibrėžtais raidos etapais link visiško subrendimo. Remiantis psichologų atliktais tyrimais ir padarytomis išvadomis, kuomet analizuojamas vaikystės periodas, galime teigti, kad žmogaus vaiko tarpsnis apima laikotarpį nuo naujagimystės iki pirmojo brandos tarpsnio, t.y. nuo gimimo iki 12 - 15 metų. . į sąvoką vaikas galime pažvelgti ir iš sociologinės perspektyvos, nes dauguma sociologijos atstovų kritikavo psichologus, dėl tokio riboto vaiko raidos (kaip proceso, kurio tikslas - nuo nesubrendimo iki suaugusiojo kompetencijos) suvokimo. Jie pasisakė ir dėl vaiko, kaip tarpasmeninių ryšių dalyvio, neįvertinimo, nes vaikai raidos psichologijoje buvo matomi kaip negalintys turėti indėlio į vaiko-suaugusiojo santykius bei negalintys sukurti savo kultūros. Sociologijos mokslas pirmasis ėmėsi tikslo apibrėžti vaiko bei vaikystės sąvokas, išskirti būdingus požymius, nustatyti vaiko padėtį visuomenėje.
Šiasi kartu su visuomenės išsivystymo lygiu, kultūra, tradicijomis bei socialine struktūra. Pripažįstant, jog vaikystės samprata priklauso nuo skirtingų laiko, vietos bei socialinių dimensijų, svarbu apibrėžti požymius, pagal kuriuos galima atskirti vaiką nuo suaugusio asmens. Labiausiai mūsų požiūriu, priimtina N. Vuckovic - Sahovic suformuluota teorija, kuria remiasi ir G. Pirmasis, amžiaus kriterijus, atspindi laiką, kada vaikystė prasideda ir kada ji baigiasi. Šie klausimai paprastai yra reguliuojami kiekvienos valstybės įstatymuose. Šio vaiko nuo suaugusiojo, nustatymas atspindi vaiko fizinės ir psichologinės brandos trūkumą bei poreikį apsaugoti vaiką nuo išnaudojimo bei žalingo aplinkos poveikio. Paprastai valstybės nustato žemutinę ir aukštutinę vaiko teisių ribas, t. y. įstatymiškai įtvirtina, koks žmogaus vystymosi momentas yra laikomas gyvybės pradžia ir iki kada valstybė pripažįsta žmogui vaiko statusą. Gyvybės pradžią įvairių teorijų šalininkai pripažįsta skirtingus momentus: pirmuosius kūdikio judesius (jie fiksuojami jau 14 nėštumo savaitę), smegenų impulso atsiradimą (fiksuojami 6 savaitę), pirmąjį širdies dūžį, pirmą savarankišką įkvėpimą (10-oji savaitė), vaiko atskyrimą nuo moters kūno, virkštelės nukirpimą ir pan. Kaip matyti, teoriniame lygmenyje visuotinio susitarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, o kartu ir žemutine vaiko teisių riba, nėra. Nustatant aukštutinę vaiko teisių ribą vėlgi susiduriame su skirtingais jos vertinimais, nors šiuo atveju daugelis valstybių sutaria, kad vaiku laikomas asmuo iki 18 metų.
Žvelgiant tarptautiniu mastu, pirmą kartą vaiko sąvoka ir amžiaus kriterijus, atribojantys vaiką nuo suaugusiojo buvo įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje. Šiau bet kuriuo atveju prie Konvencijos prisijungusios valstybės turi garantuoti joje įtvirtintas teises visiems asmenims bent iki 18 metų. Vaiko amžiaus kriterijus apibrėžtas ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Šioje vaikystėje, kuomet vaikystė skirstoma į atskiras kategorijas. Taigi vaikystės skirstymas į stadijas yra išlikęs iki šių dienų ir būdingas daugeliui nacionalinės teisės aktų, ir yra pagrįstas asmens veiksnumu, t. y. galėjimu savo veiksmais įgyti teises ir susikurti pareigas. Šiau jie skirstomi į dvi grupes: iki 14 metų (neturintys veiksnumo) ir nuo 14 iki 18 metų (turintys dalinį veiksnumą). Šiau CK yra numatytos ir kelios išimtys, kada asmuo gali tapti visiškai veiksniu dar nebūdamas reikiamo amžiaus. Šiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento teigiama CK 2.5 straipsnio 2 dalyje. Kitas būdas tapti visiškai veiksniu iki pilnametystės - emancipacija. Šiame įstatyme dažniausiai yra nurodomas konkretus vaiko amžius. Kitais atvejais vaiko amžius nurodomas įstatymo komentaruose arba yra remiamasi nusistovėjusiomis teismų praktikos normomis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK), kalbant apie vaikus, vartojamos tokios sąvokos kaip kūdikis , mažametis , nepilnametis . Šio sąvokos. Yra apibrėžtos tik amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, ribos. Šiais vadinami asmenys nuo 14 iki 18 metų. Šiais . Šiais asmenys iki 18 metų taip pat yra vadinami ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse vaiko samprata išreiškiama tokiomis sąvokomis kaip vaikas , paauglys , nepilnametis . Terminas paauglys dažniausiai vartojamas apibūdinant asmenis nuo 14 iki 16 metų amžiaus (175 str., 178 str. 4 d., 183 str. 3 d.), vaikas - asmenis nuo 5-7 iki 16 metų amžiaus (138 str., 140 str., 142 str.), nepilnametis - asmenis nuo 16 iki 18 metų amžiaus (13 str., 21 str.). Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą vaikai iki 6 metų vadinami ikimokyklinio amžiaus vaikais , o vaikai nuo 6 iki 18 metų vadinami mokyklinio amžiaus vaikais . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje yra nustatyta: Mokslas yra privalomas asmenims iki 16 metų .
Antrasis kriterijus apibrėžiantis vaikystę - vaikystės turinys. Jis apibrėžia požymius, kurie vaiką atskiria nuo suaugusiojo. Pagrindiniu skiriamuoju požymiu dažniausiai yra nurodoma asmens branda. Suaugęs asmuo savaime yra brandus, tuo tarpu vaikas toks dar nėra arba yra tik iš dalies. Socialinės brandos sąvoka minima ir BK 81 ir 91 straipsniuose. Šis straipsnis komentare, socialinė branda aiškinama fizinio, psichinio asmens brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Šioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose. Šis), jis gali elgtis lengvabūdiškai, nekritiškai, neatsakingai. Tad pagal BK subjektu gali būti brandus asmuo, suvokiantis savo padėtį visuomenėje ir turintis tam tikrą intelektą. Šiuo subjektu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam skiriama švelnesnė bausmė. Taigi analizuojant literatūrą pastebėta, jog asmens branda yra sunkiai apibrėžiama tiek psichologiniu, tiek sociologiniu, tiek ir teisiniu požiūriu, nes, pasak V. Šio pragyvenimui (o ne išlaikytinio) vaidmuo. Remiantis analizuotų autorių teorijomis, galime teigti, jog vaiko samprata negali būti radikaliai atskirta nuo bendrosios žmogaus sampratos. Nors tarp jų egzistuoja akivaizdūs skirtumai, susiję su psichologinėmis, socialinėmis, biologinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, vaikystę reikėtų suvokti kaip tam tikrą žmogaus vystymosi stadiją.
Vaiko teisių raida
Ilgai visuomenė į vaiką žiūrėjo, kaip į mažą suaugėlį , kuriam svarbiausia fiziškai subręsti. Visuomenei prireikė ilgo istorinio tarpsnio, kad pakeistų požiūrį ir elgesį vaiko atžvilgiu. Tik XX a. devintajame dešimtmetyje vaikui įgavus teisės turėtojo statusą, vaiko padėtis visuomenėje pradėjo keistis. Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Pasak D. Kabašinskaitės, žmogaus teisės idėja yra tai, jog kiekvienas asmuo vertas pagarbos. Vaiko teisės apima: vaiko kaip individo apsaugą, ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis kūrimą. Vaiko teisės rodo universalų bei ypatingą vaikystės statusą. Specifinė vaiko padėtis visuomenėje lemia būtinybę aiškiai nustatyti jo teisių turinį, bei sukurti teisines prielaidas vaiko teisių įgyvendinimui.